Kai Prezidentė iš anksto paskelbė, kad nuo gegužės keisis visa Generalinės Prokuratūros vadovybė, tada sau pagalvojau: nedori žmonės ten ir Generalinės Prokuratūros priedangoje štai gauna žinią, kad turi laiko iki gegužės; gal reikia suspėti sugriauti valdžios pastatą ligi tol. Nuversti Vyriausybę, paleisti Seimą, per neeilinius rinkimus iškelti svetimais dujų pinigais tuos, kurie vyrukams reikalingi, ir viena likusi Prezidentė nieko nebepadarys, turės klausyti, ką jai liepia. Arba užpulsim, triuškinsim ir ją, tokie būtų detalieji planai. Pasižiūrėkim, ar ne taip panašiai ir vyksta.
Vienas jau eina paleistais apivarais, prasčiausiu gatvių stilium įžeidinėdamas Prezidentę – o gal pavyks ją išprovokuoti, gal pasakys ką nors atgal? Ne vien, kad su tokia kultūra kolega mažiausiai tinka į kultūros ministrus. Tačiau čia – tiktai gėlytės, pašaipa iš tautos prisikėlimo.
Juodo cinizmo viršūnė, ką daro kagėbinė spauda, tai apkaltinti Prezidentę dėl D. Kedžio mirties. Atrodytų, visiška nesąmonė, bet profesionalai ką nors galvoja. Gal dalis labai susijaudinusių žmonių sutriks, gal patikės, tai ir pėdsakų sumėtymas, ką KGB visuomet darė nuo Sausio 13-osios ir Medininkų; ir dar šantažas naujai Prezidentei – šiukštu neliesk mūsų žmonių! Juk jau palietė, kaip skaudu. Net FNTT vadovas išsiprašė tik iki gegužės.
Kaip tik ir buvusi kompartija, dabar socialdemokratai, išėjo savaitgalį į kovos areną tuo pačiu šūkiu: neliesk mūsų galvų teisėsaugoje, o Seimą reikia jau dabar paralyžuoti! Padarykim Seimui "pato būseną", kad ir I. Degutienė nieko negalėtų, o gal A. Paulauskas parinks dar parašų savo sėkmingam grįžimui į valdžią. Tada jau senoji teisėsaugos viršūnė įsitvirtintų kaip naujos diktatūros partija.
Taip keistai artėja dabartinė gegužės pirmoji – žinomoji ne tik bolševikų, bet padorių darbo žmonių, tiesiog darbo šventė. Tėvynės Sąjunga visai nevengė tą dieną prieš 17 metų rengti savo steigiamąjį suvažiavimą. O dabar – liūdna diena kai kuriems pareigūnams VSD ir GP, kurie manė, kad jų valdžia tose įstaigose ir visoje Lietuvoje bus ilga ilga. Belikę buvo vos pora savaičių, tad sumaiščiai sukelti ar netiktų ir D. Kedžio mirtis?
Ją mėgino bent kelioms dienoms nuslėpti, pasitvarkyti ir, jei nesuskubs palaidoti "neatpažinto", paskui panaudotų kaip sprogmenį prieš Prezidentę, prieš Seimą. Žiūrėkit, jie leido, kad taip atsitiktų!
O kas iš tikrųjų atsitiko? Jei tikėtume oficialių tyrėjų pranešimu, D. Kedys numirė niekieno nepaliestas gamtos prieglobstyje prie marių, degtinės pripiltais plaučiais, o greta pasidėjęs pistoletą, iš kurio anksčiau nušauti teisėjas J. Furmanavičius ir svainė V. Naruševičienė. Lyg tyčia, ji buvo nušauta pora valandų prieš tai, kai turėjo duoti parodymus pedofilijos byloje! Tartum Kedys, o ne kas nors kitas, būtų norėjęs jai sutrukdyti.
Tokios pasakos, kaip ir dabar greta lavono padėtas pistoletas, tai nebent vaikų darželiui arba kai kuriems prokurorams ieškojusiems Kedžio visame pasaulyje, kol atėjo jam laikas mirti Kaune arba apylinkėse. Prieš tą lemtingą gegužę, paskutiniu tinkamu metu. Net mažoji našlaitė, kuriai dar ir pasistengė suteršti tėvo atminimą kaip anksčiau kitiems artimiesiems – Vytauto Pociūno žūtį, net kiekvienas iš 158 vaikų globos namuose pernai patyrusių seksualinę skriaudą, manau, pasakytų, kad pamėtėtas prie Kedžio teisėjo Furmanavičiaus nužudymo ginklas yra didelių dėdžių režisūra. Prasta režisūra, matyt, jau apėmus panikai.
Galų gale, jei tai tiesa, kad D. Kedžio kūną skubiai išvežė į Vilnių tam pačiam ekspertui arba ekspertams, kurie anksčiau atsainiai tyrė Breste apdorotus V. Pociūno palaikus, ir jei tiesa, kad Kedį grąžino iš Vilniaus nupjauta galva, tai klausimas, ko galima ieškoti per tokią keistą skrodimo operaciją? Nuslėpti – taip, kai ką tikrai galima.
Gaila, kad prezidentas V. Adamkus anuomet nepasirūpino, kaip buvo norėjęs, įstatymo pataisa ir teise skirti ypatingąjį prokurorą ypatingai bylai, kuris turėtų visus įgaliojimus ir atsiskaitytų tik prezidentui.
Gal dar nevėlu, jei Seimas nebus sugriautas.
Kalbėta "Pūko" radijui
2010-04-26
