Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
turgelis.net
2021 Rugsėjis 26 Sekmadienis
 

A.Lapinskas. Kam atstovauja Lietuvos kultūros viceministras?

2013-01-22 10:20 | Nuomonių ringas | Komentarų (30)

Anatolijus Lapinskas. Asmeninė nuotr.


Anatolijus Lapinskas

Edvardas Trusevičius – naujasis Lietuvos kultūros viceministras, kuruojantis tautinių mažumų problematiką, neseniai “Delfyje” išdėstė pagrindinę savo artimiausios veiklos užduotį: parengti naują Tautinių mažumų įstatymą, kuris įteisintų dvikalbius užrašus nacionalinių mažumų gyvenamose vietose bei vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose nelietuviškais rašmenimis ir… tuoj pat už jas susilaukė iš Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus priekaištų, kad tai yra skubotas politinis pareiškimas, nes dar neparengtas Vyriausybės programos priemonių planas.

Premjeras yra teisus. Vyriausybės programos Tautinių bendrijų skyriuje rašoma: “246. …Išspręsime vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus, atsižvelgdami į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją”.

Taigi “išspręsime” gatvių ir vietovių pavadinimų bei vardų ir pavardžių rašymo klausimus, o ne “įteisinsime” dvikalbius užrašus nacionalinių mažumų gyvenamose vietose bei asmenvardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis. Kultūros viceministrui iškraipius vyriausybės programos nuostatas, Premjerui piktintis yra dėl ko. To negana, E.Trusevičius atakuoja Vyriausybę ir tarptautinio prestižo argumentu, esą įgyvendindama minėtą konvenciją, leidžiančią naudoti originalią asmenvardžių rašybą ir tuo pačiu raidę “w”, Lietuva pirmininkaudama Europos Sąjungoje pateiktų save “iš gerosios pusės”. Čia jau galima būtų stabtelėti ir padiskutuoti su viceministru.

Pradėkime nuo tautinių mažumų asmenvardžių rašybos. Konvencijos 11 straipsnyje sakoma, kad „Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo pavardę (tėvo vardą) ir vardą (vardus) vartoti mažumos kalba bei teisę į tai, kad jie būtų oficialiai pripažinti pagal Šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas“.

Oficialiame Konvencijos komentare šis straipsnis aiškinamas taip: “Turint galvoje šio įsipareigojimo praktinę reikšmę, nuostata suformuluota taip, kad leistų Šalims taikyti ją pagal savo specifines aplinkybes. Pavyzdžiui, Šalys gali vartoti savo oficialios kalbos abėcėlę, kai reikia rašyti tautinei mažumai priklausančio asmens vardą pagal jo fonetinę formą”. Po tokių Konvencijos nuostatų natūraliai kyla klausimas: ar Lietuva kuo nors nusižengia Europos konvencijai?

Čia dar galima būtų pridurti ir Europos Komisijos – vykdomosios Europos Sąjungos institucijos išaiškinimą: „Komisija norėtų priminti, jog pagal ES Tarybos direktyvos 2000/43/EB 3 straipsnį nacionalinės nuostatos, pagal kurias reguliuojamos… tautinių mažumų kalbinės teisės, nepatenka į direktyvos taikymo sritį. Teisės vartoti savo vardą mažumos kalba nebuvimas negali trukdyti Sąjungos piliečiui naudotis judėjimo teisėmis, taigi tai nėra apribojimas“.

Nepaisydami europinio išaiškinimo, Lietuvos lenkai dažnai kartoja, kad štai Lenkijoje tautinėms mažumoms leidžiama rašyti pavardes originalia forma, naudojant ir nelenkiškus rašmenis, pvz., lietuviams ar, tarkim, slovakams su jų č,š,ž raidėmis, todėl Lietuva irgi turėtų priimti lenkiškus rašmenis.

Bet paklausykime, ką dėl originalios lietuviškų pavardžių rašybos Lenkijoje sako žinoma Lenkijos lietuvių veikėja Irena Gasperavičiūtė: „techniškai tai labai sudėtinga. Pavyzdžiui, asmens tapatybės kortelėje pavardė įrašoma, o pase – neįrašoma. Bankuose, draudimo įstaigose iškyla problemų, nes programose neįdiegti lietuviški rašmenys. Todėl pavardes pasikeitė tik vienetai”.

