Jeigu jums sakytų – „baikeriai tokie, baikeriai anokie“ – niekada netikėkite. Visuomenėje egzistuoja labai daug klišių ir stereotipų.
Viena tiesa yra universali: baikeriai – tai greičio ir lenktynių maniakai, kuriems nesvetimas ir sportinio automobilio burzgesys, ir virš galvų skraidantys lėktuvai, šelmiškai kone sparnu perbraukiantys per pavėsinę.
„Nežinau, kuo gyvena lakūnai, bet aš tikrai žinau, kuo gyvena baikeriai“,- įpusėjus šventei ištarė „Roadhogs MC“ narys Gorila.
Šventė liepos 7 dieną 12 valandą prasidėjo iškilmingai motociklų kolonai rikiuojantis Kazlų Rūdos aikštėje prie kavinės „Traktierius“. Nors iš pažiūros, peržvelgus koloną, galėjo pasirodyti, jog šventę aplankė nelabai didelis dalyvių skaičius, tačiau labai tiktų smagus posakis Royal rally šventės kolonai apibūdinti: „Kompanija nelabai didelė, tačiau kokia smagi“.
Kolona nuo kavinės pajudėjo į Kazlų Rūdos oro uostą, kur nuo 13 valandos prasidėjo įvairios automobilių rungtynės (ralio, drago, drifto), lengvųjų lėktuvų pasirodymai, linksmos atrakcijos ir rungtys.
Rengiantis vykti į „Roadhogs“ klubo organizuojamą šventę, kalbinome etnologą Arvydų Griškų, kuris bandė paaiškinti, kodėl baikeriai neprisileidžia moterų į savo tarpą. Tačiau šio konkretaus klubo organizuojamon šventėn atburzgė ir baikerės moterys – „Sisters MCC“ iš Vilniaus. Kariuomenės baikerių klubo „Perkūnas MCC“ narys Darius patvirtino, jog jų klube yra net dvi narės moterys. „Svarbiausia, kad narys būtų kariškis ar kariškė“, – paaiškino baikeris. Todėl džiugina šie faktai – moterys, pasirodo, taip pat tvirtai užima savo pozicijas Lietuvos baikerių judėjime.
Nors Kazlų Rūda atrodo plytinti atokiai, paskendusi tarp miškų, į šventę nepasididžiavo atvykti Škotijos baikerių klubo „Islanders“ nariai, kurie džiugino visus savo škotiškais kiltais. „Į Lietuvą atvykstu jau ne pirmą kartą“, – Kaune baikeriškoje kavinėje „Irish Pub Fortas“ sutiktas dar šventės išvakarėse pasakojo klubo prezidentas John Webster. „Prieš dvejus metus atvykau į Bike Show Millenium šventę, kuri vyko Kaune, taip pat esu dalyvavęs ir Narvos baikerių klubo organizuotoje fiestoje Estijoje“. Paklaustas, ar tyčia rinkosi vakarienei baikerišką kavinę Kaune, Websteris pasakė, jog atsitiktinai į ją užėjo, ir atpažino baikerių klubo „Motobroliai RC“ emblemą. „Šis klubas ir yra mane maloniai kvietęs atvykti į Lietuvą. Bendrauju ne su vienu Lietuvos klubu“, – specialią Lietuvai skirtą aprangą (sukryžiuotos Lietuvos ir Škotijos vėliavos marškinėliuose) apsirengęs pasakojo J.Webster. „O į Royal rally pakvietė organizatoriai, „Roadhogs MC“.
Pažymėtina, jog praėjusių metų šventę Kazlų Rūdoje organizavo ir minėto klubo – „Motobroliai RC“ nariai, šiais metais organizavimo estafetę perleidę vieniems „Roadhogs MC“ – dėl iš anksto suplanuotos viso klubo „Motobroliai RC“ kelionės motociklais į Kaliningrado sritį.
Ne atsitiktinai šventėje aktyviai dalyvavo būtent „Islanders“ prezidento Johno minėto Narvos klubo „Magnum“ nariai – bendradarbiavimas tarp įvairių šalių baikerių klubų vyksta jau senokai. Taip pat atvyko Sankt Peterburgo klubo „Busy riders“ (Rusija), Balstogės (Lenkija) „Buddies“ nariai. Visi draugiškai iki paryčių bendravo „Roadhogs place“ pavėsinėje.
Naujus kontaktus užmezgė Klaipėdos klubas „West coast“, kurie džiaugėsi pakviesti į šventę.
