Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
ekozoe.lt
2022 Gegužė 23 Pirmadienis
 

Aidas Gedvilas: „25 milijonų vertas kovidinis Vyriausybės gerumo priepuolis“

2022-05-05 14:59 | Naujienos | Komentarų (2)

Aidas Gedvilas. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Aidas Gedvilas

Apie tai, kad vos prieš pusmetį mūsų šalis ir visas pasaulis gyveno visai kitomis nuotaikomis, šiandien jau mažai kas prisimena. Prasidėjus karui Ukrainoje mūsų gyvenimas apsivertė 180 laipsnių kampu ir esame priversti išmokti gyventi naujomis realijomis. Tačiau tai nereiškia, kad turėtume pamiršti tai, kaip „puikiai“ mūsų šalis tvarkėsi su pandemijos iššūkiais, o bėgant laikui turime galimybę blaiviai ir nešališkai įvertinti mūsų valdžios sprendimus, kurie kartais verčia nevalingai žagtelėti.

Dvigubi standartai vakcinavimo politikoje

Balandžio pabaigoje viešoje erdvėje pasirodė žinia apie tai, kad Lenkijos sveikatos apsaugos ministras pareiškė, kad jo šalis atsisako priimti ar apmokėti papildomas vakcinos nuo koronaviruso siuntas, nes vis dar turi milijonus nepanaudotų dozių. Anot ministro, Lenkija vis dar turi 25 mln. dozių, o papildomai užsakyta apie 70 milijonų. Tik 51 proc. lenkų yra visiškai paskiepyti, 59 proc. – gavo tik vieną dozę, remiantis sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, kurie taip pat rodo, kad pastaruoju metu skiepijimų skaičius smarkiai sumažėjo. Verta paminėti ir Daniją, kaip pirmąją šalį, nuo gegužės 15 d. stabdančią vakcinavimą nuo Covid-19.

Tuo tarpu Lietuvoje, nors ekstremali situacija jau yra atšaukta, atsisakyti naujų vakcinų pirkimo niekas neketina. Dar daugiau – vos prieš kelis mėnesius Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) džiaugsmingai pranešė, kad šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuva turėtų gauti 132 000 naujos „Nuvaxovid“ vakcinos dozių, o antrajam ketvirčiui siekiama užsakyti dar 310 560 dozių. O Lietuvos Vyriausybė iš viso yra pritarusi 633 tūkst. vakcinos dozių įsigijimui iš kompanijos „Novavax“. Neišvengiamai peršasi klausimas: ar mūsų Vyriausybė žino kažką, ko nežino lenkai, todėl taip atsakingai ruošiasi dar vienai koronos bangai, ar mes esame tokie turtingi, kad galime sau leisti pirkti vakcinas, kurių ateityje niekam neprireiks?

Deja, mano gauti duomenis leidžia teigti, kad neapsakomam Vyriausybės dosnumui (o tiksliau – kvailumui) ribų nėra. Ir ji galėjo sau leisti lengvu mostu išdalinti arba tiesiog išpilti vakcinas, kurių kaina viršija 25 milijonus eurų?!

„Dovanų karalius“ – nuogas

Pagal SAM pateiktą informaciją, nuo 2021 m. liepos mėn. Lietuva padovanojo kitoms šalims 2 644 390 šalyje nepanaudotų vakcinų. Dar virš 158 tūkst. vakcinų buvo utilizuotos dėl pasibaigusio galiojimo termino. Nors vakcinų kaina vis dar įslaptinta dėl pasirašytų konfidencialumo sutarčių su vakcinų gamintojais, viešoje erdvėje nesunkiai galima rasti informaciją apie vakcinų kainas. Štai, pvz., https://www.biospace.com/article/comparing-covid-19-vaccines-pfizer-biontech-moderna-astrazeneca-oxford-j-and-j-russia-s-sputnik-v/ puslapio duomenimis, vienos AstraZeneca vakcinos kaina gali sudaryti apie 2,05 Eur, Janssen – 9,54 Eur, Moderna – 29,57 Eur, Pfizer-BioNTech – 18,6 Eur. Pagal šiuos įkainius visų Lietuvos kitoms šalims padovanotų vakcinų vertė turėtų sudaryti apie 25 milijonus 700 tūkst. Eur.

