- Reklama -
Prof. K.Prunskienė (KK nuotr.)

Tai, kad dabartinė Lietuvos Vyriausybė nespinduliuoja kompetencija ir netrykšta ryžtu, yra didelė mūsų nelaimė. Lūkesčiai, kad ji pasimokys iš klaidų ir stebuklingu būdu ims tempti vežimą iš duobės, į kurią pati ir įstūmė Lietuvos ekonomiką bei žmonių gyvenimą , yra beviltiški. Kompetencija kurti ir stiprinti savo valstybės ir jos žmonių gerovę jos griovimo praktikoje neatsiranda. Todėl tenka , nors ir su nedidele viltimi, tikėti kitais stebuklais:

1. kad J.E. Prezidentė priims lemtingą Lietuvai sprendimą nesusitvarkančios su savo misija Vyriausybės atžvilgiu;

2. pati Vyriausybė ir ją suformavusios partijos pasitrauks nuo jų nesuvaldyto valstybės vairo;

3. jas „patrauks“ nuo to vairo kitokia Seimo dauguma arba netgi kitas – naujas Seimas.

Kaip Lietuva įveiks šią problemą – mūsų vidaus reikalas. Skaudus ir apmaudus.

Dabartinei valdžiai tenka prisiimti atsakomybę ir už savo kandidatų į Eurokomisarus tinkamumą. Sunku pasakyti, kas padarys mažiau žalos Lietuvos autoritetui ir įvaizdžiui Europoje – A. Šemetos užblokavimas svarstymo metu, jo nepaskyrimas, ar nemokšiškas ir nesėkmingas jo darbas, jį paskyrus.

Jei galvotume ne tik apie įvaizdį, o ir apie ES ir jos narių naudą, atsakymas būtų vienareikšmis – tokioms pareigoms reikalinga neabejotina kompetencija. Ar jos pakaktų Lietuvos kandidatui ir kokias pasekmes atneštų nesėkminga veikla – turėjo būti galvojama prieš siunčiant kandidatą į Briuselį. Fiasko būtų nemalonus ne tik tiems, kurie nesavikritiškai vertina savo partinius kolegas, bet ir visiems, kam rūpi Lietuvos garbė ir sėkmė.

Prof.dr. Kazimiera Prunskienė,

Nepriklausomybės akto signatarė

2010-11-15

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!