Modernaus, edukuoto inteligento meniu
Ada Sabaitytė
Mes, lietuviai, Europos Sąjungoje esame antrarūšiai, o gal ir trečiarūšiai gyventojai ir paskui mus velkasi toks verbalinis šleifas, kaip: „postsovietiniai“, homo sovieticus, homofobai, netolerantiški ir t.t., ir pan. Turime pripažinti, kad ir patys apie save mes galvojame, jog esame atsilikę, nes neturime tokių technologijų, kokias „turi Vakarų Europa“ ir dėl to savo „atsilikimo“ manome, kad turime klausyti to, kažkokio kolektyvinio „Big brother“ (Didžiojo brolio), kuris viską geriau, kilniau ir ekonomiškiau išmano. Ir taip galvodami arba, teisingiau, visai negalvodami, atklampojome, kaip tas pasakų muzikantas, į pelkę, bet mums regisi, kad tai prašmatni puota ir mums pasiseks sočiai papuotauti!
Taigi, nekultūringieji, atsilikusieji bendratautiečiai – lietuviai, kokį meniu mums siūlo tie, kurie kelis šimtus metų trypė ir naikino mūsų kultūrą bei pasaulėžiūrą ir mus vertė „vakariečiais“?
Tas meniu, arba mūsiškai valgiaraštis, yra puikus: jame gausu „grynųjų baltymų“, puiki įvairovė ir krūva visokiausių kulinarinių išmonių. Žodžiu, pasirinkimai, taip sakant, kiekvienam išieškotam skoniui ir kiekvienam edukuotam, „kuriančiam tvarią aplinką“ individui.
Taigi, maistas, arba tiksliau pašaras, kurio mums kol kas dar nedrįsta (tikriausiai) pasiūlyti mūsų Tykusis Prezidentas anei rėksmingų Pasiutbobių trijulė. Net ir visi užkalniai, tapinukai, miliūtės ir kita „ketvirtoji valdžia“ apie tai nekalba. Tačiau ylos maiše nepaslėpsi – „Geriausioji Pasaulio bendruomenės dalis“ jau aktyviai reklamuoja Naująjį meniu. Taigi ir mums, kad ir besivelkantiems tos „geriausios, pažangiausios, naujoviškiausios visuomenės“ uodegoje, teks laimė tapti šio „baliaus“ dalyviais! Ir galėsime atvirstinai prisikomplektuoti, ar teisingiau – prisiėsti, tų New age skanumynų.
Taigi, apie ką kalbame? O kalbame apie kirmėles, vabzdžius, tokius, kaip musės, tarakonai, miltkirmėlių lervos ir panašius skanėstus! Taip pat kalbama apie kaktusus ir, svarbiausia, žmogieną! Skamba puikiai – tiesa?
Mažųjų paukštelių giesmininkų ėdimas
Mes, visi „puslaukiniai“ baltiškosios civilizacijos palikuonys, besimeldžiantys Vakarietiškai kultūrai, turime žinoti, kad esame tamsybininkai ir neišprusėliai ir tokie esame nuo seno (bent jau tokiais mus nuo seno laiko mūsų „partneriai“ vakariečiai: pradedant kryžeiviais ir baigiant šiandieniniais mūsų valstybės (?) šeimininkais ir savininkais). Jei kalbame apie gražias „civilizuotų vakarų“ maisto tradicijas, tai vien mažųjų paukštelių giesmininkų ėdimas ko vertas!
