Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
turgelis.net
2021 Birželis 14 Pirmadienis
 

Ainius Lašas: vakarietišką išsilavinimą galima įgyti ir Lietuvoje

2019-07-08 12:42 | Naujienos | Komentarų (1)

Ainius Lašas. KTU nuotr.

Studijos Lietuvoje ar užsienyje? Tai klausimas, kurį sau užduoda dažnas abiturientas, galvojantis apie tolesnį išsilavinimą. Dėliojantiesiems visus „už“ ir „prieš“ Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas siūlo bent porą rimtų argumentų, pagrindžiančių, kodėl verta studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Anot jo, nors su prestižiniais pasaulio universitetais jėgomis lygintis dar negalime, kai kuriose studijų srityse esame dėmesio verti konkurentai, turintys ką pasiūlyti ieškantiems aukščiausio lygio išsilavinimo.

– Jums teko studijuoti ir dirbti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Kokį skirtumą pastebėjote? Ar šiandien mūsų universitetai dar gerokai atsilieka nuo užsienio universitetų?

– Visų pirma reiktų išsiaiškinti pagal kokius kriterijus matuojame tą tariamą ar tikrą atsilikimą. Tiek daug kalbame apie kokybę, bet per retai susimąstome, ką ta kokybė konkrečiai reiškia. Aukštesni profesūros moksliniai pasiekimai? Naujesnė mokslo ir studijų infrastruktūra? Efektyvesni didaktikos metodai? Geresnės galimybės gauti darbą po studijų? Galiu šį sąrašą pratęsti, bet akivaizdu, kad potencialių kriterijų yra gyvas galas.

Aišku, stipriausi pasaulio universitetai – Oksfordas, Harvardas ir kiti – pirmauja praktiškai pagal visus kriterijus. Jiems Lietuvos aukštosios mokyklos tikrai nėra konkurentės. Kad tai suprastume, užtenka palyginti finansinius pajėgumus. Štai Harvardo universiteto biudžetas prilygsta pusei Lietuvos nacionalinio biudžeto! Tai – kosminė suma.

Nuo geriausiųjų judant link geresniųjų, ima ryškėti ir mūsų pranašumai. Tarkime, daugelyje Lietuvos universitetų grupės nėra labai didelės, tad studentas gali tikėtis daugiau individualaus dėmesio. O štai JAV valstybiniame universitete įvadinių modulių paskaitose gali sėdėti ir 500 studentų ar dar daugiau. Čia savo nišą atranda privatūs JAV universitetai, siūlantys brangų, bet labiau individualizuotą studijų modelį.

– Kaip vieną kokybės kriterijų paminėjote mokslininkų pasiekimus. Kokia jų svarba studijų procese? Ar bakalauro studentas gali pajusti skirtumą, kai jam dėsto pasaulinio lygio profesorius?

–  Gali, jei tas profesorius yra ne tik puikus mokslininkas, bet ir puikus pedagogas. Tai ypač aktualu vėlesniuose kursuose, kai mokomasi sudėtingesnių dalykų, atsiranda daugiau erdvės artimesniam studentų ir dėstytojo bendravimui bei diskusijoms.

Visgi tose pačiose Jungtinėse Amerikos Valstijose yra gausybė taip vadinamų laisvųjų menų aukštųjų mokyklų (angl. liberal arts colleges), kurios orientuojasi į studijas, o ne į tyrimus. Apie jas Lietuvoje dar mažai žinoma. Pavyzdžiui, kuris iš mūsų abiturientų yra girdėjęs apie Williams koledžą? Įtariu, kad tik vienas kitas, nors jis jau daugelį metų reitinguojamas kaip geriausia JAV mokykla savo kategorijoje.

Laisvųjų menų modelį bandė įgyventi ir kelios aukštosios mokyklos Lietuvoje, labiausiai prie jo priartėti pavyko Klaipėdoje veikiančiam LCC universitetui.

– Į Lietuvos universitetus vis dažniau atvyksta dėstytojai iš užsienio. Ar tai efektyvus būdas studijų kokybei gerinti?

– Manau, kad šis instrumentas yra vienas iš būdų sustiprinti ekspertiškumą ir praplėsti studentų kompetencijas. Dar efektyvesnis sprendimas – jungtinės studijų programos, sistemiškai apjungiančios aukštųjų mokyklų turimus resursus.

