Valdas Adamkus susirūpinęs – paaiškėjo, kad "ant Lietuvos" Prezidentūroje š… tualete, kurio įrengimas kainavo ketvirtį milijono litų. Atseit, jis apie tokias "smulkmenas" nieko nežinojo.
Tačiau tai – ne paskutinė naujiena. Mat Valdas Adamkus taip pat sužinojo, kad, pasirodo, Lietuvoje yra ir skurdžiai gyvenančių žmonių, kad kaime – daug geriančių, kad daugelis vaikų auga arba šeimose, kuriose girtaujama, arba vien tik su močiutėmis ir diedukais, nes vaikučių tėveliai "dėl labai gero gyvenimo Lietuvoje" buvo priversti ieškoti darbo svetur.
Pavažinėjo Valdas Adamkus po kitokią Lietuvą, nei ta, iš kokios susirenka ponai ir ponios pas Jo Ekscelenciją į priėmimus, ir nustėro – nejaugi šitaip gali būti? Tačiau supratęs, kad jis vis vien čia nieko nepakeis, nes yra tik butaforinis, t.y. realiai neturintis jokios įtakos, Prezidentas, išskrido vėl kažkur tai užsienin su dideliais ponais susitikt. Nes kas ta Lietuva ir jos gyventojai – tai tik nedidelė jauki šalelė, kurioje Prezidentu gali būti kiekvienas pensijinio amžiaus sulaukęs Amerikos (ir gal ne tik) lietuvis, savu laiku pasirūpinęs šlepetėmis Šiauliuose… Taigi todėl ir butaforinis, todėl ir be įtakos, todėl ir priklausomas nuolat nuo tų, kurie turi valdančiąją daugumą Seime – nes Lietuvos Respublikos pilietybių išimties tvarka oho, kiek suteikta, ir ne kažkokiam Jurijui Borisovui, bet, pavyzdžiui, buvusio Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo sūnui Alurui Džocharovičiui Dudajevui, prisidengusiam Olego Davydovo pavarde, ir ne dėl kokių nors nuopelnų Lietuvai, o dėl Rusijos FST politinio persekiojimo – o dėl tokių "nuopelnų Lietuvai" Lietuvos pilietybių Lietuvos įstatymai tai juk neleidžia…
Štai todėl ir sėdi Valdas Adamkus auksiniame Prezidentūros narvelyje, kur net tualetai įrengti pagal paskutinį "Versace" mados klyksmą, ir nemato tos kitos – skurdo – Lietuvos, kuri jam tikriausiai rodosi tik kaip kažkoks slogus sapnas arba kaip kokių nors rusų šnipų surengta aukščiausio lygio provokacija: nes toje Lietuvoje, kuri yra Daukanto aikštėje ir kur tualetas kainuoja "tik" 250 tūkstančių, skurdo, nepritekliaus ar bedarbystės net ir su prabangiausiu "Tiffany" šviestuvu pasišviesdamas nerasi…
"Išsiaiškinti! Kas įrengė tokį brangų tualetą? Išsiaiškinti!" – po skandalo principingą ėmė vaidinti niekad principingumu nepasižymėjęs Valdas Adamkus, nors Prezidentūros kuluaruose jau seniai visiems žinoma, kad vienintelis asmuo, ypatingai mėgstantis didžiulę prabangą, yra ne kas kita, o paties Valdo Adamkaus žmonelė Alma Adamkienė.
Štai, pavyzdžiui, Prezidento rezidencijoje Turniškėse virtuvėje šiemet buvo išklotas prabangus marmuras, kurį "Dalios" baldų salonas pagal užsakymą specialiai Prezidentui parvežė iš Italijos… Nors tas marmuras labai brangus, tačiau, pasak specialistų, ir labai "lepus", todėl dar nemenką pinigų sumą reikėjo pakloti vienai paslaugų valymo bendrovei, kad ši Prezidento virtuvėje iškloto marmuro paviršių padengtų specialia, ne tokia "lepia" danga – kad, netyčia išpylus ant grindų kavos ar, pvz., vyno, ant tokio brangaus ir gražaus marmuro neliktų negraži dėmė…
Tad manyti, kad gerdamas kavą virtuvėje, kurioje grindys – prabangus marmuras, pagal specialų užsakymą parvežtas Valdui Adamkui ir Almai Adamkienei iš Italijos, gali prisiminti, jog be prabangios dar egzistuoja ir skurdo Lietuva, būtų daugiau negu naivu manyti. Juoba kad ir Prezidento amžius, patys žinot, koks…
Tačiau nepaisant garbingo amžiaus, Prezidentui dabar, atrodo, ne vien "Versace" tualetas rūpi – iškilo tam tikra didžiulė nacionalinė grėsmė: mat nepasidavęs konservatorių spaudimui atleisti VSD vadovą Arvydą Pocių, jis, kaip Prezidentas, nebeteko konservatorių paramos.
O jei konservatoriai kuo nors užsiima, tai…. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia: vienas sėdi Maskvoje, kitas – išverstas iš Prezidento posto ir dabar ganosi liberaldemokratų laukuose.