Be galo įdomu yra analizuoti šių šalių sąrašą ir bandyti nuspėti, kokia logika turėjo vadovautis didieji mūsų Vyriausybės protai, skirstydami vakcinas. Štai, pavyzdžiui, 44 milijonus gyventojų turinčiai Ukrainai (dar iki karo pradžios), kažkodėl buvo skirta 131 tūkst. AstraZeneca vakcinos dozių, o truputį daugiau negu 23 milijonus gyventojų turinčiam Taivanui – 255 900 vakcinos dozių. Būtina atkreipti dėmesį į tai, apie ką užsiminė Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas prieš vakcinavimo 3 doze etapą. Jis sakė, kad vakcinos turi būti dovanojamos toms šalims, kurios patiria skurdą, badą ir finansiškai neturi jokios galimybės nusipirkti vakcinų.

Šalių sąraše yra ne tik mūsų kaimynė Latvija, Moldovos Respublika, Sakartvelas, Armėnija, bet ir kur kas egzotiškesnės šalys, kaip, pvz., Tadžikistanas, Vietnamas arba Hondūras.

Dosnumas ne abipusis? Kita vertus, tai jau nebestebina

Labai įdomu būtų sužinoti, kokią naudą galėjo gauti mūsų šalis iš tokio dosnumo? Štai, pvz., oficialios statistikos portalo duomenimis, lietuviškos kilmės produkcijos eksportas į Hondūrą nuo 2021 m. per mėnesį sudarė nuo 6,5 iki 63 tūkst. Eur, importas iš šios šalies nuo 2021 m. pradžios tesudarė 112,3 tūkst. Eur, tačiau tai nesutrukdė Vyriausybei padovanoti šiai šaliai vakcinų už 1 milijoną 660 tūkst. Eur.

Pastaraisiais mėnesiais į Tadžikistaną lietuviškos produkcijos buvo eksportuojama maždaug už 200-300 tūkst. Eur, Vyriausybė lengva ranka padovanojo šiai šaliai vakcinų už maždaug 123 tūkst. Eur.

Dar įdomiau yra pasižiūrėti į politinę kai kurių šalių, kurioms Lietuvos Vyriausybė demonstravo išskirtinį dosnumą, laikyseną. Pavyzdžiui, Armėnija, kuriai buvo skirta Lietuvos vakcinų dovana už maždaug 1,5 mln. Eur, konflikte su Ukraina pasirinko tyliojo pritarimo Rusijos veiksmams poziciją ir net Europos Tarybos balsavime, kur buvo sprendžiamas klausimas dėl Rusijos pašalinimo iš šios organizacijos, buvo vienintelė šalis (išskyrus pačią Rusiją), kuri balsavo prieš.

Sakartvelo Ministras Pirmininkas ne vieną kartą yra pareiškęs, kad ši šalis neprisijungs prie sankcijų prieš Rusiją, nes tai gali pakenkti pačiai šaliai. Mūsų Vyriausybė per kelis kartus yra padovanojusi Sakartvelui vakcinų už beveik 1 mln. Eur.

Jeigu jau tokie dosnūs esame valstybėms, kurių politinis kursas neatitinka Lietuvos politinio kurso, tai gal galima buvo bent organizuoti barterinius mainus su šiomis valstybėmis?

Dėl Lietuvos pozicijos Taivano atžvilgiu jau smarkiai nukentėjo Lietuvos verslas, tačiau to mūsų valdžiai pasirodė negana ir šiai šaliai dar buvo skirta beveik 500 tūkst. Eur vertės vakcinų parama, apmokėta mokesčių mokėtojų pinigais. Tuo tarpu šios šalies pažadai plėtoti verslą ir pritraukti investicijas į mūsų šalį kol kas ir lieka tik pažadais.

Kai mūsų Vyriausybė stabdė Belaruskalio trąšų tranzitą per Lietuvos teritoriją, buvo žadėta, kad krovinių srautai bus perorientuoti ir mes nepajusime nuostolio, tačiau dabar paaiškėjo, kad vien iš AB „Lietuvos Geležinkelių“ yra atleidžiami 2 000 darbuotojų, jiems nesiūlant jokių alternatyvų. Mūsų žemdirbiai maldauja Vyriausybės skirti 3-6 mln. Eur paramą savo sektoriui, tačiau jų irgi nerandama, bet galime sau leisti lengvu rankos mostu 25 mln. Eur paleisti vėjais.

Kiek Šanchajaus Lietuvoje, įsivertinkite patys

Pandemijos laikotarpiu valdžia faktiškai įteisino prievartą šalyje, buvo ribojamas judėjimas, apsunkintos sąlygos dirbti už užsidirbti, buvo žlugdomi žmonių verslai ir likimai, piliečiai buvo verčiami brangiai testuotis iš savo kišenės. Tačiau vos tik pasikeitus politinei situacijai pasaulyje, jau net susirgus kovidu, galima net nebebūti saviizoliacijoje, o ir pati liga prilyginta gripui.