KTU SHMMF jau priimame prašymus į viešojo valdymo bakalauro studijas, kurias baigusieji gaus du diplomus – lietuvišką ir amerikietišką. Mūsų partneris – Centrinės Floridos universitetas. Kartu su šio universiteto dėstytojais dalyvausime studijų procese, kartu dėstysime studentams. Be to, vieną semestrą KTU studentai vyks studijuoti į JAV, o amerikiečiai atvyks į Kauną. Išvykstantieji lietuviai netgi turės galimybes gauti papildomas stipendijas padengti pragyvenimo kaštus JAV. Esu be galo dėkingas „US-Baltic” fondui ir Kojelis šeimai už šių stipendijų įsteigimą.

Tai išskirtinė galimybė įgyti aukščiausio lygio išsilavinimą, už kurį stojant tiesiogiai į JAV universitetą tektų sumokėti fantastiškas sumas. Taigi drįsčiau teigti, kad ir nusprendusiems studijuoti Lietuvoje turime labai puikių pasiūlymų.

– Tai gal jau vykti studijuoti į užsienį nebeverta?

– Verta ar neverta – kiekvieno individualus apsisprendimas. Užsienį abiturientai renkasi dėl skirtingų priežasčių: kai kurie tiesiog nori pagyventi kitoje šalyje, kitus sužavi konkreti aukštoji mokykla ar studijų programa, o treti važiuoja, nes tai – mados reikalas. Kaip ten bebūtų, esu įsitikinęs, kad yra ne viena studijų sritis, kurioje Lietuvos universitetai gali puikiai konkuruoti tarptautiniu mastu.

Beje, mes pamirštame, kad šiuo metu į Lietuvos universitetus stoja vis daugiau studentų iš užsienio. Aišku, ne visais atvejais tai yra kokybės indikatorius, nes, mažėjant abiturientų skaičiui Lietuvoje, aukštosios mokyklos ieško būdų papildyti savo biudžetus ir išlaikyti programas. Tačiau, pavyzdžiui, į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą kasmet atvyksta gausus užsieniečių būrys, taip pat ir iš Vakarų Europos, nes juos traukia patrauklus kokybės ir kainos santykis.

– Žvelgiant iš studentų perspektyvos, kokiose srityse mūsų universitetams labiausiai reikia pasitempti?

– Turbūt čia geriausiai atsakytų patys studentai. Man labiausiai į akis krinta egzistuojantys kontrastai. Jei palygintume studijų infrastruktūrą, pamatytume, kad vienos auditorijos labai modernios ir šiuolaikiškos, o kitos – morališkai ir technologiškai pasenę. Dėstytojų kompetencijos taip pat skiriasi. Vis girdžiu apie atvejus, kai profesūrai rimtu iššūkiu tampa dėstymas anglų kalba.

Lietuvoje vis dar per dažni ir akademinės etikos pažeidimai, kada profesūra sau priskiria studentų darbus, plagijuoja užsienio autorius arba prirašinėja universiteto vadovybę į mokslinių tyrimų bendraautorius. Tokiais atvejais pati akademinė bendruomenė turėtų imtis veiksmų ir apsivalyti, bet mūsuose dar per daug baimės ir vergiško mentaliteto. Tik vienas kitas išdrįsta viešai išsakyti savo nuomonę.

– Tai gal mūsų universitetai yra tiesiog per daug hierarchiški, trūksta demokratijos?

– Taip, atskirais atvejais tai jaučiasi, bet nenorėčiau idealizuoti ir Vakarų universitetų. Esu dirbęs universitete, kurio vienas vadovų piktnaudžiavo savo užimama padėtimi, skyrė sau visokias lengvatas ir panašiai. Taigi problemų pasitaiko visur.

Tačiau mane džiugina sugrįžtanti jaunoji karta. Vien mano mokslo srityje, politologijoje, girdžiu, kad į Vilniaus universitetą sugrįžo buvęs Kembridžo doktorantas, Vytauto Didžiojo universitete dėsto Notingemo universiteto absolventas. Aš pats visomis išgalėmis stengiuosi pritraukti kuo daugiau jaunos profesūros su tarptautine akademine patirtimi. Per pastaruosius du metus mūsų fakulteto politikos mokslų kryptį sustiprino net penki žmonės, baigę universitetus užjūriuose.

