Algimantas Matulevičius
Ekonomistas, mokslų daktaras,Pilietinės demokratijos partijos pirmininkas
Lietuvos politinis gyvenimas pastaruosius dešimt metų banguoja nuo skandalo iki skandalo. Juk pradžioje taip nebuvo. Bent reaguojama buvo kitaip. Kas per įvykis, dėl kurio griuvo LDDP A. Šleževičiaus Vyriausybė? Ponas tuometis Premjeras pasiėmė savo asmeninį piniginį indėlį iš tuomet bankrutavusio Akcinio inovacinio banko. Ir nugriovė Vyriausybę savas LR Prezidentas A. Brazauskas, paraginęs premjerą atsistatydinti. Šiandien dėl tokio mažmožio niekas Vyriausybės neverstų. Dabar ir dėl milijoninių, ką ten milijoninių, milijardinių nuostolių neverčia. Pavyzdys – LEO Lt ir dar masė kitų.
Teisėtas tūlo piliečio smalsumas: tad už ką išvertė A. Valinską? Lyg tai tiesioginių sąsajų su pinigais nesigirdėjo. Kad kvaili ir dirbti nepasiruošę – tokia ir naujiena. Tai buvo žinoma seniai. Sakysit, amoralu, negražu su „daktarų“ žmonėmis partinius ir valstybinius reikalus aptarinėti. Sutinku, negražu. Bet absoliučiai negindamas A. Valinsko, juolab, kad maniau ir manau, jog tokiems „veikėjams“ ne valstybei vadovauti, vis tik norisi pabandyti pašniukštinėti. Negi viskas taip netikėtai įvyko?
Truputį grįžkime į praeitį. Manau, kad praeitą vėlyvą rudenį labai spartus konservatorių su A. Valinsko „prisikėlėliais“ valdančiosios koalicijos suformavimas nebuvo atsitiktinis. Jis buvo sureguliuotas iš šalies. Net ne visi konservatoriai suprato. Yra pagrindo manyti, o ir kas galėtų paneigti, kad A. Kubiliui buvo duota suprasti – arba su A. Valinsku, arba ir vėl sėdėk ant atsarginio suolelio. O valdžios taip norisi. Per aštuonis metus pabodo kitus mokyti. Juolab, kad krizę buvo tikimasi įveikti verčiant bėdą G. Kirkilui (nors tas tikrai kaltas) ir kuriant saulėlydžio komisijas. O kam reikalingas buvo A. Valinskas?
„Daktarams“? Gal. O gal ne tik? Tikėtina, kad vis tik „VP dešimtuko“ vyrukai nenorėjo, kad toks gražus kūdikėlis – LEO Lt, taip greit numirtų. Dabar tūlas pilietis jau „suprato“. Ach! A. Valinskas neišsaugojo „Liūtuko“ ir už tai jį iššveitė. O štai ir ne. Visų pirma tikėtina, kad minėtiems ponams A. Valinskas padarė ką galėjo. Visas LEO Lt spektaklis gan ilgai tęsiasi ir patikėkit, dar tęsis. O pavojus A. Valinskui atsėlino visai iš nelauktos pusės. Jei jis būtų žinojęs, manau, nebūtų tepęs Seimo pirmininko reputacijos, lėkdamas į neskaidrios reputacijos verslininko- politiko ir teisiamojo V. Uspaskich jubiliejų. Juk A. Valinskas tuo pademonstravo viso Seimo poziciją. O juk Seimas šiam „veikėjui“ atėmęs neliečiamybę.
Vėlgi pastebėkite, jokiame laikraštyje ar kitoje žiniasklaidos priemonėje nekilo ar nebuvo keliamas skandalas dėl šio buvusio Seimo pirmininko akibrokšto. Ar Jums neįdomu kodėl? Būkim „biedni“, bet teisingi.
Kuo „micha“ pavojingesnis valstybei nei Seimo pirmininko vojažas į Kėdainius? Manau, ir vienu ir kitu atveju ten dalyvauti tokio rango pareigūnams nedera.
Jei kam (o mūsuose taip būna) sušlubavo atmintis, leiskite priminti. Ponas V. Uspaskich yra išgarsėjęs taip vadinamoj „Jangilos“ byloj, kuri „Vikondos“ (V. Uspaskich koncernas) vardu, būdama registruota Virdžinijos salose (ofšorinė zona), pardavinėjo „Gazpromo“ dujas Lietuvoje, o tai grubiai pažeidė šalies įstatymus. Dėl to Kauno VMI viršininkė A. Žuromskaitė (tarp kitko, konservatorių partijos narė) visai teisėtai areštavo „Jangilos“ sąskaitą su 270 milijonų litų. Jie turėjo būti konfiskuoti į valstybės biudžetą. Tačiau V. Uspaskich su A. Paulausko palaiminimu tapo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku. Ir reikalai susitvarkė, o A. Žuromskaitė už tarnystę Lietuvai buvo išmesta iš darbo.
Po to sekė linksmo vyruko A. Valinsko kūrimo etapas. Jis baigėsi Darbo partijos įkūrimu. Ne paslaptis, kad ponas Viktoras taikėsi būti Lietuvos premjeru. Tik buvo vienas stabdis – tuometis A. Brazausko autoritetas. Įsijautus. Laimėjus daug vietų Seime. Taip buvo užsimiršta, kad specialios tarnybos, matomai, nemažai diskų įrašams išnaudojo. Buvo ko išsigąsti, jei net pusantrų metų reikėjo slapstytis Rusijoje.
