Praėjusią savaitę į Lietuvą buvo susirinkę JAV satelitinių šalių Europoje vadovai, kurie kūrė planus, kaip uždėti Amerikos karūną jos niekaip nenorinčiai prisimatuoti Lietuvos kaimynei – Baltarusijai. O kadangi Rusijos Kremliaus žinybos naujienų agentūra, apraudojusi Artūro Paulausko atstatydinimą iš Seimo pirmininko pareigų, kovoja Lietuvoje informacinį karą, o kaip pasakė JAV prezidentas Džordžas Bušas, kas yra Lietuvos priešas, tas yra ir NATO priešas, tai JAV su visų savo satelitų galvomis nusprendė tą nenaudėlę Rusiją pamokyti – paskelbti jai šaltąjį karą. Nes tik Amerika, Amerika ir dar kartą Amerika yra vienintelė šalis šioje žemėje, kuri sprendžia, kuri šalis demokratinė, o kuri – ne.
Štai, pavyzdžiui, pasak JAV viceprezidento Diko Čeinio, tai, kas dabar vyksta Rusijoje ir Baltarusijoje, nėra demokratiniai procesai. Nes šalies, dėl savo naftos interesų okupavusios Iraką, viceprezidento teigimu, “demokratija prasideda nuo piliečių, kurie išreiškia savo valią balsuodami”. Suprask – Baltarusijoje žmonės negalėjo laisvai balsuoti, todėl ten nėra jokios demokratijos.
Tačiau tas pats JAV viceprezidentas Dikas Čeinis nė trupučio nepasipiktino Lietuva ir nepavadino jos nedemokratine valstybe, kai 1997 metais Lietuvos prezidentu tapo JAV karinės žvalgybos rezervo karininkas Valdas Adamkus, kuris negalėjo dalyvauti prezidento rinkimuose, nes negyveno Lietuvoje pastaruosius trejus metus, kaip to reikalavo ir reikalauja Lietuvos Konstitucija. Ir kai priteistas lietuviškojo teismo dalyvauti prezidento rinkimuose Valdas Adamkus, užstrigus balsų skaičiavimams Kaune, o po to sąvartyne radus dešimtis tūkstančių balsavimo biuletenių su pažymėta Artūro Paulausko pavarde, tapo Lietuvos prezidentu.
Taigi Amerikos akimis žiūrint, tokie prezidento rinkimai, po kurių balsavimo biuleteniai voliojasi sąvartyne, – absoliučiai demokratiški, nes “piliečiai išreiškė savo valią balsuodami”. Tiesa, faktas, kad paskui jų ta valia atsiduria šiukšlių sąvartyne – viso labo smulkmena. Mažytis nesklandumas palyginti su dideliu amerikoniškosios demokratijos mechanizmu…
Paskui šitas demokratiškasis diedukas iš Amerikos Dikas Čeinis visiškai nepamatė nieko nedemokratiško, kai prieš dvejus metus būrelis proamerikietiškai nusiteikusių politikų su Valdu Adamkumi priešakyje dalyvavo teisėtai išrinkto Lietuvos prezidento Rolando Pakso nuvertime. Taigi nieko nedemokratiško nepamatyta tame, kad amerikoniškosios demokratijos garantas, Lietuvos Konstitucijos garantas Valdas Adamkus pasisakė prieš tautos valią – išrinktą prezidentą, ir rinkimų naktį, sugedus Vyriausios rinkimų komisijos kompiuteriams, jis dar kartą tapo Lietuvos prezidentu, angliškai kalbančiu žymiai geriau negu lietuviškai.
Taigi Amerikos akimis žiūrint, teisėto prezidento nuvertimas yra demokratinis procesas, jei į to nuversto prezidento kėdę atsisėda JAV karinės žvalgybos karininkas. Ir to JAV karinės žvalgybos karininko rinkimų rezultatai yra pateisinami, jeigu tie rezultatai pasikoreguoja “nulūžus” Vyriausiosios rinkimų komisijos kompiuteriams – juk vardan demokratijos visos priemonės yra pateisinamos! O tai – ir sąvartynai, ir kompiuterių gedimai…
Viešėdamas Vilniuje Dikas Čeinis aštriai kritikavo Baltarusijos valdžios kovą su Baltarusijos opozicija, nors pačių Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdys rodo, kad jeigu kas šioje žemėje ir naudoja pačius purviniausius ir baisiausius metodus savo siekiams įgyvendinti ir savo godumui patenkinti, tai ta šalis yra Amerika. Ir tai daroma labai žaviai – prisidengus “kovos už demokratiją” sąvoka.