Dar daugiau, iš tų pačių žmonių pinigų, kurie ant savo pečių ir turėjo išlaikyti visą kovidinę naštą, Vyriausybė ne tik drįsta švaistyti vakcinas į kairę ir į dešinę, tačiau net nesivargina ieškoti būdų nutraukti sutarčių su vakcinų tiekėjais. Žinoma, po tokių represijų, dėl pinigų švaistymo žmonės jau tyli ir sako geriau tegul supila tas vakcinas į kanalizaciją, negu mus vakcinuoja eksperimentine vakcina. Dar, kad visi ramesni būtų, parodoma, kaip Šanchajuje policija elgiasi su žmonėmis. O tai, kiek mes dar turėsime nusipirkti vakcinų, kurių niekam neprireiks, vis dar slepiama po paslapties šydų. Tuo labiau, kad pati Sveikatos apsaugos ministerija pripažino, kad „vakcinos efektyvumas ir sukurto imuniteto apsaugos trukmė vis dar yra mokslinių tyrimų objektas. Todėl būtų dar anksti teigti, kiek laiko po skiepijimo 4-ąja doze sukuriama efektyvi apsauga nuo užsikrėtimo, hospitalizacijos ar sunkių ligos išeičių, įskaitant mirties“.

Va taip paprastai, kelių pirštų spragtelėjimu, yra tvarkomi reikalai valdžioje. Dar daugiau, dabar, prisidengiant karu Ukrainoje, po dviejų metų represijų ir pinigų švaistymo, žmonėms jau net draudžiama išsižioti, nes dabar jų nepritarimą vykdomai politikai jau galima prilyginti karo kurstymui. Štai taip, vos per kelis metus, atsiradus tinkamai terpei, galima surasti pagrindimą net kelių dešimčių milijonų eurų vertam neatsakingam pinigų švaistymui.

Komentarai

 

 

 
  1. Visose enciklopedijose ir visuose medicinos vadovėliuose šlovinami avantiūristo Pastero “amžiaus atradimai” ir “nuopelnai žmonijai”. Su pasigėrėjimu aprašomas garsusis Pastero eksperimentas su avimis, atliktas 1881 metais, neva “puikiai pademonstravęs to laikmečio mokslo bendruomenei genialaus atradimo mokslinį pagrįstumą”. Tačiau mažai kur galime rasti “didžiojo” Pastero paskutinių gyvenimo dienų aprašymus. Jau gulėdamas mirties patale, jis atgailavo dėl to, ką padarė ir, vaizdžiai tariant, “anuliavo” savo “atradimus”. Ir iš tiesų, ne kiekvienas gali keliauti susitikti su Dievu, jausdamasis atsakingas už milijonų žmonių žūtį. Štai ir “didysis” Luji savo paskutinę valandą bent jau savo paties akyse nepanoro likti niekšu ir piktadariu.

    Jis iš tiesų buvo genialus, tačiau falsifikacijų, karjerizmo, intrigų, kyšininkavimo sočiai pakako jo gyvenime. O mediku jis, kaip ne keista, nebuvo. Jis buvo chemikas, o biologu tapo atsitiktinai, tirdamas rūgimo procesus pagal pažįstamų vyndarių užsakymą – ieškojo būdų, kaip užkirsti kelią kai kurių vyno rūšių “ligoms” ir atrado, kad nuo sugedimo galima apsaugoti kaitinimu (vėliau tai imta vadinti pasterizacija). “Imunologijos įkūrėju” jis pasidarė, iškėlęs kliedesingą skiepų idėją ir puikiausiai įrodęs ją savo pagarsėjusiu eksperimentu su avių banda, patekusių į visus vadovėlius, mokslines knygas ir enciklopedijas.

    Idėja, priminsime dvejetukininkams, buvo ta, kad susilpnintos (pagal Pasterą – šviesos ir karščio poveikio pagalba) bacilos, įvestos sveikam žmogui, sukelia lengvą ligos formą ir suformuoja imunitetą rimtiems infekciniams susirgimams. 1881 metais Pasteras “atrado” pirmą pasaulyje dirbtinę vakciną prieš juodligę (ją vėliau patyliukais pašalino iš apyvartos – kaip niekam tikusią, o bent kiek patikimesnės vakcinos nuo juodligės nėra iki šiol). Ir gyvulių fermoje netoli Paryžiaus pademonstravo tos vakcinos efektyvumą žymiuoju eksperimentu. 24 avys gavo stebuklingų skiepų iš 43 laipsnių temperatūroje “susilpnintų” juodligės bacilų, tiek pat avių liko kontrolinėje grupėje. Paskui visoms avims įvedė normalių juodligės bacilų, kurias prieš penkis metus ii to laiko buvo atradęs mikrobiologas Kochas. Neskiepytos avys padvėsė, o skiepytos – išgyveno, nors joms ir būta tam tikrų sveikatos sutrikimų.