Lietuvos lenkų lyderis Valdemaras Tomaševskis po Seimo rinkimų yra pareiškęs, kad nekels politinio reikalavimo įteisinti Lietuvoje lenkų pavardžių rašybą originaliais rašmenimis. Lenkiškoje spaudoje, pvz., portale „Polityka Wschodnia“ taip pat radau pripažinimą, kad dauguma Lietuvos lenkų prie savo lietuviškai užrašytų pavardžių priprato ir neketina jų sulenkinti, netgi mano, kad būtent jos yra originalios, taip pat yra manančių, kad lenkiškos rašybos pavardžių lietuviai valdininkai nemokės teisingai užrašyti ir ištarti, taigi toks užrašymas sukeltų papildomų konfliktų. Keista, kad kultūros viceministras vaizduoja nežinąs šių plačiai paplitusių nuomonių ir vis tiek ketina intensyviai kovoti nesamame fronte.

Kitas svarbus E.Trusevičiaus veiklos tikslas būtų legalizuoti dvikalbius užrašus lenkų gyvenamose vietovėse. Dėl jų irgi vertėtų atsiversti Europos Tautinių mažumų konvenciją. Tame pačiame 11 straipsnyje rašoma: „Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, remdamosi savo teisinės sistemos reikalavimais, o prireikus ir sutartimis su kitomis valstybėmis, bei atsižvelgusios į konkrečias sąlygas, visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis“.

Konvencijos komentaras patikslina: „Įgyvendindamos šį principą, Šalys privalo deramai atsižvelgti į savo teisines sistemas, taip pat, kur tinkama, į susitarimus su kitomis valstybėmis. Susitarta, kad Šalys nėra įpareigotos sudaryti sutartis su kitomis valstybėmis šios nuostatos apibrėžiamoje srityje“.

Po šio išaiškinimo į klausimą: ar Lietuva kuo nors nusižengia Europos konvencijai? – tektų vėl atsakyti: niekuo. Lietuvos teisinė sistema nenumato dvikalbių ar trikalbių pavadinimų, o tradicinių lenkiškų gatvių pavadinimų kur nors Vilniaus rajono Maišiagaloje, Raudondvaryje ar Sudervėje iš viso nėra buvę. Dabartiniai “tradiciniai lenkiški” užrašai, pvz., ul. Witautasa, ul. Wilniaus, ul. Trumpoi atrodo suvis tragikomiškai.

O dėl konkrečių sąlygų galima būtų pastebėti, kad pusę amžiaus Lietuvoje buvusi privaloma lietuvių-rusų dvikalbystė visame viešajame gyvenime, ją grąžinus į gatvių pavadinimus, kad ir lietuvių-lenkų variantu, sukeltų slogius okupacijos priminimus. Šią sąlygą kaip reikšmingą pripažįsta ir Lenkijos spauda, nes čia privalomos dvikalbystės nebuvo.

Dar kartą grįžkime į Lenkiją, kuri dažnai rodoma pavyzdžiu Lietuvai. Čia gatvių lentelių kabinimo tvarka yra tokia. Norėdama pakabinti dvikalbes gatvių lenteles valsčiaus (lenk. gmina) valdžia turi gauti leidimą iš Vidaus reikalų ministerijos, o jos duomenimis nė vienas Lenkijos valsčius dėl dvikalbių gatvių lentelių į ministeriją nesikreipė, taigi pripažįstama, kad tokių lentelių Lenkijoje nėra. Beje, jei ir būtų, jose negalima naudoti okupacinių – Vokietijos reicho ir Sovietų sąjungos valdžių suteiktų pavadinimų (Lietuvoje, matyt, reikėtų atsižvelgti į tris okupacines valdžias…).