Jau XVIII amžiuje, o gal ir anksčiau, „aukštos vakarietiškos kultūros“ šalyje, kuri vadinasi Prancūzija, nusistovėjo puiki receptūra, kaip paruošti tuos išieškotus skanumynus. Šiaip, vieni niekai: gyvam paukščiui išbadomos akys*, tada jis nuo streso ima nesustodamas lesti ir nusipeni net iki 20 gramų „gyvo“ svorio! Tada paukšteliai lėtai paskandinami armanjake, tą procedūrą vadinant „užmarinavimu“, o lėtas skandinimas yra būtinas tam, kad žūstantis paukštis sugiedotų savo paskutinę giesmę! Ir baigiant šio „skanėsto“ suėdimo** apeigą, ėdantieji privalo užsidengti veidus servetėlėmis. Toks elgesys aiškinamas tuo, kad besimaitinantys dykūnai taip geriau įkvepia visą nukankinto paukštuko aromatą ir pajunta jo paskutinės giesmės skambesį, nes skandinamos „marinate“ startos visada sugieda savo paskutinę giesmę – taip aiškina „gurmanai prancūzai“, kurių virtuve taip žavisi visas „kultūringasis“ pasaulis, o tame tarpe ir mes, lietuviai.
Tačiau, jei sakytume tiesą, tai manyčiau, kad tokia virtuvė ir tokie mitybos įpročiai yra gėda visai, tai sugalvojusiai ir palaikančiai, tautai! Be to, jie, tie „aukštos vakarietiškos kultūros“ geriausieji iš geriausiųjų, negali nukankintų paukštukų suvalgyti paprastai – jie dangstosi galvas skudurais, kad niekas nematytų tų iškrypėlių veidų – net ir Dievas!
Delikatesas
Štai kaip apie to „skanėsto“ ėdimą pasakoja prancūzų žurnalistas Alain Juppė, savo 2006 metų reportaže „Prie stalo su politikais“, kurį transliavo televizija „France 3“:
„Ortolanas yra mažas giesmininkas, randamas Prancūzijoje, Landes departamento pietryčiuose. Nuo viduramžių garsėjęs savo subtiliu minkštimu, paukštis sugaunamas gyvas matole (mažame metaliniame narve), tada įdedamas į dėžutę ir laikomas tamsoje, kad pradėtų labai daug lesti. Tada vargšas Ortolanas nupenimas baltosiomis soromis, o paskui nuskandinamas Armanjake, pagardinamas prieskoniais, tada nupešamas, o po to ištroškinamas, kad galiausiai būtų paragautas pagal labai ypatingą ritualą“.
Iš tiesų, kaip Alain Juppé paaiškino reportaže, įprasta mažą gyvūną vartoti visą, kaip delikatesą po sunkaus valgio.
Bordo meras taip aprašo ceremoniją, lydėjusią šio reto skanėsto degustaciją: „Jį valgant, yra specialios apeigos: Paimame servetėlę ir padedame ją taip [ant galvos], o ortolaną sugeriame po rankšluosčiu. Visų pirma, tai leidžia išlaikyti visus ortolano aromatus. Iš tiesų, paragauti ortolano – tai vienu metu nuryti kaulus, vidurius ir smegenis, o tai ne be pasekmių marškiniams ir veidui.“
Sodinė starta sveria vos 20 gr:
Nuo vabzdžių iki… lavonų?
Bet šis prancūzų delikatesas yra tik švelni įžanga. Šita vakarų civilizacija yra sugalvojusi dar smagesnių dalykų! Pastaruoju metu, Švabo ir pasaulinio ekonomikos forumo apmokėtos (finansuotos) „žvaigždės“ prieš kameras ėda lervas ir vabalus – tai puikieji, talentingieji aktoriai ir kitos senstančios „žvaigždės“: Nikolė Kidman, Kim Kardošijan ir visa eilė kitų sisteminių liokajų.
Keista, kad Tylusis lietuviškas prezidentas dar nereklamuoja vabzdžiaėdžių papročių. O jei rimtai, tai ES jau patvirtino, kad žmones galima šerti, t.y. ,,įtraukti į racioną“ muses, tarakonus, miltinių kirmėlių lervas, žiogus ir pan.. Ir tai, nepaisant to, kad EFSA (Europos sąjungos maisto produktų saugos agentūra) įspėjo, kad toks „maistas“ (ar gal pašaras?) gali sukelti daugybę alergijų.