    Pastero triumfas buvo absoliutus. Jį ėmė priiminėti parlamentuose ir akademijose, apdovanojo garbe ir pinigais, jis sukūrė ir ėmė vadovauti žymiąjam Pastero mikrobiologijos institutui, šiandien pavirtusiam labai stambia farmacijos korporacija. Tiesa, visi bandymai su avimis, atlikti Rusijoje, Argentinoje, Vokietijoje ir Italijoje bei daugelyje kitų šalių, baigėsi nesėkme, “imunizuotos” avys neišvengiamai gaišdavo. Ir dar 1883 metais Pastero bendražygiai prisipažino, kad vykdant žymųjį eksperimentą, Pasteras slapta pridėjo į juodligės, skirtos “skiepams” preparatą kalio dichromato – nuodų, garantuotai užmušančių bacilas. Tačiau buvo jau per vėlu. Didžioji politika, oficialusis mokslas, kapitalas (Pastero institutas, be abejo, tam tikrą laiką buvo skiepų gamybos monopolistas, dėl ko teko visu greičiu įsukti ir falsifikavimo mašiną) – po to kai buvo įšvirkšta pačių galingiausių “skiepų” – pinigų ir šlovės – patys “sėdo ant adatos”, ir taip stipriai, kad ir XXI amžiuje niekas nežino, ką dabar su ta afera daryti.

    Mokslo pasaulis sumalė tą “atradimą” į dulkes, tačiau prieš valdininkų ir komersantų “vakcinaciją” pelnais mokslas liko bejėgis.

    1885 metais Pasteras “atrado” vakciną nuo pasiutligės (gerokai prieš atrandant patį pasiutligės virusą), jo partneriai iš vyriausybės pradėjo masinę vakcinaciją. O Pasteras, gavęs priėjimą prie sveikatos apsaugos ministerijos dokumentų, asmeniškai aiškindavosi su kiekvienu mirtinu atveju, nutikusiu po paskiepijimo. Tokių atvejų skaičius iki 1886 metų smarkiai išaugo, tačiau “atradėjas” atrasdavo paaiškinimų, kurie ir šiandien liko nepasikeitę – “nekokybiški skiepai”, “saugojimo sąlygų pažeidimai” ir panašiai. Visus tuos atvejus jis drąsiai išbraukdavo iš statistikos. 1887 metais skiepytojai apskritai “uždarė” šitą statistiką. Ir nuo to laiko iki pat Pastero mirties 1895 metais, daugiau nebeatidarė. Ir neatidaro iki šios dienos.

    Ir vis dėlto rusų, anglų, vokiečių mokslininkai, tame tarpe ir juodligės sukėlėjo atradėjas Kochas, parengė pakankamą mokslinę bazę, kad galima būtų pabaigti su ta stambiausia medicinos istorijoje afera ir su Pastero kūdikiu – jo vardą gavusiu institutu. Ir tiktai pasaulinis karas sutrukdė užkirsti kelią aferai tarptautiniu mastu ir sutrukdyti Pastero institutui tapti bene labiausiai klestinčia farmacijos įmone pasaulyje.

    Šimtmečiu anksčiau analogišku būdu karas išgelbėjo grupę aferistų, vadovaujamą skiepų idėjos pradininko Edvardo Dženerio. XVIII amžiaus pabaigoje šitas anglų “gydytojas” (niekad nestudijavęs medicinos ir pagal to laikmečio papročius nusipirkęs daktaro titulą už 17 ginėjų), nutarė įrašyti savo vardą į istoriją tokiu “atradimu”: karvių raupai, įskiepyti žmogui, neva apsaugo nuo žmogaus raupų. Kelis metus “daktaras” nesėkmingai kaulijo iš akademijos pinigų tyrimams. Jį, pateikdami visus įrodymus, nuosekliai ir iš pagrindų paneigdavo. Buvo atlikta daugybė bandymų, surinkta gausi faktinė medžiaga, liudijanti, kad skiepijimas ne tik negelbsti nuo raupų, bet ir paskatina juos. Tačiau prasidėjus Napoleono karams XIX amžiaus pradžioje Dženerį staiga pripažino “žmonijos išgelbėtoju”. Buvo įkurtas Dženerio institutas. Skiepijimas nuo raupų buvo plačiai įdiegtas į gyvenimą. Tiesa, tiktai kontinentinėje Europoje, o savo namuose anglai pasistengė apriboti “atradimo” praktinį taikymą. Tame pačiame XIX amžiuje buvo priimtas ir įstatymas, draudžiantis privalomus skiepus nuo raupų. Dėl ko netgi trečiame XX amžiaus dešimtmetyje, praėjus daugiau kaip šimtui metų, sergamumo ir mirtingumo nuo raupų rodikliai Anglijoje buvo 5-7 kartus mažesni nei toje pačioje Prancūzijoje ir kaimyninėse šalyse. Visa tai mažiausiai panašu į mokslą, o kur kas labiau primena biologinį karą, kurį Anglija sėkmingai kariavo prieš Napoleono užkariautą Europą. Ir užsitęsusį taip ilgai iš dalies dėl neapsižiūrėjimo, o iš dalies – sąmoningai.