Jeigu nekilnojamo turto savininkas ar naudotojas nevykdytų prievolės pakabinti nustatytoje vietoje tinkamą lentelę su gatvės pavadinimu, tai užtrauktų baudą iki 250 zlotų. Taigi aišku, kad Lenkijoje be leidimo neleidžiama kabinti, taip pat ir ant privataus namo, nukrypstančių nuo standarto gatvių pavadinimų lentelių, tokiu būdu ir dvikalbių, o pakabinusiems skiriama tiesioginė bauda.

Lietuvoje namo savininkai kur nors Šalčininkų rajono Jašiūnuose įsitikinę, kad ant nuosavo namo jie gali kabinti kokią tik nori lentelę, taip pat ir dvikalbę, ir aiškinti, kad jokio teisės pažeidimo tame nėra, nors puikiai žino, kad pagal Vidaus reikalų ministro įsakymą lentelėje turi būti tik toks pavadinimas, kuris įregistruotas adresų bei nekilnojamojo turto registre. Kultūros viceministras, siekdamas mažinti tautinę nesantaiką, galėtų pritarti Lenkijos tvarkai ir pasiūlyti Kultūros ministrui inicijuoti atitinkamą pataisą Administracinių teisės pažeidimų kodekse dėl personalinės namo savininko atsakomybės už teisės aktų laužymą. Bet ar išdrįs?

E.Trusevičiaus garbei reikia pastebėti, kad šį kartą jis nutarė neaiškinti Lietuvos žmonėms apie sunkią lenkų švietimo padėtį, t.y., nedalyvauti absurdo teatro spektaklyje. Absurdo todėl, kad lenkų švietimas Lietuvoje yra geriausias pasaulyje. Kur dar rasime beveik šimtą lenkų mokyklų už Lenkijos ribų? Ir ne tik mokyklų, bet dar pusšimtį vaikų darželių ir net lenkų universitetą? Niekur.

Maža to, lenkų mokyklose ligi šiol buvo praktikuojamas susilpnintas lietuvių kalbos mokymas, kad tik lenkų vaikai nepervargtų, kankindamiesi su šia sunkia kalba. O egzamino suvienodinimas su lietuvių mokyklomis įvyks dar tik po septynerių metų.

Stebėtina, bet šį absurdą ėmėsi kritikuoti net ir Lenkijos politikai. Lenkijos europarlamentaras Krzysztofas Lisekas „Delfyje“ perspausdintame interviu sako, kad „jei kas nors yra Lietuvos pilietis, jis turi mokėti lietuvių kalbą ne gerai, bet puikiai“ (lenk. „nie w stopniu dobrym lecz biegłym“). Lygiai taip pat manau, kad negalima būti Lenkijos piliečiu ir puikiai nekalbėti lenkiškai“. Taigi egzamino atidėjimas lenkams daro meškos paslaugą.

Šis europarlamentaras kritiškai vertina ir Lenkijos pusės spaudimą Lietuvai dėl esą negrąžintos lenkams žemės, nes “ir pas mus [Lenkijoje] klausimas nėra išspręstas, Tai liečia tiek buvusį žydų, tiek ir daugybės lenkų šeimų turtą”. Pastebėsime, kad vien Varšuvoje aštuoniems tūkstančiams gyventojų dar negrąžintas nusavintas turtas. Per metus jo sugrąžinama maždaug trims šimtams varšuviečių. Taigi jų vargai tęsis dar ne vieną dešimtmetį. Tačiau Lenkijos politikai mieliau šaukia apie negrąžintą turtą kažkur Vilniaus rajone – čia sugrąžinta 93 proc., Šalčininkų rajone – 98 proc. žemės, o ne apie jų panosėje įstrigusias turto grąžinimo problemas.

Ar atkreips dėmesį į paminėtus faktus Lietuvos Premjeras ir užsienio reikalų ministras pokalbiuose su Lenkijos valdžia? Dėl to vertėtų labai suabejoti, nes kol kas vienintelis Lietuvos valdžios konsultantas tautinių mažumų klausimais yra Lietuvos kultūros viceministras E. Trusevičius. Deja, jo kivirčai su Vyriausybės programa verčia suabejoti, ar jis yra lojalus tai Vyriausybei.

