Kai visas pasaulis ruošiasi švęsti Kalėdas ir Naujuosius metus, Lietuva lyg kokia Čečėnija nuiminėja “skalpus” – skirtumas tik tas, kad čia, ačiū Dievui, “skalpai” nuiminėjami ne tiesiogine, o politine prasme. Jei dar tiksliau – tai lietuviškieji konservatoriai užsimanė Valstybės saugumo departamento vadovo Arvydo Pociaus “galvos”. O kadangi konservatoriai užsimanė,tai dėl jų užgaidos įgyvendinimo turi būti sugriautas Valstybės saugumo departamentas: mat Arvydas Pocius pagaliau ryžosi padaryti tvarką VSD ir šią instituciją paversti valstybei, o ne konservatoriams tarnaujančia įstaiga.
Taigi situacija, kaip pasakė Konservatorių partijos pirmininkas Andrius Kubilius, iš tiesų grėsminga. Tik grėsminga ji ne konservatoriams, o Lietuvai, nes į valdžią ir į saugumo bei teisėtvarkos struktūras veržiasi “visa griaunantys”: tie, kurie sugriovė kolūkius, ekonomiką, įvykdė “Mažeikių naftos” aferą su “Williamsu”, pardavė “Telekomą”, šalyje įvedė chaosą ir suirutę, ir iš kurių stovyklos siūlai veda į buvusio Lietuvos saugumo pareigūno Juro Abromavičiaus susprogdinimą, tilto per Bražuolę susprogdinimą, Algirdo Petrusevičiaus ginklų ir sprogmenų sandėlį, Pakaunėje rengtą valstybės perversmą ir planuotą 200 tūkst. komunistų sušaudymą. Tame skaičiuje – ne tik buvę Komunistų partijos nariai, nepriklausomoje Lietuvoje tapę LDDP’istais, bet ir iš viso nieko bendro neturintys su Komunistų partija politikai – tiesiog “komunistais” buvo krikštijami visi, išdrįsę bent puse lūpų sukritikuoti didįjį Lietuvos nepriklausomybės Tėvą, mums visiems padovanojusį nepriklausomybę, demokratiją ir Lietuvos patriotų partiją.
Taigi jie ateina. Su įtūžiu, kad šešerius metus buvo priversti tūnoti šešėlyje, su pykčiu, kad 2000 metais buvo pakeisti jų jėgos ir teisėtvarkos struktūrų vadovai, su nuodinga gyvate užantyje (savo priešams politikams ir prieš juos rašantiems žurnalistams) ir su kerštu širdyje: “Mes dar parodysim!”
Nes jie – visa griaunanti jėga, kuri, praūždama lyg koks uraganas Anatolijus, išverčia ir nugriauna visus, kas tik jų kelyje pasimaišo.
“Čia mes, o ne kas kitas – jėga!” – aukštai iškėlę galvas savo veiksmais sako jie, nes jie iš tiesų yra jėga – būdami opozicijoje, jie sugebėjo išlaikyti Lietuvos radiją ir televiziją savo įtakos sferoje, sugebėjo prastumti į STT vadovo postą Konservatorių partijos narį Povilą Malakauską, o svarbiausiose VSD valdybose – 2-oje (kontržvalgybos) ir 9-oje (politinių ir visuomeninių procesų) – aukštuose postuose išlaikyti savus “kadrus”. Jų įtakos sferoje – ir KAM 2-asis departamentas (karinė žvalgyba), kuriame nepamainomas darbuotojas – vienas iš ištikimiausių Vytauto Landsbergių žmonių, buvęs jo apsaugos vadovas A.Skučas. Ar šis departamentas dirba savo darbą ar, kaip ir Damulio valdyba, renka konservatoriams informaciją? Tai klausimas, kaip sako amerikiečiai, vertas 64 tūkst. dolerių.
Turi jie savų ir vidaus reikalų ministerijoje, ir Policijos departamente, ir, kas svarbiausia, teismuose – juk tai jie įkūrė administracinius teismus, juk ne be jų protekcijos Prezidentas Valdas Adamkus paskyrė tų teismų teisėjus, juk tai jų žmogumi vadinamas Vyriausiojo Administracinio Teismo pirmininkas V.Valančius, begėdiškai melavęs Prezidentui Valdui Adamkui ir po to neatsistatydinęs.
Be to, būdami opozicijoje jie sugebėjo “pasistatyti” ir savą generalinį prokurorą – Algimantas Valantinas taip pat kuluaruose vadinamas “konservatorių žmogumi” (nederėtų pamiršti, kad būtent jų, konservatorių, Vyriausybė, ištraukė jį iš Jonavos ir paskyrė Teismų priežiūros departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriumi. Ir paskyrė, beje, tuometinis konservatorių premjeras Rolandas Paksas).
Taigi, kaip sako anglai, step by step (žingsnis po žingsnio) ir jie įsigalėjo. Teliko “paimti” VSD vadovo postą bei generalinio policijos komisaro postą ir tuomet jie – jėga. Kuo tikriausia, kuo nuožmiausia, kuo baisiausia visa griaunanti jėga.
Ir štai tą jėgą, apakinti keršto už Rolando Pakso apkaltą ar vedini trumparegiškų partinių interesų (vardan baudžiamosios bylos nutraukimo), į priekį ir į valdžią veda liberaldemokratai ir “darbiečiai”, nes tai būtent jų balsai ir protinis aptemimas lėmė, kad Seimas pritarė NSGK komiteto išvadoms, pagal kurias turi būti “nuimta galva” VSD vadovui Arvydui Pociui.
