Pirmiausia noriu atsakyti gerb. Nerijui Mačiuliui, kuris klaidina žmones, nes buvo surinkta per 300 000 Lietuvos piliečių, o ne šiaip gyventojų parašų, bet šį kartą tai nėra esminis klausimas. Pasirašę žmonės išsakė nuomonę, kuri visų pirma yra nepalanki dideliems skandinavų kapitalo valdomiems bankams ir aš vėliau paaiškinsiu kodėl.

Iš tiesų pasirašė piliečiai už tai, kad būtų kuo mažiau iškreipimų rinkoje. Didelė dalis pasirašiusiųjų norėjo, kad visų pirma ES laikytųsi savo įsipareigojimų ir suvienodintų išmokas mūsų ir kitų ES valstybių narių žemdirbiams. Tada po kelių metų, mūsų žemdirbiams turint vienodas sąlygas, galbūt būtų galima pereiti prie tam tikro modelio, kuris įvairiose pasaulio šalyse yra įtvirtintas, pvz., įsteigti tarnybą, kuri pagal įstatymų reikalavimus (pvz., nustatytas n-metų gyvenimo Lietuvoje tarpas, n-ploto žemės ploto vienam fiziniam asmeniui nustatymas) išduotų leidimus užsienio valstybių piliečiams pirkti žemę Lietuvoje (kaip, pvz., Vokietijoje, Prancūzijoje arba kitose valstybėse). Taigi šiuo atveju pasirašiusieji gana pragmatiškai gina Lietuvos valstybės ir piliečių interesus.

Kalbant apie užsieniečio dirbančio Lietuvoje žemę naudą, reikėtų prisiminti danų kiaulides, kurios paskaičiavo, kad joms geriau pažeisti įstatymus ir mokėti advokatams pinigus ir net vykstant teismų procesams tęsti savo veiklą. Netgi Lietuvos Aukščiausiasis teismas nesustabdė jų veiklos, radęs tariamą teisinę spragą. Taigi karti patirtis rodo, kad užsienio valstybių subjektai ne visada laikosi įstatymų.

O tiesa, būdamas visiškai korektiškas, gerbiamas Nerijus Mačiulis paminėtų, kad užsienio valstybių subjektams, vykdantiems gamybinę veiklą Lietuvoje, nereikia mokėti mokesčių nuo dividendų ir kad pelną jie išsiveža iš Lietuvos, taip gerindami gyvenimą ne Lietuvos gyventojams, o užsienio valstybių.Be to, gal Nerijus Mačiulis galėtų paminėti ir tai, kad užsienio valstybių žemdirbiai pila 6 kartus daugiau chemikalų į žemę. Tačiau visa tai nutylima, nes manytina, kad parduodant žemę užsieniečiams gali pakilti jos vertė ir AB „Swedbank“ balanse (2012 m.) esanti žemės vertė – 12 817 000 Lt padidės kelis kartus, o tada gerb. Nerijus Mačiulis už savo pastangas gaus kažkokį tai procentą prie algos.

Atsakant į kainos argumentą, tai pabrėžiu, kad jeigu ES sukuria iškreiptą rinką, mes turime apsaugoti savo interesus, nes kitaip nukentėsime. O dėl darbo vietų kūrimo, tai norėčiau sužinoti, kiek buvo sukurta darbo vietų iš užsienio investicijų ir kiek, „optimizavus“ įmones, buvo atleista – turėtų būti įdomūs skaičiai. Juk žinome, kaip elgiasi „Calsberg“ grupė su darbininkais, kuriems net streikuot neleidžia. Nerijus Mačiulis labai jau abstrakčiai kalba apie galimą naudą.

Kalbant apie dirvonuojančią žemę, tai vėlgi gerbiamas ekonomistas nepateikia jokių skaičių, tik skambias frazes „Žinome“, „nuolat apleista“, „nekurianti vertės ir darbo vietų“. Tačiau kalbėkime skaičių kalba, t.y., pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. duomenis, tik 3,9 % iš žemės, kurią galima dirbti, yra nenaudojama – žvelgiant į bankų balansus, galime matyti, kad didelė dalis iš jos yra bankų valdoma ir taip sukeliama iliuzija, kad žmonės nedirba žemės.

Vėlgi, šis žmogus pradeda painioti tautybę, rasę su pilietybe, taigi visiškai nėra įsigilinęs į klausimo esmę, juk kiekvienas žmogus, kuris nori čia gyventi ir dirbti žemę, gali ją nuomotis, o jeigu nori tvirtesnio santykio su mūsų valstybe, jis gali įgyti mūsų pilietybę ir žemę įsigyti, tam nėra jokios kliūties – tik yra tam tikri reikalavimai, kuriuos privalo įvykdyti bet kuris pilietis, nepriklausomai nuo tautybės.

Ir pabaigai noriu atkreipti dėmesį, kad kalbame ne tik apie atskirų piliečių teisę parduoti savo asmeninę žemę, bet ir apie valstybinę žemę, kuri, pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. duomenis, sudaro 37,5 %, o ji priklauso visiems Lietuvos piliečiams ir dėl šios žemės naudojimo turi būti priimtas bendras sprendimas. Taip pat noriu pabrėžti, kad Juridiniai asmenys, priešingai nei teigia daug žmonių, nėra supirkę labai daug žemės, t.y. jų dalis sudaro tik 3,9 % bendro Lietuvos žemės ploto.

O ką mes, Lietuvos piliečiai, laimėtume? Visų pirma, aiškumą, kad mūsų žemė nebus parduota užsienio aferistams, kad visada turėsime atsarginį planą ir galėsime prasimaitinti iš savos žemės, kad pelnas liks Lietuvoje ir kad mūsų ūkininkai galės stiprėti ir kurti Lietuvoje.

Taigi, gerb. Nerijau Mačiuli, iš Jūsų kaip analitiko kitą kartą tikiuosi daugiau skaičių ir argumentų, nes kaip tokio banko atstovas turėjote atsakingiau išanalizuoti situaciją.

Arminas Mockevičius