Liūdna pripažinti, bet kol kas atrodo, kad E.Trusevičius daugiau gina ne Lietuvos valstybės ir ne visų Lietuvos tautinių bendrijų, su kuriomis, beje, jis įnirtingai konfliktuoja, bet tik lenkų mažumos interesus. O kaip kultūros viceministras jis juk privalėtų būti valstybės politikos tautinių mažumų srityje, o ne lenkų mažumos politikos Lietuvos valstybėje įgyvendintoju.

Kažkada Lietuvos ir Lenkijos parlamentinėje asamblėjoje Lietuvos Seimo nariai lenkai demonstratyviai sėdėdavo Lenkijos delegacijos pusėje. Kur atsisės E.Trusevičius per būsimuosius Lietuvos Premjero ir užsienio reikalų ministro vizitus Lenkijoje? To viceministro paklausti reikėtų dar prieš būsimuosius vizitus.

Komentarai

 

 

 
  1. Gineso rekordas – lietuviai savižudžiai:

    Lietuvos lenkų bendruomenė – jokia tautinė mažuma. Gerbiamieji, Tarptautinė teisė tautines grupes, turinčiais išorinę valstybę( pvz. lenkai -Lenkiją), nevadina “mažumomis”. Lietuvoje yra karaimų, totorių tautinės mažumos, rusų, žydų, lenkų tautinės bendruomenės. Jeigu Lietuvoje būtų lenkų tautinė mažuma, Kremlius būtų įkūręs” Šalčininkų respubliką”, kurią Rusija okupuotų ( Abchazijos pavyzdys Gruzijoje). Gerbiamieji, naiviai vartodamas terminą “tautinė mažuma”, darote meškos paslaugą Lietuvai…Kada lietuviai bus atsargesni? Chamiškam „tuteišų“ lenkinimui – STOP. Gineso rekordas – lenkų bendruomenė Lietuvoje turi 120 lenkiškų mokyklų, išlaikomų iš valstybės biudžeto, pvz. JAV nėra nei vienos tokios lenkiškos mokyklos, Rusijoje – tik 9 lenkiškos mokyklos išlaikomos iš valstybės biudžeto. Tuteišų lenkinimas – lietuvių savižudybė,o tai prieštarauja Dievo valiai. Lietuvoje – 3,Lenkijoje – 40,Rusijoje -150, USA – 300 milijonų gyventojų… Lenkai nevardina savęs „tautine mažuma“ jokioje kitoje šalyje, išskyrus Lietuvą. Kodėl lenkai yra chamai tik Lietuvoje? Todėl, kad negauna tinkamo atsako..

    Balandžio 28 d.,14 val.,Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo įvyks mitingas dėl pasipriešinimo LLRA antivalstybinei politikai.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  2. ne visai tą įkėliau informaciją kurią norėjau:) Turėjau mintyje šitą:

