Dr. Algimantas Matulevičius
Kantrūs mūsų tautiečiai, net labai kantrūs. Sako: „Mes Jums suteikėme laisvę“, tik lyg ir niekas neprašė išlaisvinti ir nuo darbo. O tikrai, nuo darbo išlaisvino – jau, atrodo, amžiams. Gamyklas sugriovė, naujų nestato ir, rodos, nebestatys. Reikiamų specialybių, kurios ruoštų gerus specialistus, reikalingus investitoriam, nėra. Mokslas tapo mokamu, o ir ruošiam ne tokius specialistus, kurie ką nors gamintų, kurtų ir t.t. Darbininkiškų, rimtų profesijų Lietuvai visai nereikia; pagrindiniu darbininku beliko pardavėjas. Algos ir pensijos mažiausios Europos Sąjungoje.
Kantrūs, oi, kantrūs lietuviai. O tie, kurie nebeturi kantrybės, spjauna ir išvažiuoja. Gal likę tokie kantrūs, kad bijosi. Įtariu, kad baimės šmėkla sklando po Lietuvą. Turime pretenduoti į Gineso rekordų knygą – už savo kantrybę.
Sąskaitos už šilumą, elektrą, kitas komunalines paslaugas išaugo fantastiškai, o mūsų broliukai lietuviukai, sukandę dantis, pakeiksnoja ir tyli. Kur matyta tokia valstybė, kad žmogaus uždarbis arba pensija nepadengtų pagrindinių jo išlaidų: buto šildymo, karšto ir šalto vandens, elektros, dujų, kitų komunalinių paslaugų?
Tai tikra tiesa, o ne išgalvojimas, šios dienos realybė. Vien Vilniuje, kur ponai iš Rubikono konglomerato dar A.Zuoko laikais išsinuomojo normaliai dirbančius „Vilniaus šilumos“ tinklus, ir kainas už šilumą pakėlė iki nematytų aukštumų. Žmonės Justiniškių mikrorajone už trijų kambarių, 66 kv.metrų ploto butą už mėnesį vien šildymui turi mokėti 639 Lt, o už visas paslaugas – 897 Lt. Už dviejų kambarių, 46 kv.metrų ploto butą, Karoliniškių mikrorajone, vien už šildymą moka 345 Lt, viso – 600 lt, o Antakalnyje už keturių kambarių,100 kv.m. butą, suremontuotą, mūriniame name vien už šildymą mokama 1087 Lt, viso apie 1500 Lt per mėnesį.
Čia įdomi detalė: už kitas paslaugas mokama apie 134 Lt. Pagrindinė paslauga – šiukšlių išvežimas ir lyg – namo priežiūra. Šie keli pavyzdžiai akivaizdžiai įrodo, jog mūsų žmonės įvaryti į akligatvį. Juk be šių išlaidų yra ir masė kitų: medikamentai, transportas, vaikų mokslai, drabužiai, telefonas, internetas ir, kaip ne keista, – kartais reikia ir valgyti. Nebesuprantu: negi visi valdžioje patikėjo dabar dažnai rodoma reklama, kurioje moteriškei maistui per dieną pakanka 3Lt? Vėl taikome į rekordininkus.
Oponentai tuoj pasakys – panašios kainos už šildymą ir kitose Europos šalyse. Bet, ponai, kitur Europoje, ir atlyginimai, ir pensijos kitokios. O dabar mūsų algos dažniausiai 800 Lt, o pensijos, po sumažinimo, ir 700 Lt nesiekia.
Didžiausia problema, kad valdžios vyrai į tai net dėmesio nekreipia. Visi tyli – jie taip pat. Kodėl šilumos tinklai atiduoti privatininkui, kurio pagrindinis tikslas gauti kuo didesnį pelną, o jis, nieko nekontroliuojamas, lupa iš žmonių paskutinį kailį? Tai, ką daro Energetikos ir Kainų priežiūros komisija, yra tik buhalterinis darbas: patikrina jiems pateiktus skaičiavimus, truputį, dėl akių, sumažina ir patvirtina. O kas rimtai, iš pagrindų ištyrė, kiek realiai gaunama pelno, išsimokama atlyginimų, premijų? Kiek viduje prikurta įvairių tarpininkų – tam, kad realus pelnas būtų dirbtinai sumažintas ir t.t. Niekas, nieko panašaus nedarė ir nesiruošia daryti.
