Deklaracija LIETUVA PIRMIAUSIA
Mūsų valstybei atėjo išbandymų metas. Vos ne trečdalis tautos, milijonas aktyviausių, negalinčių pakęsti netiesos ir valdžios melo piliečių iš šalies jau pasitraukė. Išsivaikštančiai tautai dar sykį kyla grėsmė per keletą kartų išnykti, palikus tik pavadinimą žemėlapiuose, skyrelį istorijos vadovėliuose ir išsisklaidžiusią, tapatumą praradusią minią žmonių, nebežinančių nei savo kalbos, nei praeities.
Valstybės praradimas, tampant butaforine Europos pakraščio savivaldybe, geopolitinei krizei ir ES federalizacijai įsibėgėjant, priėjo negrįžtamumo tašką. Visuomenės stuburas perlaužtas, pilietinės visuomenės likučiai išstumti į paraštes, suskaldyti, papirkti lengvais tarptautinių projektų pinigais ar paversti patyčių objektu.
Politikos Lietuvos tikrovėje nėra, nes nėra politinių partijų, kurios vadovautųsi skirtingomis ideologijomis. Deklaratyvios šių imitacinių darinių programos, juolab reali jų veikla niekuo iš esmės tarpusavyje nesiskiria. Politinės, verslo ir finansinių interesų grupuotės, sukūrusios valstybinį “partijų“ finansavimą ir užgrobę įtaką žiniasklaidai, sukūrė uždarą sistemą, kurios tikslas – bet kokia kaina išsaugoti susikurtą padėtį.
Šie valstybės turto prichvatizacijos ir pseudoelitų karo procese susikūrę dariniai paeiliui dalinasi vietas Lietuva dar vadinamos teritorijos administracijos kabinetuose. “Partijos“ neturi jokios visuomenės saviorganizacijos iš apačios istorijos ir jokio ryšio su realiu žmonių gyvenimu. Vienintelis jų tikslas einant į valdžią yra ateiti į valdžią, o ją gavus – išlaikyti. Viskas padaryta tam, kad niekas nesikeistų.
Nei valdantieji, nei vadinamoji opozicija Seime nebeturi nei reikšmingų idėjų, nei jas įgyvendinančių asmenybių. Susidariusi sistema kuria vis naujas problemas, nė vienos jų neišsprendžiant, tai tampa didžiausia valstybės problema ir grėsme valstybingumui. Valdžios nutolimas nuo visuomenės ir valdžios susvetimėjimas pasiekė pavojingą ribą.
Praėję dešimtmečiai mus atvedė į situaciją, kurios dabar jokia – nei sena, nei nauja – politinė partija ar organizacija viena nebegali pakeisti. Šalies perspektyvos priklausys nuo to, ar pagaliau pabus esminių permainų siekiančių visuomenės sluoksnių sveikas protas ir realybės jausmas.
Nepavyks susivienyti nei apie kokį nors vieną asmenį, nei apie vieną organizaciją, nes neišvengiamai suveiks institucinio egoizmo ir atstūmimo jėgos, vadovų ambicijos ir asmeniškumai, ką vienareikšmiškai liudija visų praėjusių rinkimų patirtis. Susitelkti visuomenei, sutelkti asmenis ir organizacijas galima tik apie vieną tikslą, kuris būtų suprantamas, brangus kiekvienam piliečiui ir išreikštų Lietuvos interesą – susigrąžinti nepriklausomą valstybę, kuri yra kiekvieno žmogaus ir šeimos interesų įgyvendinimo būtina sąlyga.
Tą galima padaryti tik visos visuomenės bendra, vieninga veikla ir pastangomis. Turime užbrėžti raudoną brūkšnį ir pamiršti visas praeities nuoskaudas, nesutarimus, klaidas ir nuodėmes. Ši būtinybė visuomenės jau suvokta ir vienijimasis stichiškai jau prasideda. Ir verslas, ir žmonės, ir net esamų partijų eiliniai nariai jau nebegali tylėti.
Vienintelis įrankis valstybei susigrąžinti yra tiesioginė demokratija. Būtina viešai paskelbti konkrečias svarbiausių ir būtinų valstybės atgavimo reformų gaires. Šią deklaraciją pasirašytų ir naujosios, iškilę ar kuriamos visuomenės jėgos, ir sunkiu metu pasireiškę asmenybės, ir senosios partijos bei organizacijos, prisijungę prie bendro tikslo, ir bendruomenės, interesų grupės, aktyvūs piliečiai.
Ši deklaracija turi tapti nacionalinės vienybės koalicijos “LIETUVA PIRMIAUSIA“ pagrindu. Koalicija keltų bendrą sąrašą daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje ir vieningai remtų vieną kandidatą kiekvienoje vienmandatėje apygardoje.
Pasirašiusieji įsipareigotų po rinkimų skirti visas jėgas ir solidariai veikti, įgyvendinant deklaracijoje paskelbtas esmines valstybės sugrąžinimo piliečiams reformas ir atidėti nesutarimus bei natūralius interesų atstovavimo prieštaravimus iki to laiko, kol svarbiausieji deklaruoti tikslai bus įgyvendinti.