Tie, kurie skaito “Karšto komentarą”, pastebėjo, kad mūsų laikraštis be gailesčio kritikavo, mūsų manymu, žalingą, o kai kuriais atvejais – net kenkėjišką VSD veiklą. “Karštas komentaras”, kaip ir liberaldemokratai ar “darbiečiai”, savo kailiu patyrė, ką reiškia būti saugumo taikinyje: laikraščio leidyba buvo blokuojama, laikraščio prekyba – izoliuojama, finansavimas ir reklama – absoliučiai užblokuota, laikraščio sąskaitos – areštuotos. Buvo sukurtas modelis, kaip “Karštą komentarą” padaryti “komunistų” laikraščiu, o kadangi Komunistų partija Lietuvoje uždrausta – uždaryti jį kaip “antivalstybinį”. Tačiau kai ši saugumiečių avantiūra nepavyko, buvo imtasi pačių drastiškiausių veiksmų – bandyta pasikėsinti į “Karšto komentaro” vyr.redaktorę, tikintis tokiu būdu užčiaupti daugeliui valdžios vyrų ir moterų neparankų antikorupcinį laikraštį.
Apie tai, kaip saugumiečiai buvo planavę susidoroti su “Karštu komentaru”, redakcijai papasakojo vienas senas žurnalistams, kuriam, jo teigimu, VSD 9-os valdybos pareigūnas Giedrius tiesiai šviesiai Karoliniškių mikrorajone esančiame sporto komplekse “Impuls” išklojo, kaip bus susidorota su “Karštu komentaru”.
Taigi, kaip matote, “Karštas komentaras”, kuris nuo pat savo įsikūrimo pradžios jautė į ausį nuolat šalia alsuojantį Valstybės saugumo departamentą ir ant laikraščio uždėtą nematomą VSD ranką, kuris patyrė didžiulį persekiojimą ir net bandymą fiziškai susidoroti, turi už ką nemėgti šios institucijos ir kartu su konservatoriais galėtų dabar išvien gvoltu šaukti: “Lauk Pocių iš VSD!”.
Tačiau “Karštas komentaras”, priešingai nei nuskriaustieji Rolando Pakso liberaldemokratai ar Maskvoje besislapstančio Viktoro Uspaskicho “darbiečiai”, mąsto ne kerštu ir supranta, kad ne Arvydas Pocius spaudė teisėjų mygtukus, jog būtų areštuotos laikraščio sąskaitos, ne Arvydas Pocius siuntė provokacinius straipsnius ir medžiagas į “Karštą komentarą”, kuriuos išspausdinus būtų pretekstas laikraštį uždaryti, ir ne Arvydas Pocius patiekė laikraščio redaktorei tokią arbatą, nuo kurios apsisuka galva ir dingsta sąmonė. Ne – už viso to stovi baisi, dar konservatorių valdymo laikais sukurta sistema, kurią kaip tik dabar ir pradėjo griauti taip ilgai ją toleravęs tas pats Arvydas Pocius.
Todėl nors “Karštas komentaras” turi daugybę priežasčių, už ką reikėtų “nemylėti” VSD ir A.Pociaus, laikraštis supranta: kad renkantis iš dviejų blogybių – tarp A.Pociaus ir konservatorių, šiuo atveju Arvydas Pocius yra nepalyginamai mažesnė blogybė. Ir jeigu jis pradėjo VSD esmines reformas, jei išvalys struktūrą nuo politikų “įrankių”, t.y. “kurmių”, jei nepersekios žurnalistų ir leis jiems atlikinėti savo žurnalistinę pareigą, jei VSD iš tiesų pradės dirbti valstybei, o padarę jai žalą politikai, nors ir kokie jie būtų “patriotai”, – bus demaskuoti, tuomet “Karštas komentaras” pripažins, kad VSD pagaliau tapo valstybės saugumo, o ne kurios nors politinės partijos fundamentu.
Ar VSD bus leista iš esmės kokybiškai pasikeisti, ar ši struktūra vėl sugrįš į juodus politinių intrigų viduramžius su Pakaunės maištais, tiltų ir saugumiečių sprogdinimais ir taps vienos partijos filialu, priklausys nuo mūsų Prezidento Valdo Adamkaus sprendimo. Sprendimo, kuris Lietuvai bus lemiamas. Nes tik dabar dar yra galimybė peržengti tą pavojingą konservatoriškąją prarają, kuri savo liepsnose sudegina visus, kas tik į ją patenka. Nes nusileidus jiems šį kartą, daugiau tokių galimybių gali ir nepasikartoti – kai tik planas A (Pociaus nuvertimas) ir planas B (Grigaravičiaus nuvertimas) bus įgyvendintas, tuomet vėl Lietuvoje įsigalės jie, o tai reiškia “bezpredelą”, nusikalstamų grupuočių siautėjimą, nusikalstamumą, sprogdinimus ir verslininkams nukertamas galvas.
Konservatorių planuose – dvipartinė sistema Lietuvoje. Todėl naivūs tie “paksistai” ir “uspaskininkai”, manydami, kad jeigu jie balsavo už Seimo NSGK išvadas, tai tapo konservatorių “draugais”. Jokiu būdu – ateis ir jų eilė!
Todėl prieš Kalėdas būtų pats laikas pažaboti pyktį, kerštą, nesantaiką ir nesusipratimus ir blaiviai bei ramiai pamąstyti: ar nevertėtų susivienyti prieš juos ir, kol dar laikas, juos sustabdyti – nes praūžus uraganui “Konservatoriai” liks vien tik griaučių, nuolaužų ir nupjautų galvų krūva…
Taip kad apsaugokit mus nuo konservatorių – nuo VSD mes patys apsisaugosim!