Nesupraskite neteisingai – jokiu būdu nenuvertinu Lietuvos universitetų doktorantų, tiesiog siekiu kuo didesnės patirčių, analitinių prieigų ir kompetencijų įvairovės. Juk universitetas ir yra ta vieta, kurioje turi tarpti kuo daugiau ir kuo įvairesnių idėjų. Tai sudaro sąlygas mums sėkmingai konkuruoti tarptautiniu mastu bei pasiūlyti studentams aukščiausio lygio studijų programas, skatina sveiką ir demokratišką akademinę kultūrą, kurios vaisius raško ir studentai.

– Lyginant su Vakarų Europos universitetais, Lietuvoje daugelyje bakalauro programų studijos yra metais ar pusmečiu ilgesnės. Gal ir čia reikia pokyčių?

– Tie pokyčiai jau vyksta, nors dar gana lėtai. Kiek žinau, šiuo metu trijų metų studijų programas siūlo trys universitetai: Mykolo Romerio, Klaipėdos ir KTU. Manau, kad ilgainiui jų daugės, bet trumpinimas ne visada įmanomas ar pageidaujamas.

Pavyzdžiui, KTU SHMMF siūlome studijuoti naujųjų medijų kalbą. Tai puiki, labai populiari tarpdisciplininė programa, kurios šerdyje glūdi dvi kalbos bei su medijomis susijusios technologinės-analitinės kompetencijos.

Šią programą narstėme po kaulelį ir ieškojome būdų sutalpinti į trejus metus. Galų gale nusprendėme to nedaryti, nes nukentėtų esminės kalbinės kompetencijos, kurių aukoti nenorėjome.

Tačiau kitose srityse – muzikos technologijų, politikos ir sociologijos mokslų, filosofijos bei vertimo – radome sprendimus ir jas visas nuo šių metų pavertėme trimetėmis. Tokiu būdu studentai sutaupo metus, o mūsų programos tampa patrauklesnės net tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu.

– Besiklausant jūsų, susidaro įspūdis, jog universitetinių studijų Lietuvoje patrauklumas nemaža dalimi priklauso nuo mūsų pačių.

– Taip. Svarbu turėti aiškią viziją ir jos nuosekliai siekti, pasitelkiant atitinkamus resursus. Jei dar Vyriausybė mažiau pataikautų atskiroms aukštosioms mokykloms, o įgyvendintų nacionalinę aukštojo mokslo strategiją, tada tikrai užgyventume. Bet ir dabar yra kuo pasidžiaugti ir dėl ko pasilikti studijuoti Lietuvoje.

Komentarai

 

 

 


 
Video reportažas


Nerpigiau.lt

Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Kodėl geras klientų aptarnavimas toks svarbus?
Į Lietuvą bandė įvežti trąšų falsifikatą
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Vidurnaktį baigs galioti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių 
Po antradienį įvykusio neformalaus ministrų pasitarimo, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žiniasklaidą informavo,...

„Baltic Block“ plečia partnerių tinklą: pradeda bendradarbiauti su tarptautine padėklų ir konteinerių nuomos bendrove „Chep“ 
    Viena didžiausių medienos drožlių padėklų gamintojų Europoje, Latvijos kompanija „Baltic Block“,...

Lietuvos miestuose vyks piketų banga dėl Seimo darbo grupės netinkamai išnagrinėtos situacijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (4)
Žurnalistas Liudas Dapkus rašo, kad „istorija yra svarbus kovos ginklas“. Šių dienų įvykiai...

„MOKI VEŽI“ atveria parduotuvių duris 
Nuo kovo 15 d., laikantis visų saugos reikalavimų, atidaromos visos šalyje veikiančios 24 „MOKI...

Grįžimas į biurą po pandemijos: ko prireiks? 
Spartėjant skiepijimo procesui ir keičiantis karantino sąlygoms, daugelis įmonių jau pradeda svarstyti apie...

Kaip išsirinkti Gelį Nagams? 
Prieš dešimtmetį nagų gelis nebuvo toks populiarus, kaip šiandien. Dažniausiai jį rinkdavosi nagų...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (6)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (5)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (5)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (2)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
Georgij Nikonorov jungiasi prie „Yukon Advanced Optics Worldwide“ vadovų komandos
Aukštųjų technologijų bendrovės „Yukon Advanced Optics Worldwide“, gaminančios civilinius termovizorinius...
R. Viršilas. Kiek įmonių socialinėje atsakomybėje yra atsakomybės?
Rolandas Viršilas  Jau metai, kaip gyvename naujos realybės – pandemijos...
„SME Finance“ steigia neobanką verslo klientams
Tikimasi, kad tik verslo klientams skirtas neobankas veiklą pradės 2021...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (9)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...