Ir buvo ko džiaugtis: atmosfera – draugiška, organizatoriai ne tik, kad gerai suorganizavo, bet, galima sakyti, net persistengė, rūpindamiesi muzikantais, žurnalistais ir šventės svečiais. „Roadhogs“ klubo prezidentas Romperis nuolat vis teiraudavosi šventės svečių, kaip jie laikosi – ko ne kiekvienoje šventėje ar festivalyje sulauksi – atrodo, jog dalyvavimas šventėje privalo būti kaip svečio pareiga, o ne džiaugsmas pirmiausia organizatoriams. Panašu, jog baikerių renginiai pasižymi šiltumu ir svetingumu – šventėje kaip tik dalyvavo ir šaunieji „Aliens MC“, neseniai Kaune suorganizavę grandiozinę ralio ir motociklų šventę „Bike Show Millenium“, ir kurios metu renginio svečius dėmesiu ir rūpesčiu buvo apgaubęs šio klubo prezidentas Julius Urbaitis.
Gausiai susirinkę baikerių klubo „Pegasus“ nariai po pietų perkaito saulėje, ir važiavo maudytis – vandens procedūras išbandė ir daugiau baikerių. Kas neišvažiavo atsigaivinti vandens telkiniuose, galėjo gaivintis už scenos įrengtose vandens talpyklose, bei dalyvauti motociklų plovimo procedūroje, kurių metu žavios merginos purškė vandenį tiek ant motociklų, tiek ir ant pačių transporto priemonių savininkų.
Labai gausiai susirinko Kauno baikerių klubo „Forever free MC“ nariai. Keli klubo „Vorai“ nariai pagerbė šventę savo apsilankymu – nors šis baikerių klubas yra išstojęs iš visuotinio baikerių kongreso. Tačiau nuo pernai metų nebetaikomi draudimai kongreso ir ne kongreso klubų nariams kartu dalyvauti renginiuose.
Visą dieną vyko karališko ralio rungtynės, virš orodromo skraidė lengvieji lėktuvai, vyko rankų lenkimo varžybos. Nenuilstantis „Roadhogs MC“ narys Big‘as (Didžiulis), visą dieną vedęs renginius, pristatęs muzikos grupes, vėlai vakare be jokio nuovargio šoko „bugi-vugi“ iš plačiai šypsojosi. Atrodo, jog burzgiantys motorai atgaivina baikerius ne tik tada, kai jie važiuoja motociklais, bet kai tie motorai ūžia kad ir šalimais.
„Sėdu ant motociklo, apvažiuoju kelis ratus aplink kelis miestus, ir nuovargio kaip nebūta“,- aiškino Gorila.
„Roadhogs“ klubas neturi kraštutinių nacionalistinių nuostatų, kaip neretai pasitaiko kitų baikerių klubų tarpe, todėl šventės kulminacija tapo labai gerų rusiškų grupių – „Oldschool“ ir „Raznije liudi“ pasirodymas. Nuo karščio pervargusius šventės ištvermingiausius lankytojus džiugino ir lietuviškos grupės – nostalgiją kelianti grupė „Išjunk šviesą“, ne vieną dešimtmetį koncertuojantys „16 Hz” ir Linas Adomaitis, “suelektroninęs“ savo pasirodymą – tačiau niekaip nesugadinęs savo repertuaro – atvirkščiai, jį praturtinęs dalinės fonogramos garsais.
Prasidėjus lietui, dainininkai ir sulaukė žiūrovų dėmesio – nelietuviško karščio nualinti žmonės šoko pliaupiant lietui.
Kad baikeriai gyvena vadovaudamiesi džiugia, kone vaikiška gyvenimo filosofija, visi galėjo pamatyti jiems kaip mažiems vaikams taškantis po lietaus balas. Yra tokia biblinė taisyklė, kuria vadovaujasi vienuoliai: „Jeigu nepasidarysite kaip maži vaikai, neįeisite į dangaus karalystę“. Dažnai grubiais vaizduojami baikeriai pilnomis džiaugsmo krūtinėmis, vienas kitą apipylė lietaus vandeniu, juokėsi, lakstė po balas basi ir su guminėmis šlepetėmis. Ne veltui baikerių mėgstama roko grupė „Nickelback“ savo repertuare turi dainą „If Everyone Cared“, kurioje yra prasmingi žodžiai: „Our Only Live in Paradise“ (angl. mūsų vienintelis gyvenimas yra tik rojuje). Dažnai, pažvelgus į baikerius, į jų džiaugsmą, kurį jiems teikia mėgstamas užsiėmimas bei bendruomenės ryšių teikiama ramybė – kai vidury nakties jie gali paskambinti klubo broliui ar sesei ir paprašyti pagalbos – atrodo, jog jie, gyvendami žemėje, jau gyvena danguje.