    Odpowiedź sekretarza stanu w Ministerstwie Spraw Zagranicznych – z upoważnienia ministra –
    na interpelację nr 10717
    w sprawie przestrzegania praw mniejszości polskiej na Litwie
    Szanowny Panie Marszałku! W odpowiedzi na interpelację pana posła Wojciecha Szaramy (pismo nr SPS-023-10717/09 z dnia 24 lipca 2009 r.) w sprawie przestrzegania praw mniejszości polskiej na Litwie przedstawiam następujące wyjaśnienia:
    Ministerstwo Spraw Zagranicznych z zainteresowaniem zapoznało się z Raportem Stowarzyszenia ˝Wspólnota Polska˝, zatytułowanym ˝Przestrzeganie praw mniejszości polskiej na Litwie˝, znajdując w nim obszerną prezentację sytuacji społeczności polskiej na Litwie. Większość opisanych tam faktów, zjawisk i procesów znana jest ministerstwu od wielu lat i od dawna jest sygnalizowana w różnego rodzaju materiałach informacyjnych wszystkim zainteresowanym instytucjom, w tym m.in. Kancelarii Prezydenta RP, Kancelariom Sejmu i Senatu RP, zgromadzeniu parlamentarnemu Sejmu i Senatu RP oraz Sejmowi RL, a także wykorzystywana przy kształtowaniu bilateralnych stosunków Polski i Litwy.
    Ministerstwo Spraw Zagranicznych podziela znaczną część opinii ˝Wspólnoty Polskiej˝ na temat realizacji przez władze litewskie praw mniejszości polskiej na Litwie. Stanowisko MSZ w tej sprawie było wielokrotnie przedstawiane także na forum polskiego parlamentu w wystąpieniach szefa resortu i jego zastępców, na posiedzeniach zainteresowanych komisji sejmowych, w licznych odpowiedziach na interpelacje, zapytania, dezyderaty, opinie posłów i komisji oraz we wspomnianych już materiałach dla kierownictwa Sejmu i polskiej delegacji do Zgromadzenia Parlamentarnego. Zna je dobrze również strona litewska, bowiem problematyka mniejszości jest żelaznym tematem każdego spotkania polityków Polski i Litwy.
    W ocenie MSZ niektóre działania władz litewskich rzeczywiście naruszają dwu- i wielostronne umowy międzynarodowe, w tym zwłaszcza Traktat między Rzecząpospolitą Polską a Republiką Litewską o przyjaznych stosunkach i dobrosąsiedzkiej współpracy z 1994 r. i Konwencję Ramową Rady Europy o Ochronie Mniejszości Narodowych.
    Warto jednak zwrócić uwagę, że prawa mniejszości polskiej na Litwinie nie wynikają ze wspomnianego traktatu i konwencji ramowej tak jednoznacznie, jak zapisał to w swej interpelacji pan poseł W. Szarama. Polska szkoła na Litwie, tj. szkoła, w której od tzw. zerówki po maturę nauczanie odbywa się w języku polskim, jest w tej skali ponad 100 szkół zjawiskiem tak unikalnym, że właściwie tylko na Zaolziu (Republika Czeska) można spotkać podobne szkoły. Zapisy konwencji ramowej są znacznie mniej korzystne dla mniejszości i, dążąc do uszczuplenia stanu posiadania polskiej oświaty, na ten właśnie przepis powołują się władze litewskie poza tym raczej mało zainteresowane kierowaniem się wytycznymi konwencji. Również prawo do ˝imienia i nazwiska pisanego po polsku˝ nie wynika z traktatu, bowiem w 1994 r. udało się wynegocjować i zapisać w nim tylko prawo do imienia i nazwiska w brzmieniu języka ojczystego. Oznacza to, że niezlituanizowane nazwisko w brzmieniu języka polskiego zapisywane jest w dokumentach litewskich literami języka państwowego, czyli np. nie Adomas Mickievicius, lecz Adam Mickievič. Także kwestia używania języka polskiego publicznie nie jest tak oczywista, bowiem w tej sprawie konkurują ze sobą dwie ustawy litewskie, zaś zapisy konwencji są warunkowe i ogólne, a Litwa nie podpisała Europejskiej Karty Języków Regionalnych i Mniejszościowych.
    Tych kilka informacji pokazuje jak w gruncie rzeczy ogólne, nieprecyzyjne i dające podstawy do wielu interpretacji są międzynarodowe standardy dotyczące praw mniejszości i jak również z tego powodu złożone i trudne bywały w ciągu minionych prawie 20 lat rozmowy ze stroną litewską kolejnych prezydentów, premierów, marszałków Sejmu i Senatu, ministrów spraw zagranicznych i zawodowych negocjatorów. Nie zmienia to jednak faktu, że troska o prawa polskich mniejszości narodowych w krajach ościennych, w tym mniejszości polskiej na Litwie, nieustannie jest jednym z priorytetów Ministerstwa Spraw Zagranicznych. Licząc na współpracę wszystkich zainteresowanych urzędów i instytucji, MSZ będzie kontynuować starania o ochronę stanu posiadania społeczności polskiej na Litwie, a tam, gdzie to możliwe, także o jego poprawę.
    Z wyrazami szacunku
    Sekretarz stanu
    Jan Borkowski
    Warszawa, dnia 11 sierpnia 2009 r.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  3. ir tai patys žino, bet vis tiek siekdami savo nacionalšovinistinių tikslų griauna santykius tarp abiejų tautų. Įrodymai čia:

