Didžiulio žemės drebėjimo ir cunamio padaryti milžiniški nuostoliai Japonijos žmonėms ir šalies ūkiui iškėlė žmonijai būtinybę įvertinti šios katastrofos pamokas, sprendžiant ateities statybų, energetikos plėtros , atominio, cheminio, ekologinio bei energetinio saugumo problemas. Tai privertė, nepaisant nuotolio nuo įvykio vietos svarstyti įvairias ateities alternatyvas. Atominė energetika tapo viena iš didžiausio dėmesio ir profesionalumo reikalaujančių temų.
Kaip visa tai atsilieps į Lietuvos specialistų, politikų ir visuomenės ·nuomonės kaitą?
Ar Ignalinos atominės elektrinės sustabdymas, nepaisant patiriamo ekonominio ir socialinio nuostolio, ·netaps visuotinio sutarimo reikalu?
Ar Lietuva neturėtų atsisakyti naujos atominės jėgainės statybos planų?
Kaip tai paveiks ·Baltijos regiono visuomenės nuotaikas naujai planuojamų statyti atominės energetikos objektų atžvilgiu Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje?
Kokie papildomi reikalavimai ir tarptautinė priežiūra turi būti įgyvendinta, užtikrinant maksimalų saugumą· regiono gyventojams ir aplinkai
Šiuos ir kitus klausimus svarstome su pirmąja Lietuvos Premjere, ilgamete buvusia Seimo Ignalinos atominės elektrinės problemų komisijos pirmininke, prof. Kazimiera Prunskiene ir pirmuoju Energetikos ministru, prof. Leonu Ašmantu.
Pateikiame sutrumpintą pokalbio tekstą.
Prof. L.Ašmanatas kaip atominės energetikos specialistas, aiškindamas Japonijos Fukušimos AE avarijos priežastis apart gamtinių priežasčių: žemės drebėjimo ir cunamio paminėjo ir didelį reaktorių amžių, nepakankamą pasirengimą nenumatytai tokio pobūdžio situacijai, reaktoriaus alternatyvaus aušinimo neužtikrinimo ir kt. Profesorius pabrėžė, kad panašių avarijų galima išvengti tobulesnių, saugesnių reaktorių ir prevencinių priemonių dėka.
Prof. K.Prunskienė priminė kokį didelį vaidmenį atliko Igalinos AE Nepriklausomybės pradžioje. Ji apgailestavo, kad pakankamai saugi Ignalinos AE buvo sustabdyta, už ją nebuvo deramai pakovota. Jos nuomone avarijos Japonijoje nesustabdys atominės energetikos plėtros, juo labiau, kad Japonijos priežastys yra išskirtinės: didelis (iki 9 balų) žemės drebėjimas ir cunamis vienu metu. Baltijos regione tokio pobūdžio gamtiniai reiškiniai neprognozuojami. Tačiau po Fukušimos pasaulis yra priverstas įvertinti aplinkybes ir padaryti viską, kad AE saugiai dirbtų žmonių naudai..
Atsakydama į žurnalisto klausimą dėl naujos elektrinės savalaikės statybos Lietuvoje, K.Prunskienė neslėpė nusivylimo, jos nuomone “pritrūko sveiko proto ir atsirado per daug politinių manipuliacijų bei interesų: vieniems norėjosi uždirbti iš Ignalinos AE stabdymo, kitiems rūpėjo kiti generavimo būdai – šiluminė ir alternatyvi energetika, dar kitiems – enegetikos objektų privatizavimas, o Igalinos AE nebuvo privatizavimo objektu. Sukūrus įmonę naujos elektrinės projekto įgyvendinimui, vietiniai investuotojai buvo išstumti, o užsienio investuotojai neatėjo…”
Prof. Ašmantas atkreipė dėmesį, kad energetikos sistemos darbas neapsiriboja viena šalimi, tenka dirbti su kaimynais. Sustabdydami Ignakinos AE mes pabloginome situaciją Rusijai – Kaliningrado sričiai ir Baltarusijai, Latvijai ir Estijai, kurios vartojo Ignalinos AE energiją. Šios šalys ėmė pačios spręsti apsirūpinimo energija problemą. “Netiesa, kad Baltarusija nesugebės tinkamai pastatyti ir eksplotuoti AE, nes jie patys jau gerokai anksčiau yra sukūrę branduolinius reaktorius, turi įsavo statymus”,- tvirtino prof. L. Ašmantas.
Prof. K. Prunskienė mano, kad nėra priimtina tokia Lietuvos politikų kova, kai be argumentų yra pareiškiama, kad būsimos jėgainių statybos pažeidžia regiono atominį saugumą. Norėdama iš pirminių šaltinių įsitikinti – kokia yra reali situacija, ji susitiko su “Rosatom” vadovais, kurie pristatė naujausių reaktorių, numatomų pastatyti Kaliningrado srities Baltijos AE privalumus. Pastarieji , ne tik lyginant su Fukušima, bet ir su Ignalinos AE bei kitais veikiančiais reaktoriais, pranoks juos atominio saugumo, jo kontrolės bei avarijų prevencinės sistemos požiūriu.
Ekspremjerė įsitikinusi, kad kaimynai pastatys numatomas jėgaines, gaus tam tarptautinių institucijų palaikymą. Mums reikia bent nelikti nuošalyje, aiškintis, diskutuoti dėl perspektyvos, dėl pajėgumų pokyčių ir jų efektyvaus panaudojimo regione. Mes turime tokius objektus, kaip“Lietuvos elektrinę” Elektrėnuose, Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę. Kuomet regione atsiranda nauji pajėgumai, šios elektrinės gali įgyti “naują kvėpavimą “, tapti labiau reikalingomis regiono sistemai ir komercine prasme – naudingomis. Tai sudarys sąlygas Lietuvai racionaliau apsirūpinti elektros energija, dalyvauti rinkose taip pat ir su rezerviniais pajėgumais (Elektrėnai) bei naudojant pigią naktinę energiją tiekti dieninę – brangią (Kruonio HAE).
K. Prunskienės nuomone, politikai neturi priimti baime, įvairiomis fobijomis ar politiniu priešiškumu kaimynams grindžiamos pozicijos, o vadovautis profesionalumu, racionalumu ,atsakomingumu ir daryti tai kas naudinga šaliai. Dabar kuriasi naujas kontekstas: atsiras naujos elektrinės pas mūsų kaimynus, todėl rengdami savo veiksmus turime priimti šias aplinkybes dėmesin. Apibendrindama diskusija prof. Prunskienė daro išvadą: “ reikia spręsti klausimą – ar mes galime pastatyti konkurencingą atominę elektrinę Lietuvoje šalia palankiais kaštais statomų ir pigiau eksplotuojamų kaimyninių šalių jėgainių? Mums teks priimti rinkos principus. Jei nesugebėsime pagaminti bent ne brangesnės elektros energijos savojoje jėgainėje, teks pasinaudoti kitų šalių pajėgumais, kad mūsų vartotojai patikimai gautų kuo pigesnę pigesnę energiją, gaminamą saugiose elektrinėse.”
