Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai prasidėjo Seime surengta konferencija apie Rusijos informacinį karą prieš Lietuvą.
Pats didžiausias „rusų išpuolis prieš Lietuvą“, kaip reikėjo suprasti, buvo „kibernetinė ataka prieš Delfi“ (toks įspūdis, kad, jeigu dabar „rusai“ „nulaužtų“ Delfi, tai prilygtų 1991 Sausio 13-osios TV bokšto užėmimui). Todėl jau pačioje konferencijos pradžioje išgirdus tokias „ekspertų“ nesąmones, buvo galima spėti, kad konferencija surengta „atplauti demokratų pinigus“ ir eilinį kartą pagrūmoti rusofobijos baubu. Nes tai, kokią analizę apie Rusijos informacinį karą prieš Lietuvą išgirdau, būtų galima apibūdinti dviem angliškais žodžiais (kad demokratai, kuriems ta konferencija taip aktuali, suprastų): „bull shit“.
Pirma, kas yra tos kibernetinės atakos? Tai vienu metu paleistas didelis kiekis (milijoninis) užklausų į serverį (kuriame „kabo“ svetainė), ir kai nespėja serveris aptarnauti tų užklausų, prasideda svetainės „lūžimas“ (pvz., jeigu jus vienu metu klaustų šimtas ar tūkstantis žmonių, ar jūs ką nors suprastumėte?). Dėl tokios kibernetinės atakos Delfi neveikė vos penkias minutes, tačiau politikai tai išpūtė iki grėsmės nacionaliniam saugumui lygio. Nors kur kas rimtesnė ataka buvo į vieną iš didžiausią serverių paslaugų tiekėjų Lietuvoje – šio serverio paslaugomis naudojančios svetainės (tūkstančiai svetainių, elektroninio pašto dėžučių, o ne vienas kažkoks Delfi) neveikė keletą valandų (dėl kibernetinio išpuolio keletą valandų neveikė ir „Karšto komentaro“ internetinė svetainė). Tačiau ši rimta kibernetinė ataka į vieną didžiausių Lietuvoje serverio paslaugų teikėjų nebuvo pastebėta.
Taigi kokią būtų galima padaryti išvadą? Kad Delfiui tiesiog buvo padaryta nemokama reklama (o po tuo pretekstu dar ir prieš „rusus“ atsirado proga pagrūmoti; pažiūrėkite – kas organizavo konferenciją? Konservatorius Mantas Adomėnas. Kas kitais metais? Europos Parlamento rinkimai. Kas konservatorių nuolatinis „arkliukas“ per rinkimus? „Rusiškas baubas“, prieš kurį jį ir kelia savo kardus). Kaip kadaise vienam laikraščiui, kai reikėjo pakeisti VSD vadovą, buvo padaryta nemokama reklama, suimant to laikraščio redaktorių (beje, prieš keletą metų užsienio žiniasklaidoje rašė, jog tai organizavo konservatorių „kurmiai” VSD)…
Taigi, tokios juodosios technologijos, įskaitant ir penktadienio konferenciją Seime, yra žinomos, ir šiuo atveju konservatoriai gali apgauti nebent savo draugus iš už Atlanto (arba JAV ambasadą Lietuvoje), kurie, pasižiūrėję skaidrių su raudonomis žvaigždėmis ar A.Paleckio ir „Fronto“ nuotraukomis, skirs dar daugiau dolerių „projektams“ su „Rusijos informaciniu karu Lietuvoje“ kovoti. Nes, pvz., sakykite, ką norėjo apgauti A.Matonis, savo pranešime parodęs A.Paleckio vadovaujamo „Fronto“ vėliavą – Gedimino stulpai raudoname fone ir pareiškęs: „Gedimino stulpai – raudonoje trockistinėje vėliavoje“? Ar tai reiškia, kad ir Lietuvos Respublikos Prezidento vėliava yra „raudona trockistinė vėliava“, nes Lietuvos Respublikos Prezidento vėliava – Vytis raudoname fone? O kaip ta vėliava – Vytis raudoname fone, kuri buvo pastatyta Konstitucijos salės kampe kaip tik pranešėjui A.Matoniui už nugaros? Irgi „raudona trockistinė vėliava“?