Tuo pačiu metu Jungtinėje karalystėje, valdomoje karališkųjų asmenų, kuriais taip pat be galo ir be krašto žavisi lietuviai, ruošiamasi puikiam eksperimentui: Cardiff universiteto „mokslininkas“ Kristofer Bear parengė projektą, kaip „paversti vaikus galinga jėga, tėvų elgsenos pakeitimui“, t.y. kaip priversti tėvus ėsti vabzdžius. Tikslinė „projekto“ grupė yra 5-11 metų vaikai, kurie mokyklose bus šeriami vabzdžių lervomis ir pačiais vabzdžiais. Vaikams bus plaunamos smegenys ir jų tarpe vedama agitacija apie tokio pašaro naudą.
Tačiau ir tai ne viskas. Sekant „žaliuoju kursu“ ir kuriant „tvarią aplinką“, labai geras pasirinkimas yra žmonių lavonų ėdimas! Apie tai daug ir gražiai kalba ir rašo toks labai mielas asocijuotas profesorius, baigęs bakalauro studijas (taip skelbiama Vikipedijoje) ir dėstantis Stokholmo aukštojoje ekonomikos mokykloje. Asocijuoto profesoriaus vardas yra Magnus Soderlund. Šis „mokslininkas“ atvirai pasakoja, kad tai sustabdytų globalią klimato kaitą.
Ir tokia nuostata visiems labai patinka: niekas nepasipiktino, niekas neiškėlė jokios bylos ir nepradėjo tyrimo – niekaip nesureagavo. Atrodo, kad tai normalūs pokalbiai!
Šis mokslinčius konferencijoje „Gastro“, vykusioje, berods 2019 metais, paskelbė diskusiją tuo klausimu ir, beje, joje pasakė, kad „jei pasaulio bendruomenė būtų atviresnė šiai idėjai, konservatyvusis kanibalizmo tabu nebeveiktų“. Ir „mokslininkų“ bendruomenė puikiausiai sudalyvavo šioje „diskusijoje“. Aišku, kad tai puiki idėja „tvariai aplinkai kurti“: išeinama, pvz., į dabar madingus „Miško terapijos užsiėmimus“ – ir iš ten grįžta tik stipriausi ir vikriausi. Ir visi jie sočiai papietavę ir pavakarieniavę! Pripažinkime, kad tokia dienotvarkė skamba tvariai ir ekonomiškai.
Ar jau pamiršo, kad…?
Aišku, nė vienas iš tų „mokslininkų“ net neatsimena, kad karvių kempinligės banga buvo kilusi taip pat Jungtinėje Karalystėje, kai mūsų visų garbinamos ir godojamos Karalienės pavaldiniai vardan „didesnės ekonomijos“ ir „išlaidų optimizavimo“ buvo sumanę šerti vargšus gyvulius miltais, pagamintais iš jų gentainių skerdienų liekanų ir taip pavertė karves kanibalėmis, ėdančiomis karvieną, bet gamta tą reikalą greitai išsprendė ir puikus karališkas, britiškas „išlaidų optimizavimo“ planas žlugo, nes kaip tokio eksperimento pasekmė kilo kempinligės epidemija, kuri baigėsi, kai britai nustojo karves šerti jų pačių mėsa.
Taip pat vargšai „mokslininkai“ (kur čia aprėpsi tiek informacijos! O žinių tai jie neturi) tikriausiai nieko nežino ir apie KURU ligą, kuri buvo paplitusi Žmogėdrų salose (Papua Naujojoje Gvinėjoje) ir ten šios ligos „epidemija“ baigėsi tik tada, kai buvo išgyvendintas žmogienos ėdimo paprotys. Jei trumpai, tai ta liga pasireiškė tuo, kad žmogėdroms sutrikdavo eisena ir lygsvara, judesiai pasidarydavo chaotiški, galūnės judėdavo be jokios sinchronizacijos, sumažėdavo raumenų tonusas, prasidėdavo aštri demencija ir stiprus žvairavimas.