O jeigu tu su konservatoriais… Tuomet gali net ir kalną sprogmenų ar net kulkosvaidžius savo namuose nieko nesibaimindamas laikyti: konservatoriai tave užsistos, prokurorai jokio suėmimo tavo atžvilgiu nereikalaus, o teismas nubaus pačia švelniausia, kokia tik begali būti, bausme – nes tu juk – KONSERVATORIŲ ŽMOGUS, taigi – PATRIOTAS…
Taigi žinodamas, ką reiškia būti konservatorių nedraugu, nes nesutiko konservatorių reikalavimu nuimti VSD galvos, Valdas Adamkus ėmė ieškoti draugystės tarp tų, į kuriuos dar visai neseniai kojas valėsi ir jokiu būdu į valdžią įsileisti nenorėjo: ogi pasikvietė į Prezidentūrą pasikalbėti Seimo Darbo frakcijos atstovus. Ir kalbėjo gražiai, ir nemalonių temų – apie Viktorui Uspaskichui ir Darbo partijai iškeltas baudžiamąsias bylas – nelietė… O jeigu tos bylos patyliukais ir pamažiukais Generalinėje prokuratūroje bus imtos ir numarintos, tai Prezidentas turbūt bus įsigijęs naujus draugus vietoj usžirūstinusių konservatorių.
Na, o rūstintis konservatoriai tikrai turi už ką – mat Vytautas Damulis, kuris kaip tikras patriotas, renkant Seimo pirmininku Viktorą Muntianą, paskambino Jurgiui Razmai ir informavo, kas toks buvo kandidato į Seimo pirmininkus tėvas, šito nepatrioto Arvydo Pociaus buvo imtas ir nušalintas nuo pareigų. Tai kas dabar, nelikus V.Damulio, taip patogiai – telefonu – teiks konservatoriams informacines paslaugas renkant Seimo pirmininkus ir kitus, į juos panašius?
O kol konservatoriai šoka savo kadrilį su Vytautu Damuliu ir ieško sąjungininkų Arvydą Pocių išversti, Darbo partija buria opozicinę koaliciją, į kurią pakvietė įsijungti Artūro Paulausko socialliberalus ir Rolando Pakso liberaldemokratus. Atseit, dabar tai darys jau politiką… Nors gerai žinant Artūro Paulausko natūrą, galima bandyti spėti, kad šitą opozicinę koaliciją buria visai ne "darbiečiai", o socialliberalai "darbiečių" rankomis: mat jeigu į ją "paksininkus" kviestų jungtis socialliberalai, anie greičiausiai spyriotųsi – juk Artūras Paulauskas labiausiai Rolando Pakso vietos Prezidentūroje geidė, o Viktoras Uspaskichas Rolando Pakso nevertė – net parašą ant balsavimo biuletenio padėjo, kas jis – prieš apkaltą Rolandui Paksui. Taigi prie "darbiečių" paksininkai galėtų prisijungti.
O, be to, juk ne darbiečių partijos vadą, bet socialliberalų vadą socialdemokratai balandį iš Seimo pirmininkų išmetė, todėl dabar neva tai "darbiečių" iniciatyva Seime kuriama opozicija gali būti sukurta turint vieną giluminį tikslą: būti Artūrui Paulauskui tuo įrankiu, su kuriuo jis, manipuliuodamas Darbo partija, galėtų atkeršyti socialdemokratams už sugriautą savo politinę karjerą ir Naujosios sąjungos atsiradimą valdžios užribyje, o būtent – su šituo "stiprios opozicijos" įrankiu Artūras Paulauskas galėtų sugriauti Gedimino Kirkilo mažumos Vyriausybę ir surengti priešlaikinius Seimo rinkimus. Juoba kad ir situacija dabar būtų labai palanki: didžiausius reitingus turintys konservatoriai būtų nuskandinti Juro Abromavičiaus Seimo komisijos tyrime, didžiausius reitingus turintys socialdemokratai – nuskandinti su "Alitos" privatizavimo išvadomis, tad priešlaikiniuose rinkimuose triumfuotų tie, kurie "nesusitepę" – ogi Artūras Paulauskas ir jo naujoji stiprioji opozicija…
Ar pasinaudos Artūras Paulauskas ir Darbo partija naujai kuriamu politiniu įrankiu, pagyvensim – pamatysim. Nors tikimybė,kad taip gali būti, – vos ne šimtaprocentinė: mat tiek socialliberalai, tiek "darbiečiai" turi priežasčių keršyti socialdemokratams. Socialliberalai – dėl prarastų posto ir valdžios, "darbiečiai" – dėl perviliotų frakcijos narių ir nepriėmimo į valdančiąją daugumą.
O kol visuose valdžios sluoksniuose vyksta kažkokie pokiliminiai susitarimai, kol sprendžiami naujo persigrupavimo ir susigrupavimo klausimai, Valstybės saugumo departamento vadovybės klausimas lyg ir pamažu stumiamas į šalį – visgi saugumo departamentas. Ir, kaip teisingai pastebėjo kai kurie politikai, nušalinus nuo pareigų vieną Vytautą Damulį, šitos žinybos veikla tikrai nesugrius.
Kaip nenugriuvo ir VSD vadovas Arvydas Pocius, lapkričio 7 d. be penkiolikos minučių dvyliktą valandą lipdamas Aukščiausio Teismo laiptais.
Chm… Įdomu: kokiu klausimu ir pas ką?
Deja, nesužinosim: tokie dalykai – valstybės paslaptis…
