Jolanta Blažytė
Seime tyliai ramiai priimtos įstatymų pataisos, kurios leis bankams rinkti ir tvarkyti informaciją apie piliečių religines politines ir filosofines pažiūras, apie etninius, biometrinius, genetinius, sveikatos, rasinius duomenis, apie piliečių priklausymą partijoms, profsąjungoms, bei apie piliečių lytinį gyvenimą ir seksualinę orientaciją.
Tačiau pataisų iniciatoriai ir specialistai ramina, kad bankai tokių duomenų specialiai nerinks – juos esą ir taip gauna, kai klientai vykdo mokėjimus, pavyzdžiui, atsiskaito už medicinines paslaugas, perveda paramą politinėms partijoms. Ir kad toks duomenų rinkimas… užtikrina viešąjį interesą…
Va taip va. Tai jau suprantu, kad jeigu koks nors bankas netyčia pames informaciją apie mano lytinį gyvenimą, tai viso svieto viešasis interesas bus įstumtas į nenusakomą pavojų?
Čia verta prisiminti dar vieną „sąmokslo“ teoriją, kuri jau reiškiasi kaip realus ir viešai aptarinėjamas projektas. Tai Europos centrinio banko užmačios panaikinti grynuosius pinigus ir įvesti vieningą skaitmeninę valiutą. Šis projektas numato, kad žmogus galės turėti vieną vienintelę sąskaitą, ir tuo pačiu atveria galimybę pasireikšti totalitariniam režimui, kai kiekvienas „ne taip mąstantis“ pilietis galės būti atjungtas nuo savo asmeninių pinigų. Na, taip sakant, ir čia viskas tik dėl viešo intereso…
Tai dabar galvoju: kažin, ar mano tie visi duomenys, kuriuos renka bankas, atitinka viešąjį interesą ar ne…. Ir, ups, pasirodo – dar ir kaip neatitinka. Mat dauguma tų duomenų yra ne tokie, kokie turėtų būti…
Pavyzdžiui:
Duomenys apie sveikatą – „ne tokie“. Mat esu nemarmaliuota, todėl su „teisingais“ duomenimis jau turėčiau būti anapus, o dabar vis dar esu šiapus.
Duomenys apie seksualinę orientaciją „ne tokie“. Mat vis dar žvalgausi į vyrus, rašinėju „nesąmones“ apie moteriškumą ir niekaip nesusigrabalioju, kas yra tos 72 lytys.
Duomenys apie priklausymą partijai yra „ne tokie“. Mat niekada nepriklausiau vienintelei „teisingiausiai“ Lietuvos partijai ir nesiruošiu priklausyti.
Duomenys apie priklausymą profsąjungoms yra „ne tokie“, nes niekada nepriklausiau nei joms, nei jokios kitoms gelbėtojų bei gynėjų grupėms. Nuo visų neprietelių ginuosi pati ir visus, pažeidusius mano interesus, puolu, kaip kokia nuo hipnotizuotojo pabėgusi kobra.
Duomenys apie genetiką yra „ne tokie“. Mat iš savo senelių paveldėjau laisvės troškimo geną ir nepakantumą prievartinei sistemai.
Duomenys apie rasinę priklausomybę yra „ne tokie“. Mat apskritai manau, kad žmonių skirstymas į baltus ir juodus yra idiotizmo apokalipsė.
Duomenys apie religines ir filosofines pažiūras yra šimtą kartų „ne tokie“. Mat jeigu būtų „tokie“, tai apskritai šio posto nerašyčiau, o vietoj to, kartu su ištikimųjų sisteminių influencerių choru giedočiau Aleliuja Orwell‘ui 1984.
Tačiau dabar giedu kitą giesmę, kuri prasideda žodžiais: „žiūrėkime, matykime, supraskime“.