„Pasakyk, ar dievotumas ir baikeriai yra suderinami?“, – paklausė lietui kiek aprimus Gorila. „Pasižiūrėk į baikerių simbolius – kaukolė“,- atsakiau. „Kiekvienas vienuolis atsiskyrėlis ją turi ant stalo celėje pasidėjęs, kad nepamirštų, jog „Memento mori“ (lot. Atsimink, kad mirsi). Baikeriai ir gilūs egzistenciniai apmąstymai – neatsiejami reiškiniai“.
Nors baikerių užsiėmimas susijęs su rizika, taip pat baikeriai dažnai papuola į avarijas, tačiau statistika rodo, jog labai dažnai tos avarijos įvyksta visiškai ne dėl baikerių kaltės – mūsų vairuotojai vis dar neišsiugdo tolerancijos kitokioms transporto priemonėms, ir įsivaizduoja, jog kelias priklauso tik automobiliams. Būna, kad girti vairuotojai įsirėžia tiesiog į stovinčius motociklus šalikelėje. Pasitaiko, jog piktybiški vairuotojai specialiai užkabina baikerius su veidrodėliu ar netgi atidaro duris ir sužaloja baikerį. Todėl stereotipas, jog baikeriai papuola į avarijas dėl savo kaltės yra dažnai niekuo nepagrįsti – o tais stereotipais pikti vairuotojai ir naudojasi.
Baikerių judėjimas kaip tik turi daug pozityvios energijos, veržlumo, laisvės pojūčio – kurio taip trūksta dabartinėje sueižėjusioje visuomenėje. Baikeriai, kaip teko įsitikinti ir šiame renginyje, yra be galo bendruomeniški, draugiški, nepaiso nei kalbos, nei amžiaus, nei lyties barjerų bendraudami ir bendradarbiaudami.
Baikeriai turi džiugesio ir laisvės gyslelę, ir nori savo džiaugsmu ir laisve dalinti su visa visuomene. Tačiau baikerių renginiai susiduria su „informacinio bado“ reiškiniais – „oficialioji“ spauda ir valdžia iš paskutiniųjų stengiasi ignoruoti baikerių renginius. „Žiūrėk, koks kelias į oro uostą – dar pernai buvo galima pravažiuoti, šiais metais – duobė po duobės, o kitais metais jau į šventę turbūt nebepateksime, nebebus kelio. Valdžia iš viso nesirūpina,“- nusistebėjo Kazlų Rūdos „Roadhogs“ klubo narys.
Labiau turbūt šventės sėkme rūpinosi vietos policija, kuri šventės organizatoriams suteikė mašinų parkavimą reguliuojančius ženklus, taip pat padėjo iškabinti „Royal rally“ iškabas, dėl ko nė vienas šventės dalyvis nepasiklydo ir šventės vietą miške, pakeliui į Višakio Rūdą, rado – ralio vietą nurodantys ženklai buvo iškabinti jau nuo Ąžuolų Būdos.
Kaip jau tapo įprasta, baikerių šventės dalyviai ir lankytojai atvyko su šeimomis, mažais vaikais. Juk bene pirmas kūdikio ištartas garsas po „mama“, „tėte“ būna „brrrrr“ – vaikams ypatingai patinka motorų burzgimas, kūdikiai patys imituoja mašinų, motociklų motorų garsus. Gausiai išstatytos lauko pavėsinės tad leido šeimoms pasibūti ilgai, iki pat liūties – vaikai visą dieną ropštėsi ant jiems patikusių motociklų, fotografavosi su tėveliais, krykštavo.
„Roadhogs“ klubo prezidentas Romperis, paklaustas, kaip, šitiek visko organizuojant, jis ir visas jo baikerių klubas turi vis dar tiek energijos, ir kodėl yra tokie dėmesingi šventės dalyviams, lakoniškai atsakė: “Yra tiesiog toks dalykas – reikia, būtina. Todėl ir užtenka tų jėgų. Negalima kitaip.“
Baikerių šventės tad teikia viltį, jog mūsų sueižėjusioje visuomenėje, kur valdžia gyvena sau, o žmonės – sau, dar yra įmanomas džiaugsmas, laisvės pojūtis, šypsenos – net jeigu yra nuo renginių vedimo išdžiūvusi burna, kaip Bigui, net jeigu organizuojant renginį nuo begalinio bėgiojimo beviltiškai ištinusios kojos, kaip Romperiui, Gedui ir Gorilai – yra einama į priekį, toliau daroma, nebumbant, nesiskundžiant – nes yra tikslas, yra ko siekti, yra kur tobulėti. Tokia, manau, ir turėtų būti Lietuva, kokią baikerių klubas „Roadhogs MC Lithuania“ pademonstravo Kazlų Rūdoje – susitelkusi, vieninga, linksma ir netgi šiek tiek vaikiškai besidžiaugianti saule, kai karšta, ir lietumi, kai vėsu.
Kristina Apanavičiūtė
