Kalbant apie viso teisėjų korpuso ar kiekvieno individualaus teisėjo priklausomumą nuo politikų, pirmiausiai privalu aiškiai skirti ir atriboti šios priklausomybės rūšis bei jų reikšmes. O jų yra skirtingų. Vienos jų kelia visuomenės susidomėjimą daugiau dėl žingeidumo, kitos gi dirgina visuomenę rezonansais arba tiesiogiai skaudina žmones savo pasekmėmis. Dėl to galima išskirti du klausimus.
Vienas jų, aktyvuotas pastaruoju metu, yra Lietuvos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta ir apibrėžta teisėjų atrankos kriterijais ir paskyrimo į pareigas procedūrinė tvarka. Ir šitokia priklausomybė yra neginčijamai akivaizdus faktas. Jei esame ir norime būti teisinė valstybė, šioje srityje ji neišvengiama. Tačiau vargu ar išmintinga neigti dabartinę padėtį sąlygojusių aplinkybių visumos įtaką bei reikšmę pirmenybiniams politiniams sprendimams ir valstybės gyvybingumo išsaugojimui?
Antroji, itin jautriai aktuali sritis – atskirų teisėjų asmeninio savarankiškumo, priimant procesinius sprendimus, realybės klausimas. Trijų dešimtmečių sparčios pilietinės evoliucijos dėka pasiektas Lietuvos žmonių sąmoningumo lygmuo jau reikalauja ne personaliniais kaprizais ar „namų ūkių“ ambicijomis, arba „Dičiaus sindromu“ grindžiamo „proginio“ teisingumo, o realiais faktais ir teisės principais pagrįstų, nuolat atsakingai sąžiningų sprendimų visose valstybės gyvybingumo užtikrinimo srityse.
Todėl leisti sau manyti, kad visuomenė dar nesuvokia, jog vienintelė politinės ir teisingumo sistemų paskirtis yra vien tik tarnauti valstybės Suverenui, t.y. žmonėms, šiandien jau yra pražūtinga klaida. Vienu iš teisėjų savarankiškumo realaus ir veiksmingo įtvirtinimo būdu galėtų tapti prisiekusiųjų institutas teismuose.
advokatas Arūnas Marcinkevičius,
Advokatų kontoros „Balticus Advocatus“ seniūnas
Besidomėdamas advokato paliesta prisiekusiųjų teismų tema, interneto gelmėse ar platybėse (kaip kam- priimtiniau) suradau seną apskritojo stalo įrašą tema: Prisiekusiųjų teismai: prabanga ar būtinybė? Jo anonse sakoma:
Teismų procesai visuomenės susidomėjimą sukėlusiose bylose pasižymi gausybe keistų, logiškai nepaaiškinamų dalykų. Ypač vertinant faktinius bylos duomenis. Toks reiškinys verčia ieškoti būdų, kaip užtikrinti principingai nešališką teismo procesą ir išvengti išankstinių, dažnai tikrovei prieštaraujančių nuostatų. Beje, lemiančių teismo sprendimo prieštaravimą bendražmogiškiems logikos principams. Faktinių aplinkybių vertinimas ir teisės normų taikymas teismo procesuose ir paskatino surengti šią diskusiją. Diskusijos tikslas – išsiaiškinti, kaip būtų įmanoma užtikrinti teismo proceso objektyvumą. Galbūt tokio objektyvumo ir teisingumo garantu galėtų tapti prisiekusiųjų teismo įteisinimas?
Įrašas darytas kaži kada, bet po to niekas taip ir nepasikeitė…
30 m. praėjo po 1991 sausio 13-osios. Lietuva smarkiai pažengusi į priekį progreso link. Svarbiausia, stipriai pažengęs žmonių sąmoningumas. Advokatas teisus. Lietuvos žmonės jau senai, senai nėra nemąstančių gyvių banda. MES- ŽMONĖS. MĄSTANTYS IR VISKĄ SUPRANTANTYS ŽMONĖS. Tuo viskas yra pasakyta.