    Šiandien vakcinavimas egzistuoja dėka kolosalių pelnų, kuriuos atneša skiepų kūrėjams jų produktai, ir kuriais tie dalinasi su valstybinėmis žinybomis, vykdančiomis skiepijimo kampanijas.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  2. Российские пранкеры Владимир Кузнецов (Вован) и Алексей Столяров (Лексус) разыграли худрука Театра имени Вахтангова Римаса Туминаса, предложив ему поставить спектакль о Степане Бандере, культурный деятель согласился.
    Один из пранкеров представился министром культуры Украины Александром Ткаченко и предложил Туминасу поставить спектакль “Мой друг Бандера”. Видео-пранк был опубликован на канале Вована и Лексуса на Rutube. “Да, хорошо”, – сказал Туминас, уточнив, в каком театре планируется постановка.
    Также он согласился на предложение “министра” вести диверсионную деятельность в Театре Вахтангова и поддержал решение о дисквалификации российских деятелей на европейском культурном пространстве. “Конечно, таких вот откровенно высказывающих надо просто не допускать, забыть, стереть из памяти, если это возможно”, – заключил Туминас.
    Daugiau straipsnyje – “ Туминас согласился на предложение пранкеров поставить спектакль о Бандере”.
    Pagoglinkit Youtubeje video – “Розыгрыш Римантаса Туминаса” ir būtinai pažiūrėkite jį. Žiūrėti nuo 4:00 iki 44:00 min. Pamatysite, koks išvetstaskūris yra garsusis režisierius Rimantas Tuminas!… Kas daugiau moka, tam ir šoka. Nenoriu teisti, bet… Na, kaip žmogus, tai sakyčiau, – tiesiog menkysta. Atsiprašau, jei ką įžeidžiau.

    Thumb up 0 Thumb down 0



 
Video reportažas



Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Ar tikrai yra verta pasirinkti namų šildymą medienos granulėmis?
Mediniai namai: 6 taisyklės, kaip juos paruošti žiemai
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Kiek kainuoja geros kokybės langai? 
Patikimi langai pagerins Jūsų namų saugumą ir tuo pačiu jūsų gyvenimo kokybę. Renkantis...

Kaip pakeisti ir atrestauruoti namų fasadą? 
Renkantis išorės sienų apdailos medžiagą dažniausiai svarstomi du variantai: tinkuoti arba montuoti klinkerio...

Ar biuro priemonių kokybė kinta? 
Darbas biure yra neatsiejamas nuo tam tikrų priemonių, kurios gali garantuoti, kad pavyks...

Naujausia žaidimų įranga dar geresniems pojūčiams 
Jeigu mėgstate kompiuterinius žaidimus ir norite atrasti juose dar geresnes patirtis, išbandyti daugiau,...

Miško darbai: pačiam ar su specialistais? 
Lietuvos kraštas yra labai žalias ir miškai yra pats didžiausias mūsų turtas. Jeigu...

Greitas ir efektyvus papilomų naikinimas 
Kamuoja papilomos virusas? Norite atkurti gražią ir sveiką odą? Papilomų naikinimas „Vivus Sanus“...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“ (8)
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas (1)
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui (3)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (8)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (6)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (9)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (4)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (3)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
Lietuva sustabdė tarptautinių kompanijų iš Rusijos perkėlimą
Ekonomikos ir inovacijų ministerija sustabdė naujų tarpininkavimo raštų išdavimą į...
„Luminor“ bankas išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją
„Luminor“ bankas sėkmingai išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją....
Medicinos bankui – įspėjimas, bauda ir įpareigojimas
Lietuvos bankas praėjusių metų pabaigoje atliko tikslinį planinį UAB Medicinos...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (27)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (11)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...
Karštas Komentaras