Europos sostinėje sumažėjus pandemijos rizikai Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius šią savaitę gyvai dirbo Europos Parlamente. Tačiau, pasak EP narių biuro išplatinto pranešimo spaudai, savaitė dėmesį kaustė Vyriausybės formavimo procesu Lietuvoje. Parlamentarai mūsų šalyje vykstančius procesus analizavo europinės praktikos, šalies Konstitucijos ir politiniu aspektais.

„Daugeliui žmonių labai netikėtas toks Prezidento Gitano Nausėdos pasirinktas kelias, kai taip ilgai, netgi per 2 etapus, atskirai ir su savo padėjėjais egzaminuojami kandidatai į ministrus. Dar keistesnis ir man visai netikėtas metodas, kuomet atstovas spaudai leidžia sau būsimus ministrus, sakyčiau, netgi žeminti, įvardindamas, jo nuomone, neigiamas kandidatų savybes“, – sakė R. Juknevičienė.

Pasak parlamento narės, turbūt nedaug yra valstybių Europoje, turinčių tokią konstitucinę sąrangą su tiesiogiai renkamu Prezidentu ir jam suteiktomis galiomis, ir po to vėl atskirai formuojama Vyriausybe, kaip yra Lietuvoje. Dabar tas galių žaidimas labai jaučiasi.

A. Kubilius atkreipė dėmesį, daugelyje ES valstybių prezidentų ar monarchų panašios galios būna aprašytos Konstitucijose ir dažniausiai ten yra įrašyta valstybės vadovų pareiga tvirtinti Vyriausybės sudėtį.

„Tačiau nežinau nė vienos Europos valstybės, kur tiesiogiai ar netiesiogiai parlamentuose renkami prezidentai ar monarchai su kandidatais į ministrus bandytų elgtis taip, kaip elgiamasi čia, Lietuvoje“, – pabrėžė A. Kubilius.

Pasak jo, niekur Europoje nėra taip, kaip JAV, kur Prezidentas pats sudaro Vyriausybę. Europoje veikiama parlamentinės demokratijos principu ir tuo atveju Vyriausybės sudarymą lemia Parlamento rinkimų rezultatai. Taigi Vyriausybės formavimo tvarka visose Europos valstybėse yra labai panaši.

A. Kubilius pridūrė: „Tikiuosi, kad Lietuvos atstovams neteks aiškintis Europos Vadovų Taryboje, kaip Lietuvoje veikia teisinės valstybės principai, konstitucinės normos, kad po parlamento rinkimų Prezidentas taip trukdo suformuoti parlamento daugumos remiamą Vyriausybę,“ – sakė A. Kubilius.

Anot jo, labai svarbu suprasti, koks yra Prezidento įgaliojimų mastas formuojant Vyriausybę. Konstitucija sako, jog Vyriausybės sudėtį sudaro Seimo daugumos remiamas Ministras Pirmininkas, o Prezidentas ją tvirtina.

Pasak R. Juknevičienės, panašių pavyzdžių buvo ir su ankstesniais Prezidentais, kai būdavo „išbrokuojami“, egzaminuojami kandidatai į ministrus. „Gal dabar jau čia tokia tradicija susikūrė Lietuvoje?“ – sakė EP narė.

A. Kubiliaus nuomone, negerai, kad Prezidentas bando save lyginti su kitais buvusiais prezidentais, bet neįsiskaito, kas parašyta šalies Konstitucijoje. O bandant taip lygintis galima peržengti ir Konstitucijos ribas.

„Dar nė vienas Prezidentas Lietuvoje neperžengė ribos, kurią pabrėžė Konstitucinis teismas išaiškinime apie Prezidento galias, – nė vienas Prezidentas dar nepabandė netvirtinti Seimo daugumos remiamos Vyriausybės sudėties“, – pabrėžė A. Kubilius ir priminė, kad pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus Prezidentas formuojant Seimo daugumos remiamą Vyriausybę turi rūpintis, kad tokia Vyriausybė būtų sudaryta. Konstitucijoje taip pat sakoma, kad Prezidentas gali daryti įtaką Vyriausybės formavimui tik politinėmis priemonėmis: kritikuodamas, įspėdamas, tačiau jis neturi teisės nepatvirtinti valdančiosios daugumos Vyriausybės sudėties.

EP nariai diskutavo, jog taip atsitiko galbūt todėl, jog buvusi prezidentė D. Grybauskaitė kritikuodavo Ministro Pirmininko pateiktus ministrus, todėl premjerai, norėdami išvengti neigiamos Prezidentės kritikos ir neigiamo nusiteikimo, dažniausiai paklusdavo tai kritikai ir siūlydavo pakeitimus.

Tačiau dabartiniu atveju, anot EP narių, jei kandidatas į ministrus A. Dulkys, kuris yra aukščiausios kvalifikacijos, pripažintas geriausiu valstybės tarnautojas, daręs įvairius valstybės kontrolės tyrimus sveikatos apsaugos sistemoje, dėl neaiškių asmeninių ar kitokių priežasčių būtų Prezidento atmetamas ir vien tik dėl to būtų bandoma netvirtinti visos Vyriausybės sudėties, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, tai viršytų Prezidento įgaliojimus. Taigi Prezidentas galimai pažeistų Konstituciją.