Trūkstant kvalifikuotos balsų daugumos Seime konstituciniams įstatymams priimti, koalicija skelbtų tais klausimais piliečių referendumą. Įgyvendinus nacionalinės vienybės deklaracijos tikslus, koalicija skelbtų pirmalaikius rinkimus ir atnaujintų politinę konkurenciją jau sveikomis, lygiateisėmis, tikros demokratijos sąlygomis.
Nacionalinės vienybės koalicijos pagrindiniai politiniai uždaviniai:
1. Nedelsiant paskelbiami visi KGB ir kitų SSSR represinių okupacinių struktūrų bendradarbių sąrašai.
2. Panaikinama proporcinė Seimo ir savivaldos rinkimų sistema pagal partijų sąrašus.
3. Panaikinamas partijų finansavimas iš biudžeto. Politinių organizacijų veikla gali būti finansuojama tik iš savo narių mokesčio ir gyventojų laisvanoriškai skiriamos savo pajamų mokesčio dalies.
4. Demokratiniuose rinkimuose turi konkuruoti ne pinigai, o idėjos. Politinių partijų finansavimui iki šiol skirtos biudžeto lėšos panaudojamos rinkimų lygiateisiškumui užtikrinti ir skiriamos kiekvienam politinės kampanijos dalyviui po lygiai rinkiminei kampanijai finansuoti. Kitas lėšas naudojantieji šalinami iš rinkimų.
5. Įstatymu įtvirtinama politinių partijų ir politikų atsakomybė už valstybės valdymą ir atstovavimą piliečių interesams. Nustatyto apygardos rinkėjų skaičiaus pageidavimu rengiamas balsavimas dėl Seimo, savivaldybės tarybos nario ar mero atšaukimo prieš terminą. Tapęs Premjeru ar Vyriausybės nariu Seimo narys netenka Seimo nario mandato.
6. Seniūnai ir seniūnijų tarybų nariai renkami tiesioginiuose rinkimuose. Seniūnijos turi savo reikmėms skirtus finansinius išteklius, juos naudoja ir sprendimus priima savarankiškai.
7. Pirmalaikiai Seimo rinkimai rengiami remiantis piliečių referendumo rezultatais.
8. Tiesiogine įstatymų leidybos teise galinčių pasinaudoti piliečių skaičius mažinamas iki 20 000. Referendumo iniciatyvos teise galinčių pasinaudoti piliečių skaičius mažinamas iki 100 000.
9. Užtikrinama piliečių teisė kontroliuoti teismų veiklą. Ne mažiau kaip 2/3 visų lygių teisėjų ir prokurorų etikos ir drausmės priežiūros komisijų narių sudaro tiesiogiai piliečių renkami asmenys.
10. Apylinkių teisėjai ir apylinkių prokuratūrų, teritorinių policijos komisariatų vadovai renkami tiesioginiu piliečių balsavimu iš teisininko išsilavinimą ir praktiką turinčių kandidatų, įvedamas teismo tarėjų institutas. Ypatingai svarbiose bylose įvedamas prisiekusiųjų teismo institutas.
11. Konstitucinis Teismas, tapęs šališku politinių galios žaidimų dalyviu ir bandantis prisiimti įstatymų leidybos normines funkcijas, panaikinamas, perduodant Konstitucijos priežiūrą Aukščiausiajam Teismui.
12. Priimamas politinės korupcijos įstatymas. Ekonominiams – korupciniams nusikaltimams nustatoma 75 metų senatis.
13. Valstybės kontrolierius renkamas tiesioginiu piliečių balsavimu.
14. Įsteigiama nepriklausoma specialiojo Prokuroro institucija politinės ir ekonominės korupcijos nusikaltimams tirti, jos vadovas renkamas tiesioginiuose rinkimuose.
15. Ištiriami visi masinio piliečių sekimo ir pasiklausymo atvejai, kalti pareigūnai patraukiami atsakomybėn, o sekimo ir pasiklausymo duomenys sunaikinami.
16. Realiai užtikrinamas LRT politinis nešališkumas ir visų visuomenės grupių nuomonių lygiateisė raiška. Politinių jėgų ar atskirų politikų protegavimas visuomeninio transliuotojo eteryje pripažįstamas politine korupcija ir prekyba poveikiu.
17. Viešai svarstoma ir priimama Nacionalinė viduriniosios klasės atgaivinimo programa. Įstatymais visuotinai remiamas ir skatinamas smulkusis ir vidutinis verslas, įgyvendinamos kompleksinės priemonės kovai su monopolizmu.
Kito būdo sugrąžinti Lietuvą žmonėms nėra. Tą padaryti gali tik nacionalinės vienybės vyriausybė, išrinkta ir remiama didžiulės tautos daugumos. Ar tai įmanoma ir įvyks – priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.
Lietuvos šeimų sąjūdis kviečia visas pažangiąsias visuomenės jėgas, partijas, organizacijas ir piliečius pradėti diskusiją dėl savo šalies ateities ir jungtis į esminių reformų koaliciją būsimuosiuose Seimo rinkimuose. Lemiamas šalies išlikimui momentas atėjo.
Lietuvos šeimų sąjūdis