Tokios pranešėjo A.Matonio „rimtos analizės“ apie „Rusijos informacinį karą Lietuvoje“ ne vienam konferencijos klausytojui sukėlė juoką. Kai kurie jauni žmonės (gal studentai), matėsi, vos tvardėsi, kad garsiai nepradėtų juoktis. Tuo tarpu Seimo nariui Mantui Adomėnui tokie A.Matonio paistalai atrodė „solidūs“ ir „rimti“. (Bent jau taip jis jau parodė).
Beje, A.Matonis, kalbėdamas apie Rusijos informacinį karą prieš Lietuvą ir pateikdamas Lietuvoje sudužusio naikintuvo nuotraukas (ant naikintuvo sparno nuolaužos – raudona žvaigždė), pamiršo tokią vieną „smulkmeną“ – pateikti, kaip į tą „Rusijos informacinį karą prieš Lietuvą“ tuo metu įsipiešė tuometinis krašto apsaugos ministras (dabartinis Seimo pirmininko pavaduotojas) Gediminas Kirkilas: kaip jis to katapultavusio iš rusų naikintuvo (kur ant sparno – raudona žvaigždė) piloto žmoną pasitiko su… didžiule gėlių puokšte. Tai – kur kas reikšmingesnė detalė, parodanti to „Rusijos informacinio karo“ „karius“ Lietuvoje.
Be abejo, šitame plane neliko nepaminėtas ir partijos „Frontas“ įkūrimas. Pasakyta „a“, bet nepasakyta „b“. Deja, kam jau kam, bet konservatoriams (bent jau kai kam) šito politinio projekto pradžia buvo labai gerai žinoma. Reikėjo suskaldyti socdemus, kad 2008 metais rinkimus laimėtų konservatoriai (ar ne taip ir buvo?). Gal Andrius Kubilius ir Darius Mockus ką nors norėtų apie tai daugiau ir plačiau papasakoti?
Beje, kalbant apie pačią „Fronto“ steigimo pradžią, tai kas šitą partiją kūrė? Ir kur tie žmonės dabar? Kodėl šie aktyviausieji buvę „Fronto“ kūrėjai dabar – šalia Dariaus Kuolio? Aišku, A.Matonis į tokias „detales“ nesigilino – turbūt amerikonams ne viską reikia žinot.
O kas išprovokavo tą „savi šaudė į savus“? Tik arba visiškas kvailys, arba tikras provokatorius sausio 13-sios proga į eterį gali pasikviesti A.Paleckį – ne Vytautą Landsbergį, ne Audrių Butkevičių, ne kitus to meto esminius veikėjus, o … A.Paleckį. Ir provokuoti, tempti už liežuvio. Kad dabar galėtumėt rengti konferencijas ir turėtumėt „Rusijos informacinio karo“ temai „medžiagos“? Bet juk tai – absoliučiai tas pats, kas gaudyti vištavagius, kai milijonus vagiantys – nematomi. Taip ir šitoje konferencijoje – lygiai tas pats.
Beje, vienas iš aktyvių „Fronto“ steigėjų – signataras, buvęs AT pirmininko pavaduotojas Egidijus Bičkauskas (kodėl jo nuotraukų niekur šalia A.Paleckio, prie vaizdelio, kaip kūrėsi „Frontas“, nėra?). O Algirdas Paleckis buvo „paimtas“ tik kaip vėliava, tuomet gerai plevėsavusi prieš A.Brazauską ir projektą „LEO LT“ (Algirdą Paleckį tada „prasukinėjo“ Dariaus Mockaus TV – taigi, vėl grįžtame prie klausimo A.Kubiliui ir D.Mockui: tai kaip ten buvo su ta pačia „Fronto“ pradžia?).
