Vaclovas Žutautas
Gerbiami statutiniai – generolai, komisarai, prokurorai, Teismų pirmininkai, teisėjai. Kreipiuosi tik į tuos, kurie prisidėjo prie to, kas šiandieną vyksta Lietuvoje.
Kodėl Jūs nesusimąstote tol, kol nesugriebia Jums patiems už uodegos? Kodėl 32 metus Jūs vykdėte, vykdote valdančiųjų užgaidas? Kodėl Jūs, aiškiai suprasdami ir matydami ką jie išdarinėja su Konstitucija, Įstatymais, kaip jie Jūsų pagalba susidoroja su konkurentais, jiems pataikavote ir pataikaujate?
Argi Jūs nematote ir nesuprantate, kas vyksta mitinguose, susibūrimuose, teismuose, tardytojų ar kontrolierių kabinetuose? Argi Lietuvos žmonės tokie idiotai, valstybės priešai, kad juos, atvykusius į Vilnių, iki dantų ginkluoti pareigūnai pasitinkate ir juos sekiojate? Argi neperteklinės Jūsų naudojamos priemonės? Kaip reikia jaustis tėvams ir seneliams, kai prieš juos išrikiuojami ginkluoti jų vaikai, anūkai?
Kodėl Jūs pasiduodate nekompetentingų valdžios atstovų užgaidoms? Juos galima suprasti – jie laikini valstybės administratoriai, dažnai ir be išsilavinimo, be kompetencijos ir su įtartinais kėslais. Bet Jūs – tai savo srities profesionalai, prisiekę LR Konstitucijai. Jūs – Konstitucijos garantai. Jūs – tautos sargai.
Lietuvą užvaldęs skandalas, kuris kilo tarp generolo ir ministrės, tai nėra, mano nuomone, nuskriaustojo ir skriaudikės tarpusavio santykių aiškinimasis. Ir man, kaip piliečiui, visiškai nesvarbu, kuris iš jų yra kaltas. Tai mūsų Lietuvos pasirinktos ir vykdomos politikos išdava.
Valstybės vykdoma politika, pasirodo, yra žalinga ir neatitinka laisvos demokratinės valstybės nuostatų. Ar gali nuskriaustas generolas prisiekti tautai, kad dėl jo nuolaidžiavimo valdantiesiems, Konstitucijos nuostatų nevykdymo nenukentėjo nekalti Lietuvos žmonės? Ar nėra žmonių, kuriems buvo sužalotas jų gyvenimas?
Ar gali tą patį pasakyti ir prokurorai, policijos vadai, tesėjai, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų kontroliuojančių struktūrų vadai bei generolai? Kol kas visi tyli. Viešai atsiprašiųsių nėra. Gal ir nėra tų nukentėjusių? Duok, Dieve, kad taip ir buvo.
Lietuva – aklavietėje. Kaip mes sugebėsime išbristi iš to savanaudžių ir jiems pataikaujančiu sukurto liūno? Komisijų tyrimų, mano protu, čia neužteks. Nieko neduos ir prezidento pagrūmojimai – jis pats ir jo pirmtakai to liūno kūrime taip pat dalyvavo.
Mano protu, reikia rimtų, radikalių permainų. Ir iniciatyvą čia turėtų parodyti tie, kurie sukėlė šią valstybės valdymo krizę arba, matydami kas vyksta, tylėjo ir nesitraukė iš užimamų pareigų.
Sprendimą aš matau vienintelį – Seimas kartu su Prezidentu skelbia pirmalaikius Seimo rinkimus ir po to įgyvendinama valstybės valdymo reforma. Tai, kas Lietuvoje vyko tris dešimtmečius, ateityje pasikartoti negali. Generolai ir ministrai Lietuvoje turi dirbti, o ne užsiimti savireklama. Ir dar – labai jau ne laiku ir ne vietoje.
Čia tik mano, eilinio Lietuvos gyventojo nuomonė. Gal aš ir neteisus?