    *10.02.2009 Zastępca dyrektora departamentu MSZ Wojciech Tyciński:* “Może jeszcze jedna sprawa. Pani poseł Wargocka zadała pytanie o polskie szkoły, o szkoły z polskim językiem nauczania. Nie mówimy tu o sytuacji nauczania języka polskiego, tylko o sytuacji, w której inne przedmioty są nauczane w języku polskim. To jest najszersza z możliwych formuł, bardzo dla nas korzystna. *Niestety, lista państw, gdzie mamy do czynienia z taką sytuacją, jest bardzo krótka. Po pierwsze – jest to Litwa (to wiemy) – około 120 takich szkół.* Być może się mylę, to poproszę kolegów z MEN o informację. Ale ja wiem o czterech państwach. Republika Czeska – na Zaolziu jest kilkadziesiąt takich szkół. Na Łotwie jest kilka takich szkół. Jest jeszcze Ukraina i Białoruś, przy czym niestety na Ukrainie i na Białorusi utraciliśmy w dużym stopniu kontrolę nad tokiem nauczania w tych szkołach. W tej chwili na przykład bardziej są środkiem rusyfikacji niż polonizacji czy też podtrzymywania związku z językiem czy kulturą polską. Miejscowe władze tak pokierowały rozwojem sprawy, że wpływ strony polskiej jest tutaj rzeczywiście minimalny. Jeśli chodzi o Republikę Czeską i Łotwę, to tutaj sytuacja rozwija się całkiem dobrze – w sensie liczbowym i ilościowym. *Litwa tutaj „o kilka długości” wyprzedza wszystkie inne państwa, w których mieszkają Polacy.* Dziękuję bardzo” *Podsekretarz stanu w MEN Krzysztof Stanowski:* “Chciałbym jeszcze raz podkreślić, że sytuacja na Litwie i w Republice Czeskiej jest diametralnie inna niż w pozostałych krajach. Możemy powiedzieć, że to są jedyne zachowane szkoły, które całkowicie uczą wszystkie przedmioty w języku polskim. *Trzeba mieć świadomość, że na terenie Rzeczypospolitej nie stosujemy takiej praktyki w stosunku do mniejszości narodowych, tzn. nie pozwalamy uczyć chemii w języku niemieckim czy w języku ukraińskim i nie jest to uznawane za represyjne w stosunku do tych mniejszości !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!. W związku z tym to osiągnięcie, które mamy na terenie Litwy i na terenie Republiki Czeskiej, jest troszeczkę powyżej standardów przyjętych w Europie.!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!* Trzeba tego bronić, należy się tego domagać, ale też *nie możemy powiedzieć, że tak dokładnie to się dzieje w Polsce, bo w Polsce nie uczymy chemii w języku litewskim, większość przedmiotów jest realizowana w języku państwowym.*”

    Thumb up 0 Thumb down 0

  4. Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose gatvių lentelės iškabintos sekančiai – viršutinė atitinka Registro duomenis, apatinė yra suklastotas informacinis ženklas, nes pateikta tokiame pačiame formate, tokiu pačiu šriftu ir tokia pačia spalva kaip tikras informacinis užrašas, esantis viršuje.

    Už oficialaus informacinio užrašo suklastojimą turi būti numatyta Baudžiamoji atsakomybė (ne administracinė).

    Jei dėl šio suklastoto informacinio užrašo pasiklys skubi medicinos pagalba ar ugniagesiai gelbėtojai ir jeigu dėl to nukentėjusi pusė patirs nuostolių – šias nelegalias lenteles iškabinę ir už jų savalaikį pašalinimą atsakingi asmenys privalėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

    Thumb up 6 Thumb down 1

    • Lenkai moka . Tik tarakonai nemoka.. Kaip dar galima aiškiau. Gal tarakonai davė pinigi lapinskui, kad rašytų ?

      O Jūs draskotės.

      Ramybės . Gatves sunumeruosiu.

      Chatu bendžiemy šukač po zapachu . A ne ?