Taigi išvada: toks įspūdis, kad konservatoriams reikėjo „prastumti“ konferenciją, bet pranešimai buvo labai nerimti – kaip kokio „greitai“, prisirūkusio už kampo nekokybiškos „žolės“, ir paskui rimtu veidu postringaujančio apie „raudonas grėsmes“. Nors grėsmės iš tiesų yra, tik niekas nenori apie jas nei kalbėti, nei ką nors daryti (jokio užkardymo – tik nuolatinis liežuviu lojimas; kad draugai amerikonai matytų, kaip atidirbinėjami „demokratiniai projektai“ ir t.t.?).
Tiesa, grįžtant prie tos JAV ambasados. Rimti amerikonai JAV ambasada nepasitiki nuo 1998 metų – kai Lietuvos prezidentu tapo Valdas Adamkus. „Tada į ambasadą buvo prigrūsta tiek rusų žmonių, kad ten jau pasitikėti nebegalima“, – sakė šaltiniai, su JAV, jeigu kas rimta, bendraujantys visai per kitą ambasadą. Ką tai rodo? Kad, jeigu bendrauji su „JAV ambasada“, tai nereiškia, kad su JAV ir bendrauji – ten gali būti ir vadinamasis „dvigubas“: dirbantis JAV ambasadoje, kalbantis lietuviškai, bet atstovaujantis Rusijos interesams.
O grįžtant prie minėtos konferencijos ir kalbant apie Rusijos informacinį karą Lietuvoje, tai reikėtų sugrįžti į 1996-2000 konservatorių valdymo metus ir pakalbėti apie valstybės užvaldymo ištakas. Kodėl tas, kuris prie „Jangilos“ „ne prie ko“, savo rankose laikė VSD pažymą apie „Jangilą“ su žyme „Visiškai slaptai“, nors tą pažymą galėjo turėti tik keturi aukščiausi asmenys Lietuvoje; kodėl iš vienos bylos dingo visi įrodymai „iš kur pinigai“ ir „kam buvo mokėti pinigai“, nors VSD tą medžiagą turėjo (nes 70 proc. buvo išmokama žiniasklaidai? Beje, per konferenciją Seime didelis dėmesys skirtas ir Rusijos TV kanalams – kokią grėsmę sukeltų Rusijos TV kanalų rodymas per kabelinę televiziją, jeigu būtų leista; nors apie tai, kad per vieną komercinę Lietuvos televiziją per naujuosius metus vienas Lietuvos politikas pasveikino tautą su naujaisiais metais rusiškai – nebuvo net užsiminta. Kaip ir apie tuos dingusius įrodymus – kokia žiniasklaida buvo šeriama „rusiškais“ pinigais).
Taigi, sugrįšiu prie to, ką jau rašiau: kalbame apie vištos vagį (rodome paveikslėlius su raudonomis žvaigždėmis ar tarybinėmis dešrelėmis), bet esmės – kam išleidžiami milijonai ir iš kur jie gaunami, neliečiame. Bet juk esmė čia ir yra: iš tų pinigų paskui ir vykdomas neurolingvistinis programavimas per tam tikrą simboliką tam tikrose laidose tam tikrose komercinėse televizijose.
(Beje, ar pastebėjote – prieš 2008 metų Seimo rinkimus garsiai klykę dėl 12 VSD pažymų, rinkimus laimėję konservatoriai staiga tuo klausimu nutilo. Ir pažymų jau nebereikėjo, ir kai kuri žiniasklaida pasidarė jau „nebenupirkta“…).
Taigi, išvada? Matome Rusijos ambasados suorganizuotus koncertus, bet agento, apdovanoto už „gerą įsifiltravimą ir gerai mokantį kyšius“, rimtai neliečiame. Nes … kaip sako žinantys, 70 proc. „tų“ pinigų buvo mokama didžiajai žiniasklaidai. O joje, toje rusiškais pinigais mintančioje žiniasklaidoje, kaip nekeista, ir konservatorių „elitui“ rodytis visai „gero tono“ ženklas yra…
Platesnė analizė bus laikraštyje „Karštas komentaras”.
