- Reklama -

(Arba didžiausias amžiaus nusikaltimas prieš Lietuvos žmones)

Ekonomikos mokslų daktaras Algimantas Matulevičius

Šį teiginį praeitą savaitę įrodė Čekijos valstybės Prezidentas Vaclovas Klausas. Jis vienas sugebėjo priversti visas 26 likusias ES šalis nusileisti Čekijos reikalavimui, apsaugant jos žmonių interesus. Taip nuostabiai buvo išnaudota proga ratifikuojant Lisabonos sutartį. Ankščiau tai padarė Airija, tik kolektyviai. Tik antrame referendume ratifikavo minėtą sutartį taip pat gavusi net kelias esmines nuolaidas iš kitų ES narių. Ir tokių išimčių ES istorijoje yra daug.

Tiesiog šie pavyzdžiai sutriuškina bet kokius Lietuvos vadovų, buvusių ir esamų, argumentus, kad nebuvo galima susitarti dėl Ignalinos AE uždarymo bent keliais metais vėliau. Gerai pamenu (apie tai buvo rašyta spaudoje), kaip LR Seime, ratifikuojant Lisabonos sutartį, iš esmės jai pritardamas, siūliau padaryti išlygas ir ratifikuoti su sąlyga, kad ES mums leis keliais metais ilgiau naudotis Ignalinos AE. Siūliau tai išeinant iš sveiko proto logikos ir situacijos supratimo. Visų pirma, kam atsisakyti gerai veikiančio ir naudą duodančio objekto? Ir taip jau daug ką be reikalo sugriovėm. Tuo metu dar nebuvo kalbų apie pasaulinę ūkio krizę, bet buvo aišku, kad vien elektros energijos pabrangimas verslui ir gyventojams suduos skaudų smūgį šalies ekonomikai. Lietuvos interesus ginantys teisininkai man aiškino, kad teisinių kliūčių tam nėra, nes ES stojimo sutartis numato sąlygą, kad įstojimas į ES negali pabloginti šalies ekonomikos būklės, o juolab sukelti tokias skaudžias pasekmes, kokios bus. Nepripažinti šių akivaizdžių faktų ir sveiko proto logikos reikia būti arba kažkam užsiangažavusiu arba tiesiog nesuprasti realios situacijos, kurioje randasi didesnė dalis Lietuvos žmonių.

Neseniai mokslo žmonės paskelbė įdomius skaičius, kad žemiau skurdo ribos gyvena apie pusė milijono Lietuvos žmonių. Tačiau riba nuo kurios skaičiuojama kažkodėl yra tik 350 Lt, tai reiškia, kad dienai tenka ne daugiau kaip 11,5 Lt. Siūlau valdžios žmonėms ir skaičiuojantiems pabandyti pragyventi už tokią sumą. Ir ne tik prasimaitinti, bet apsirengti, apmokėti už elektrą, šildymą, kitas komunalines paslaugas, nusipirkti vaistų. Ar tai ne iš fantastikos pasaulio? Bet juk tokia mūsų nūdienos realybė. Kad pensininkai daugiausiai gauna apie 700 litų, o dirbantieji 800 litų, tai yra neišsigalvojimas, o faktai. Būtina visų lygių valdžios žmonėms tai įsisamoninti ir tada ateis supratimas, kad elektros energijos pabrangimas 10-15 centų už 1 kw yra labai daug.

Bet vėlgi, būkime atviri. Dabartinės tendencijos jau rodo, kad nafta brangsta, vadinasi, brangs ir dujos. Kas gali šiandien būti toks tikras, kad po Ignalinos AE uždarymo 1 kw nebrangs visu 20 ar 25 centais? Juk prieš krizę specialistai skaičiavo, kad brangs 30-35 centais (kainuos dvigubai daugiau nei kainavo). Bet kokiu atveju neišvengiamas visų kitų prekių kainų šuolis. Tai dar labiau sumenkins mūsų prekių konkurencingumą kitose rinkose. O auganti bedarbystė (jau artėja iki ¼ milijono) ir numatyti pensijų bei socialinių išmokų sumažinimai dar labiau mažins vartojimą. Išvada žiauri, bet vienintelė: Lietuva bus įstumta į dar gilesnę ūkio krizę, kuri neišvengiamai nuskurdins ir taip skurstančią šalį.