      Thumb up 1 Thumb down 1

  5. pamatyti kaip atrodytu tas lenkiskas pavardziu rasymas. Esu darbdavys – samdau net du darbuotojus. Vienas lenkas, kitas lietuvis. Su lietuvio pavarde viskas ciki – trumpa ir be snypscianciu garsu. Va su lenko pavarde prasciau. Jei tureciau rasyti jo pavarde lenkiskai, tai is sesiu lietuvisku raidziu pavardes ji pavirstu i desimties raidziu, kurias sunku kartu istarti (pvz.:prsz) darini. Ar as, darbdavys, tureciau eiti mokytis lenku kalbos rasybos? Man butu paprasciau ta lenka is darbo atleisti. Na, nebent tas lenkas man apmoketu lenku kalbos studijas kur nors Varsuvos universitete. Ko gero sutikciau.

    Thumb up 5 Thumb down 1

  6. Dar vienas uzsakytas politinis straipsnis. Nei vienas lietuvis politikas neparase, kaip galima butu spresti sia problema, o tik esklauoja 50 kartu sia tema visur kur galima. Truksta politinio isprusimo. Ne valstybe, o kazkoks KAIMAS! Kalbate apie tai, kad reikia moketi lietuviu kalba puikiai, o kiek yra lietuviu, kurie vos rasyti moka… o dar bandote ismokyti lenkus kalbeti ir rasyti taisiklingai, jau nekalbant apie tai, kad jie moka +1 kalba daugiau nei eilinis lietuvis…

    Thumb up 1 Thumb down 8

    • is jusu isterisko sirdies sauksmo supratau, kad Lenkijos lietuviams lenkiskai moketi nereikia. Jie Lenkijoje susisneka su lenkais lietuviskai! Ir, dirbdami, pvz.: valstybinese istaigose, turi teise nemoketi lenku kalbos ir gali rasyti su klaidomis.

      Thumb up 6 Thumb down 2

    • ko tie lenkai 50 metu nieko nereikalavo is tarybines santvarkos ?????!!!!! Tada viskas buvo gerai !!! Bijojo “savo noru ” isvaziuoti toli toli . O dabar truputis demokratijos , tai kaip homikai kazko reikalauja , skriaudzia , matot

      Thumb up 1 Thumb down 0

  7. “Lietuvoje valstybine kalba yra lietuviu. Mano rekomendacija butu ismokti lietuviu kalba ir daugiau negaisti laiko siuo klausimu.”

    Thumb up 8 Thumb down 1

  8. o viceministras neatstovauja niekam. Jis atidirbinėja darbdaviui už suteiktą galimybę dalį pasilikti sau.

    Kam tokie klausimai ?

    Thumb up 7 Thumb down 2

  9. o kodėl lapinskas nustojo kovoti prieš Venckienę ? Ar kas nutiko esminio ? Ar anie jau nebemoka pinigi, kad čia rašo ? Ar straipsniukas pakartotas iš kitur, nenurodant iš kur. Sumokėjus. Nes straipsniukas patiko?

    Thumb up 3 Thumb down 5

  10. Sprendimo būdas: dėl dvikalbių gatvių pavadinimų turi referendume pasisakyti tauta ir tada baigsis visos batalijos su Lenkija ta tema.
    Sutinkat? Nes tada politikai savo rankose turės patį galingiausią kozirį: tauta nusprendė.

    Thumb up 9 Thumb down 0

    • jeigu girtas lenkas be gatvės pavadinimo baisaus vertimo ( kad ir pavarde pavadintos gatvės ) neberanda kelio į 5 – tą , paskutinį namą toje gatvėje, tai reikia pasinaudoti New York pavyzdžiu:

      gatves reikia sunumeruoti !!!
      mokyklas sunumeruoti !!!

      o pasuose parašyti taip, kaip tik jie, ar žydai ar arabai ar kinai nori. Tegul tik atsiveža techniką su vertėjais ir aptarnaujančiu personalu. Tegul savo užgaidas tenkinasi savo pastangom.

      Ale to labai GEIDŽIA tik LENKAI ? A ne ?

      Thumb up 3 Thumb down 0

      • ale ne Lenkai, o tik tarakonai , apsirgę lenkišku kvapu . Nei Lietuvos Lenkui kalbėti lietuviškai , nei man, gyvenančiam Kaune ir susikalbančiam lenkiškai ( nors reikalo mokytis lenkų kalbą nėra ) tokių KEISTŲ minčių nekyla.