Daugiausia girdime – dėl to kalti rusai, nes brangsta dujos. Bet dujos tai brango, tai pigo, o šildymas tik brango. Ne visi žino, kad šilumą gaminančios įmonės iš dalies gamina ir elektrą, o visos sąnaudos nurašomos tik į šilumos gamybą. Tai gerai iliustruoja Kauno termofikacinės elektrinės pavyzdys. Ji jau keli metai kaip parduota lyg tai Gazpromui, bet tvarkosi ten Dujotekana, turinti vos 0,5% akcijų. Tikrai gerai tvarkosi. Už 2008 metus KTE turėjo nelabai daug – apie 350 000 Lt pelno. Už tai kita jų įmonė (savininkai jau minėti) „Fortis energy“, kurioje dirbo tik du darbuotojai, parduodami KTE pagamintą elektrą į Rusiją, gavo nei daug, nei mažai – tik 10 000 000 Lt pelno. Šį pelną po centuką, po lituką jiem sunešė kantrūs Kauno ir aplinkinių rajonų gyventojai. Tiesa, Kaune dar liko neprivatizuoti perdavimo tinklai, kurie priklauso „Kauno energijai“. Tai, atrodo, jog šie vyrukai jau pasiruošė juos perimti. O kodėl ne? Juk biznis garantuotas. Jis ne tik dvigubas – jis trigubas.
Juk, matyt, visi žinote, kad „Dujotekana“ parzituoja kaip tarpininkė importuojant dujas į Lietuvą, nors nei dujų, nei vamzdžių pati neturi. Be to, Lietuva specialiai (bent taip buvo skelbta viešai) Gazpromui pardavė nemažai „Lietuvos dujų“ akcijų, kad mes gautume dujas be tarpininkų. Visai neseniai girdėjau didelį mūsų žurnalistų susirūpinimą, kad rusiškos dujos į Ukrainą papuola neskaidriomis korupcinėmis schemomis. Ponuliai, o kodėl nematote, kas po Jūsų nosimis daroma? Ar jau taip visus nupirko, kad net cyptelti bijotės? O jei kas abejoja, kad dujininkai išleidžia didžiules sumas žiniasklaidai papirkti, siūlau pasidomėti 2007 metais išviešintą Seimo NSGK parlamentinio tyrimo medžiagą, kurioje aiškiai įrodyta (pateiktas telefoninis įrašas), kaip žinomas dujininkų biznio bosas skundžiasi sūnui, kad žiniasklaida jį tuoj visai nurengs, kiek reikia jiems pastoviai mokėti. Tai, tarp kitko, yra ir žymiose VSD pažymose, kurių ik šiol negauna Seimas.
Jūs vis galvojote, kad tai žmonių neliečia. Liečia – ir dar kaip. Nes būtent vartotojai už viską sumoka: per brangų šildymą, elektrą, per dujininkų ir kitų ineresus tenkinančią valdžią. Nes gerai dirbančios Ignalinos AE uždarymas – tai nusikaltimas prieš visą Lietuvą. Bet kol lietuviai tokie kantrūs, jie galingi.
Ką galima ir reikia padaryti? Būtini masiniai, jei reikės, ir ilgi, taikūs protesto mitingai Vilniuje ir visoje Lietuvoje. Besikuriančio Antrojo Lietuvos Sąjūdžio, dabar vadinamo Tautos Ateities Forumu (Sąjudžiu), inciatyvinė grupė, jau jungianti kelis šimtus neabejingų Lietuvos žmonių, paruošė siūlymus, ką daryti, kad nors iš dalies sustabdytume šį niekuo nepateisinamą žmonių skurdinimą.
Mes siūlome, o jei žmonės mus palaikys, ir reikalausime:
1. Panaikinti bet kokius tarpinikus šilumos ūkyje, dujų įsigijime, elektros energijos pirkime ir visuose su monopolijomis, bei valstybinėmis lėšomis susijusiuose pirkimuose;
2. Sustabdyti, bet kokį tolesnį energetikos ūkio privatizavimą ir priimti reikalingus teisės aktus, kad energetikos ūkis priklausytų išskirtinai valstybei;
3. Pavesti Valstybės kontrolei, STT, FNTT, VMĮ atlikti greitą, bet griežtą auditą- inspekciją šilumos ūkyje. Rezultatus apibendrintai su vadovų algų dydžiais, tarpininkų schemomis, pelnais ir premijomis paskelbti viešai;
4. Vilniaus svaivaldybei iki sekančio šildymo sezono susigrąžinti šilumos tinklus į savo pavaldumą ir administruoti kaip savivaldybės įmonę;
5. Kauno savivaldybei, kartu su Energetikos ministerija, išnagrinėti Kauno temofikacinės elektrinės pirkimo sutarties nevykdymą iš Gazpromo pusės ir taikyti atitinkamas sankcijas (sutartis nevykdoma piktybiškai, neinvestuojant į KTE, kas numatyta sutartyje);
6. Įvertinant sunkius krizės padarinius, didžiulę bedarbystę, Vyriausybei ir Seimui nustatyti ribines šilumos kainas, kurios būtų subalansuotos su gaunamais atlyginimais ir pensijomis.
2010-03-11