Nenoriu būti juodu pranašu, bet po šio smūgio, kartu su pasauline krize, Lietuva gali neatsitiesti visą likusį dešimtmetį. Minėtus sunkumus neišvengiamai lydės jaunų ir kvalifikuotų žmonių emigracija į užsienį. O neesant aukštos kvalifikacijos specialistų šalyje nebus ir investicijų, o be to, likusi dalis gyventojų sens, o socialinėms išmokoms reikės vis daugiau lėšų, kurių nebus iš kur paimti. Tai blogas, bet gan realus mūsų netolimos ateities scenarijus, kuris gali tapti realybe vien dėl to, kad mūsuose nei tarp buvusių, nei tarp esančių valdžios žmonių neatsirado nei vieno tokio drąsaus ir išmintingo kaip Vaclovas Klausas. Jis paneigė mitą, plačiai skleistą mūsuose, kad su Europa neįmanoma susitarti. Galima. Ir tai būtina padaryti. Manau, kad sunku, bet dar ir dabar įmanoma. Reikia tik visiems suprasti, kad to nedarant bus įvykdytas sąmoningas ar ne, bet nusikaltimas prieš Lietuvos valstybę ir jos žmones.

Mes per dvidešimt metų matėme daug nusikaltimų, kurie buvo daromi vardan neaiškios ateities. Beprasmis gamyklų naikinimas, kaimo griovimas, kriminalizuotas čekinis privatizavimas. Bankų griūtis. Lietuvos bankų perdavimas skandinavų bankams. Laivų statyklų pigus išpardavimas, žvejybos laivyno sunaikinimas, prekybinio laivyno perleidimas užsieniečiams už simbolinę kainą. Trejos „Mažeikių naftos“ naikinimo epopėjos į mūsų istoriją įėjusios „Williams“, „Jukos“, o dabar „Orlen“ vardu. Rezultate šios pasakos moralė tokia, kad lenkai, neturėdami naftos, gali valdyti šią įmonę, o lietuviai tokie kvaili, kad to nesugeba. Taip mano mūsų valdžia. Tarp kitko, reikia pastebėti, kad kompanija „Orlen“ yra valstybinė, taip kad uždirbtas pelnas neša naudą Lenkijos valstybės biudžetui, o galetų nešti naudą Lietuvos biudžetui. Bet atrodo, kad visas šias minėtas lietuviško kapitalizmo subtilybes vainikavo LEO Lt afera. Apie ją nesiplėsiu, nes daug jau parašyta.

Tik vienas mažas pastebėjimas. Jei kas nors tiki LEO Lt padoriu likvidavimu – tai lai apsiginkluoja kantrybe, bus kaip toj dainoj „ilgai laukus, dar palauk…“ tikrai tai truks ilgai!?

Tačiau gerai išanalizavus ir viską permąsčius, atrodo, kad visa tai nublanks prieš Ignalinos AE uždarymą. Nesuprantu, kam to reikia Europai, jeigu šiandien vien Prancūzija AE gamina 80 % visos gaminamos elektros energijos. Daugelis šalių statosi arba planuoja statytis AE. Visų aukščiausių tarptautinių institucijų pripažinta, kad Ignalinos AE yra saugi ir gali būti toliau eksplotuojama. Kur problema? Atsakymas, pasirodo, ne Europoje. Tai įrodė Airija, Čekija ir kiti pavyzdžiai. Galų gale ne visi leidžiasi būti apkvailinami ir supranta, kad prieš dešimt metų niekas nežinojo, kad bus tokia žiauri ūkio krizė, kuri prilygsta nenugalimoms aplinkybėms. Juk ne kartą esame girdėję apie ES šalių solidarumą. Tai kur jis? Vėlgi, kad jis atsirastų reikia paprašyti. Niekas iš Lietuvos net nesistengė paprašyti, kad šiomis krizės sąlygomis būtų nevykdoma ši žiauri priemonė prieš Lietuvos žmones. Atsakymas yra. Jis randasi mūsų šalyje.

Užduokite klausimą: kam naudingas Ignalinos AE uždarymas? Atsakymas aiškus – dujininkams ir masei tarpininkavimo firmelių, kurios dabar treniruojasi iš niekur uždirbti šimtus milijonų, parduodant perteklinę elektros energiją užsieniui, o po Naujųjų metų importuos trūkumą į Lietuvą. Štai vardan ko Lietuva stumiama į antrą ekonominę krizę. Vardan saujelės turtėjančių didelės dalies šalies gyventojų sąskaita. Matomai, ši afera bus įrašyta į Gineso rekordų knygą.

Bet ar tokia kaina pasiekta pergalė nebus Pyro pergalė? Atrodo, Lietuva jau pradeda suprasti, kas su ja daroma…O gal pabuskime iš lietargo miego kol dar nepalaidojo?

2009-11-02

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!