Norint suprasti amerikietiškų revoliucijų fenomeną, būtina žinoti istoriją – ką, kada ir kaip Amerika padarė kokį perversmą dėl savo egoistinių interesų. O visas revoliucijas palyginę, pamatysit, – Amerika nieko naujo neišrado: ji naudoja lygiai tuos pačius metodus, kokie buvo naudojami dar prieš 60 metų – darbas su opozicija, žiniasklaidos nupirkimas, atitinkamos nuomonės suformavimas, valdžios nuvertimas. Taip buvo atimant Teksasą ir Kaliforniją iš Meksikos, taip buvo 1954 metais Gvatemaloje, taip buvo ir pernai Ukrainoje. Scenarijus – tas pats, tik veiksmo vieta kaskart vis kita.
Tačiau išsamiau susipažinus su JAV pasaulyje surengtomis revoliucijomis, kurias pristato “Karštas komentaras”, akivaizdu tampa viena: šių spalvotųjų revoliucijų organizatoriai minta tos šalies, kurioje įvyksta revoliucija, biudžetu. Jeigu tiksliau – tai JAV kompanijos tarsi kokie vampyrai įsikanda į strategines užkariautos valstybės įmones ir tol per jas siurbia šalies biudžetą, kol ir šalis, ir įmonės siaubingai “nukraujuoja”. Geriausias to pavyzdys – “Williams” ir “Mažeikių nafta” Lietuvoje, United Fruit Company Gvatemaloje ir gausybė kitų pavyzdžių šalyse, kurios įsiviešpatavo JAV.
Todėl kai JAV viceprezidentas Dikas Čeinis viliasi, kad XXI amžius gali tapti kylančių vilčių amžiumi ir demokratijos sistemą nuo Baltijos krantų nuplukdyti iki Juodosios jūros krantų, mes taip pat norime išreikšti savo viltį, kad Dikas Čeinis tą demokratijos sistemą, kuri atplaukė iš Amerikos kartu su JAV karinės žvalgybos rezervo karininku Valdu Adamkumi ir su Šiauliuose trejus metus pragyvenusiomis jo šlepetėmis, nusiplukdys atgal į savo demokratiškąją Ameriką ir ateityje nesikiš nei į Lietuvos, nei į Baltarusijos, nei į jokios kitos šalies vidaus ir užsienio reikalus. Nes tai, ką Amerika padarė su Iraku, o dabar dar ruošiasi daryti su Iranu, idant patenkintų savo naftos magnatų poreikius, netelpa į jokios demokratijos rėmus. O kai JAV prezidentas Džordžas Bušas CŽV generaliniu direktoriumi paskiria M.Haideną – žmogų, susijusį su pilietines teises pažeidžiančia slapto pasiklausymo programa, pagal kurią telefoniniai pokalbiai klausomi, o elektroninis paštas tikrinamas be orderių, kai įvairiose pasaulio vietose pagrobiami asmenys ir JAV lėktuvais nelegaliai skraidinami į “teroristinius” kalėjimus, kuriuose žvėriškai kankinami ir tyčiojamasi iš ten patalpintųjų – dažnai nieko bendro neturinčių su terorizmu, tampa aišku, kodėl JAV karinės žvalgybos rezervo karininkui Valdui Adamkui būnant prezidentu Lietuva tapo policine valstybe, kodėl Lietuvos pilietis tapo specialiųjų tarnybų persekiojimo objekto, kodėl Valdas Adamkus generaliniu policijos komisaru jau antrą kadenciją paskyrė Vytautą Grigaravičių – žmogų, kurio vadovavimo policijai metu policijos komisariatuose ir areštinėse kankinami žmonės – dažnai niekuo dėti.
Taigi tiek Dikui Čeiniui, tiek Kandolizai Rais, tiek ir visiems kitiems spalvotųjų revoliucijų eksportuotojams iš Jungtinių Amerikos Valstijų metas suprasti, kad kolonijų laikai – pasibaigę. Lietuva – nepriklausoma Europos valstybė, turinti garbingą ir didingą istoriją, ir jokie veiksmai, norint ją padaryti savo pastumdėle ar vasale, nėra pateisinami. Ir nesvarbu, kaip Amerika tai vadins – “Vilniaus dešimtuko” Europoje įkūnijimu ar “demokratijos atplukdymu” į Rusiją ir Baltarusiją. Tai, kaip ir karas Irake, – JAV geopolitiniai interesai. Tačiau ar dėl jų interesų įgyvendinimo mes turime nustoti jaustis, būti ir egzistuoti kaip valstybė?
O gal jau Lietuvos seniai nėra? Gal iš Lietuvos tėra likęs vienas pavadinimas? Nes “Karšto komentaro” šaltiniai iš Valstybės saugumo departamento pranešė, kad šioje institucijoje – įtartinai daug asmenų, kalbančių ne lietuvių, bet ta kalba, kuria Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus Vilniaus konferencijoje JAV viceprezidentui Dikui Čeiniui skaitė savo pranešimą – anglų.
Lietuva, ar tu dar esi?