        O tarakonai gali laisvai pasiimti lenkišką pasą Lenkijoje . Kur problema.

        Problema ta, kat jie tarakonai.

        Tarakonams gaminami nuodai.

        Thumb up 3 Thumb down 1

          • anonymai, tu kaip koks bomžas . Be vardo ir be sostinės. Kaip koks konteineris 5 val. ryto.

            Thumb up 3 Thumb down 0

  11. Radau to paties Lapinsko straipsnį “Pirmyn į geresnius Lietuvos ir Lenkijos santykius”. Cituoju: “A.Michnikas nutraukęs mano kalbą rėžė iš peties esą „nepriklausomai nuo to, ką nustato konvencijos, Lietuvos lenkai turi teisę reikalauti iš Lietuvos valdžios dvikalbių gatvių pavadinimų“.

    Taip ir bus: nesvarbu ką sako Europa, lenkai reikalaus visko, kas jiems šaus į galvą. Lygiai taip pat buvo 1938 metais su Lenkijos ultimatumu.

    Thumb up 10 Thumb down 0

  12. Dėl manęs tegul rašo net ir penkiomis kalbomis pavadinimus, pavardes, ką tik nori. Aš labai būčiau patenkinta, kad Londono, Paryžiaus ar Frankfurto oro uostuose rasčiau užrašus lietuvių kalba.

    Thumb up 2 Thumb down 5

  13. Na juk vilniaus ir salcininku lenkai nemoka lenkiskai , surasius lenkiskus pavadinimus jie patys pasiklystu:))))))

    Thumb up 11 Thumb down 2

  14. Dėkojame gerb. Lapinskui už tokį nuostabų straipsnį! Tikimės, kad ir premjeras atkreips dėmesį į Jūsų straipsnyje išdėstytus argumentus. Pagarbiai

    Thumb up 7 Thumb down 2



 
Video reportažas


Nerpigiau.lt

Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Rūpintis savo sveikata turėtų kiekvienas. Pataria medikas
3 patarimai, norintiems puikiai pasiruošti anglų kalbos valstybiniam brandos egzaminui
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Pasiruošimas jūsų tobulai kelionei: ką verta žinoti? 
Manote, kad pats laikas atitrūkti nuo kasdienybės ir bent trumpam leistis į nuotykius?...

Dovanos sužadėtuvių proga: kaip pasveikinti įsimylėjėlius? 
Neseniai susižadėję draugai pakvietė paminėti ypatingą įvykį? Nėra dvejonės, dalintis džiaugsmu – smagu,...

Tabu temos poroje – kaip jų atsikratyti? 
Jaučiate, kad mylimas žmogus su jumis nėra šimtu procentų atviras? Normalu, visiems pasitaiko...

Praktiškos dovanos žmonėms, besidomintiems konditerija 
Draugų rate turite žmogų, kuris kiekvieno susitikimo metu atsineša kažką saldaus? Jo šokoladiniai...

Vidurnaktį baigs galioti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių 
Po antradienį įvykusio neformalaus ministrų pasitarimo, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žiniasklaidą informavo,...

„Baltic Block“ plečia partnerių tinklą: pradeda bendradarbiauti su tarptautine padėklų ir konteinerių nuomos bendrove „Chep“ 
    Viena didžiausių medienos drožlių padėklų gamintojų Europoje, Latvijos kompanija „Baltic Block“,...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“ (1)
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (6)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (5)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (5)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (4)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (2)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
„Luminor“ bankas išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją
„Luminor“ bankas sėkmingai išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją....
Medicinos bankui – įspėjimas, bauda ir įpareigojimas
Lietuvos bankas praėjusių metų pabaigoje atliko tikslinį planinį UAB Medicinos...
Lietuvos bankas su rinkos dalyviais aptarė pinigų išgryninimo tinklo plėtros projekto pažangą
Lietuvos bankui šiemet birželį inicijavus memorandumo dėl grynųjų pinigų prieinamumo...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (10)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...