Čia galima rašyti ir rašyti apie visas tas beprotystes, kurias mums į galvas ir į mūsų gyvenimą bando sukimšti mūsų žmogiški ir tolerantiški „partneriai“, nešantys mums vakarietiškas vertybes. Ir jie tikrai yra labai kultūringi, tokiomis šviesiomis akimis ir atvirais veidais. Vien ponas Magnusas ko vertas su savo kolege iš aukštosios mokyklos! Pasirodo, ir gėles tos žmogystos myli! O gal tai salotos prie žmogienos kepsnio? Nes ponas dėstytojas, žurnalisto paklaustas, ar jis pats valgytų žmogieną, atsakė maždaug taip: „aš atviras visoms patirtims.“
Aišku, galima sakyti, kad visokių bepročių pilna pasaulyje, bet vien tokių klausimų svarstymai akademinėje aplinkoje, nutaisius rimtus veidus, yra rimto pavojaus ženklas, nes veikiama pagal klasikinius Overtono lango principus, o tai reiškia, kad pirmi žingsniai mus ir, svarbiausiai, mūsų vaikus dehumanizuojant arba, kalbant lietuviškai, verčiant į gyvulius, jau žengti.
Kaip nulaužti paskutinius žmoniškumo likučius?
Kadangi visa ta švabiška dienotvarkė su savo meniu yra tokia pasibaisėtina ir nepriimtina, tai norint nulaužti paskutinius žmoniškumo likučius, geriausiai pasitarnautų kokie nors kvaišalai. Degtinė nelabai greitai žmogų sužlugdo, o štai narkotikai…
Štai kodėl visa ta anti-elitinė svita taip trokšta mums įbrukti narkotikus! Ir atkreipkime dėmesį į tai, kad tyli ir bažnyčia, ir medikai, ir pedagogai – visi visi!
Visi – ir jie, ir mes – esame bendrininkai to, kas vyksta, nes niekas nesako „ne“. Todėl laukime – meniu mums bus greitai pateiktas ir pakištas po nosimis.
Netolimos ateities meniu
Įvertinus viską, kas pasakyta ir kas nutylėta, galima pasvajoti apie netolimos ateities meniu, pvz.:
Pirmadienis:
Pusryčiai: kaktusas-100 gr + 75 gr. džiovintų tarakonų + narkotikai***
Pietūs: narkotikai***, žmogaus širdis – 1 vnt + virti jūrų kopūstai
Pavakariai: spraginti žiogai 150 gr.
Vakarienė: virtos žmogaus ausys su genetiškai modifikuotos sojos padažu…
Antradienis:
Galėtų būti iškrovos diena ir vartojami tik „lengvi narkotikai“
Trečiadienis:
Ir taip toliau!!!
O kad visa tai – ne mano sugalvota, galite pasiieškoti informacijos patys ir pamatysite pasenusią Nikolę Kidman, apmokėtą švabo, prieš kamerą ėdančią vabzdžius, ir Cardiffo universiteto mokslinčių planus vaikams kimšti vabalus ir kirmėles vietoje maisto ir dar daug ką… Ir šie edukuoti ,,mokslininkai“ šviesiais veidais ir žydromis akimis, gražiomis, akinančiomis, vakarietiškomis šypsenomis ir atrodantys labai geranoriški ir draugiški, tikrai paruoš tą žmogėdrišką meniu, jei mes visai tai beprotystei nesipriešinsime ir pritarsime viskam, ką tik mums kiša Svetimieji.
***
*Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad dar XX amžiaus pradžioje paukšteliai buvo laikomi specialiose dėžėse, tamsoje, bet pastaruoju metu ta procedūra yra „optimizuota“ išbadant paukščiams akis – efektas tas pats: paukščiui atimama akių šviesa ir jis galvoja, kad yra tamsu.