EP narė R. Juknevičienė priminė, jog antrajame Prezidento rinkimų ture daugelis žmonių sakė, kad dabar tai jau labai lengva pasirinkti, nes abu kandidatai labai geri ir visiems atrodė, kad tai yra žmonės, ateinantys iš to paties politinio lauko, to paties supratimo apie kitokią politiką. Kad tarp jų nėra kokio nors antagonistinio požiūrio. Kaip matome, atsitiko visai kitaip, ir to pasitikėjimo aš pasigendu iš Prezidento. Turi teisę Prezidentas nepasitikėti Premjere, bet daugeliui žmonių tai labai sunkiai suvokiama.

„Įsivaizduokime situaciją, kai Prezidentu ir Premjeru būtų žmonės iš visai priešingų politinių sparnų. Tuomet antagonizmas būtų didžiulis. Jei mes dabar sukursime tokią tradiciją, kad Prezidentui būtų leidžiama „išrūšiuoti“ kandidatus į ministrus, tai kaip bus, kai Prezidentas atstovaus vienai politinei jėgai, o Parlamentas su Ministru pirmininku – kitai. Tuomet Prezidentas gali reikalauti, kad Vyriausybę sudarytų jo politinių pažiūrų atstovai“, – apie kuriamą precedentą ateičiai sakė R. Juknevičienė.

A. Kubilius pabrėžė, kad Europoje Prezidento galios formuojant Vyriausybę pakankamai ribotos. Parlamentaras pateikė pavyzdį su Prezidentu A. Brazausku, kairiųjų socialdemokratų, buvusių komunistų lyderiu. Jis nesinaudojo kažkokiais keistais argumentais netvirtindamas 1996 metais dešiniųjų Gedimino Vagnoriaus vyriausybės.

„Įsivaizduokite, jei jis pasakytų, kad jam netinka nė vienas, kadangi jie visi yra konservatoriai, o jis yra kairysis, ir lieptų pristatyti jam politiškai priimtinus kandidatus su socialdemokratų partijos narių pažymėjimams“, – samprotavo A. Kubilius.

Cituodamas 1998 m. Konstitucinio teismo išvadą EP narys sakė, jog šiame procese Lietuvos Respublikos Prezidento veiklos svarbiausias uždavinys yra laiduoti valdžios institucijų sąveiką. Formuojant Vyriausybę Prezidento veiksmus pirmiausia turėtų lemti pareiga veikti taip, kad būtų sudaryta veiksminga – turinti Seimo pasitikėjimą Vyriausybė. Aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyta, kad konstitucinė Prezidento pareiga yra netrukdyti suformuoti Seimo daugumos remiamą Vyriausybę.

R. Juknevičienė taip pat citavo Konstituciją, jog už Vyriausybės veiklą atsako ne Respublikos Prezidentas, o už savo veiklą atsako pati Vyriausybė ir ji yra atsakinga tik Seimui. Už Vyriausybės sudėtį atsakomybę prisiima Ministras Pirmininkas.

„Kai buvau teikiama ministre, iš Prezidentūros niekada nesu sulaukusi klausimo, kokie bus mano viceministrai, kokia bus mano bendradarbių aplinka. Juk Konstitucijoje labai aiškiai įrašyta, kad ministras formuoja savo komandą ir ministras yra už tai atsakingas“, – prisiminė R. Juknevičienė, kuomet pati buvo skiriama į krašto apsaugos ministrės pareigas.

Parlamentarę nustebino pasakymas, jog kandidatai neturi darbo Vyriausybėje patirties. Juk ir pats Prezidentas taip pat buvo renkamas be darbo patirties Prezidentūroje.

EP nariai aptarė, jog dabar ypač svarbu nepamiršti tų sudėtingų aplinkybių, kad yra pandemija, ekonominė krizė, biudžeto formavimas. Tai dar labiau apsunkina būsimosios Vyriausybės darbą.

„Jeigu Prezidentas neįsiskaitys, kokie yra jo pagal Konstituciją suteikti įgaliojimai, ir jis tuos savo įgaliojimus peržengs, nepaisydamas Konstitucinio Teismo išaiškinimo, nesunku sukelti konstitucinę krizę. Reikia atsiminti, kad pagal Konstitucinio Teismo šių metų rugpjūčio nutarimą gruodžio 23 d. S. Skvernelio vyriausybė nustos galioti. Jeigu Prezidentas artimiausiu metu nepatvirtins I. Šimonytės teikiamų kandidatų į ministrus sąrašo, o toliau tęs savo galios žaidimus, gali būti sukelta konstitucinė krizė, už kurią visą atsakomybę turės prisiimti pats Prezidentas“, – sakė A. Kubilius.