Pilnai pritariu. Valosi jau ir teismai. Po truputį, bet valosi. Norėtųsi sparčiau, bet ne viskas iškarto vyksta. Tikiu, išsivalys ir jie. Turėkim kantrybės. Gerai, kad yra nesibaiminančių atvirai kalbėti apie sopulius. Viešumas – galinga priemonė.
Kai purvai priskrenta, jų valymas yra skausmingu. Reikalauja daug pastangų ir nemažai laiko. Svarbiausia – teisinės sistemos valymas arba valymasis jau vyksta. Vadinasi jau yra vilties…
1.Teisiniais principais….+ Tauta ..!O kur ES…JAV Kongreso žydų grupelė dėsis…!Kaip su NATO ir lietuvių rekrutais ! Rinkimai:jug cirkas!Paskiriamas Prezidentas kad žaistų vaikų dėžutėje…kaip JAV!2.Norint teisės principų pirm reik lietuvių Tautai Valdyti save…! Svetimi…valdo…su KGB prieskoniais…ačiū už gražias mintis….
Lietuva valdome mes patys. Valdome per tuos, kuriuos mes patys- visi, išsirinkome. Kas kaltas, jei dalis rinkėjų neina į rinkimus arba balsuoja už bile ką ir taip išsirenkam “ne tuos” arba netinkamus spręsti valstybės valdymo klausimus? Patys mes ir esame kalti, nes tai mūsų visų atsakomybė. O kalbėti ir rašinėti, kad Lietuvą neva valdo kažkokie “ne tie” ar “svetimi” – visiška nesąmonė, kliedesiai. Taip, kad galvokime ką ir į kur renkame. Tada nereikės sriūbauti kaip Paksui – “aš nekaltas, kalta aplinka”.
Labai teisingai pastebėta. Reikia pradėt nuo savęs. Tuomet nereikės nieko kaltinti.
A.Marcinkevicius,kaip visada,trumpai ir i desimtuka.Bet ar jo zodziai pasieks auksciausiuju vadovu(musu tarnu) ausis,ar jie pajudins sia problema?Abejoju.
Viską jie, tie tarnai, besidedantys valdovais, puikiai girdi, skaito ir mato. Atvirai kalbančiųjų dar kol kas – vienetai. Bet , pagaliau jau bent, kaip anksčiau, netylima. Kai viešumoje pasisakančiųjų susikaups kritinė masė, prasidės realios permainos.
dėl to ir skundžiamasi žemais ir niekaip nepakylančiais teismų ir teisingumo reitingais
nera teisesaugos nera ir valstybes siaip jankiu kolonija ir tiek
ne tik nuo politiku,bet ir nuo iskrypeliu
Taikliai įkalta: “Lietuvos žmonių sąmoningumo lygmuo jau reikalauja ne personaliniais kaprizais ar „namų ūkių“ ambicijomis, arba „Dičiaus sindromu“ grindžiamo „proginio“ teisingumo, o realiais faktais ir teisės principais pagrįstų, nuolat atsakingai sąžiningų sprendimų visose valstybės gyvybingumo užtikrinimo srityse”. Svarbiausia- TEISINGAI. Patiko.
Kodėl “didieji” teisės korifėjai niekada nekelia klausimų ir nieko nesiūlo dėl korupcijos išnaikinimo teismuose?
Klaniniai “namų ūkių”, tep skant, interesai. Varžybos dėl valdžios lovių, tpfu…
rūpi jiems tik Valdžios Galios.
Prisiekusiųjų įvedimui pirmiausiai ir labiausiai priešinsis patys teisėjai. Nesutiks su galios pažabojimu, niekaip.
Prisiekusieji apsaugotų teisėjus nuo jų pačių pasipūtimo, nesąžiningų manipuliacijų teisingumu ir korupcijos.