Niekaip negaliu pamiršti 2006 metų pavasarinės A. Paulausko spaudos konferencijos, kur jis aiškiai pasakė, kad ponas V. Uspaskich, jo manymu, turi ryšių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Ir vėl keista, bet turėjęs kilti spaudoje skandalas, nekilo. Buvo nuleista negirdom, lyg tokie dalykai čia sužinomi kasdien.
Ar nepastebit, kad garo nuleidimas čia tampa sistema? Negana to, mums atliekant plačiai nuskambėjusį „valstybininkų“ klano tyrimą paaiškėjo, kad taip vadinama Darbo partijos byla buvo „marinuojama“ daugiau nei pusę metų VSD, nors seniai buvo paruošta perduoti prokuratūrai. Keistas ir tolimesnis šios bylos nagrinėjimo vilkinimas. Jokios rimtesnės reakcijos dėl to iš spaudos.
Žavi pono Viktoro aukštasis pilotažas: būnant Rusijoje vadovauti partijai, net telefonu kalbėti per partijos suvažiavimus. O teisėsauga vis kažko laukė…
Ogi kažkas tai žinojo, kad jis grįš. Ir ką pamatėm? Vėl šou su antrankiais. Jų net nespėjus nusiimti pilnas įsijungimas į šalies politinį gyvenimą. Jeigu Lietuvos žmonės suprato, kad tokiam veikėjui vieta tikrai ne jo pamintos ir iškoneveiktos valstybės (turiu omenyje jo grasiąją spaudos konferenciją Maskvoje) parlamente. Alytiškiai taip pamokino Viktorą ir kitus politikus. Deja, mūsų politikai padarė viską, kad ponas V. Uspaskich laimėtų Seimo, o vėliau ir Europarlamento rinkimus.
Pasirodo, “runkeliai“ labiau serga už Lietuvą, o politinis „elitas“ žiūri tik savo naudos. Apie šias abrakadabras su V. Uspaskich pasmerkimu girdėjom iš premjero A. Kubiliaus lūpų bei kitų partijų vadovų, ypač verčiant iš posto ponią R. Kšanienę (buvusios kadencijos Seimo Etikos procedūrų komisijos pirmininkę) už jos kelionę į Maskvą pas poną Viktorą. Tuomet ji su 14 buvusių ir esamų Seimo narių keliavo į Maskvą pasiklausyti, kaip buvo purvais drabstoma Lietuva. Tačiau kiti ir liko nepasmerkti. Vėlgi simptomatiška. Mūsų žiniasklaida kai kuriems politikams primena net blusas, o šio vojažo veikėjams viskas atleista ir pamiršta. Įdomu, kodėl? Matomai, kažkas tuo pasirūpino.
Gyvenimas bėga, ir kai kam trumpėja atmintis, viską pamiršta. Pasirodo, subyrėjus A. Valinsko frakcijai ir pakėlus moralumo kartelę, jį išvertus iš posto, kyla grėsmė valdančiai koalicijai. Dėl ko kyla? Juk A. Valinskas prisiekinėja, kad nesitrauks. Panašiai aiškina ir L. Dinius su 12 Seimo narių. Logiškai frakcija „Viena Lietuva“ sako : pasidalinkim ir pareigybes, mūsų net nėra koalicinėje sutartyje.
Čia kviečiu tūlą pilietį būti ypač atidžiam. Į L. Diniaus logiškus pasiūlymus girdime premjero A. Kubiliaus gan miglotą pasamprotavimą, kad jis su neaiškiais koalicijų nesudarinėja. Kaip tai galima suprasti – tik vienareikšmiškai, kad A. Kubilius visai nesibijo, jog L. Dinius su A. Valinsku pasitrauks. Samprotavimai, kad jau po metų bendro darbo partneriai tapo neaiškūs, nerimti. Kokia peršasi išvada? Skandalas dėl A. Valinsko buvo surežisuotas, kad būtų galima pakeisti koalicijos partnerius. Jokiu būdu ne tam, kad prarasti valdžią, o tam, kad ją sustiprinti. Ir visiškai neatsitiktinai iš gerbiamos Seimo pirmininkės I. Degutienės lūpų išsprūdo paaiškinimas, kad partneriai yra. Tai pono V. Uspaskich frakcija Seime – dešimt ištikimų žmonių.
Manau, kad Lietuvoje nebėra naivuolių, kurie patikėtų, kad jei V. Uspaskich išvyko į Briuselį, tai jau darbiečiai tapo nebe jo. Neapsimetinėkime, jei ponas Viktoras sugebėjo geležine ranka (ar dvasia) valdyti partiją iš Maskvos, namų arešto sąlygomis tai darė iš Kėdainių. (Tarp kitko, tik jo komandos ir A. Valionio vojažu į Kėdainius dėka „darbiečiai“, būdami opozicijoje balsavo už LEO Lt). Negi iš Briuselio tai daryti bus sunkiau? Atsakymas aiškus. Bet dar viena pastabėlė, kuri, mano supratimu, labai simptomiška ir papildo visą mozaiką.
Prieš keletą dienų socialdemokratų lyderis A. Butkevičius padarė labai atsakingą ir rimtą pareiškimą, kad, reikalui esant, jie yra pasiruošę svarstyti plačios koalicijos sudarymą ir atsakomybės šiuo sunkiu metu prisiėmimą. Pripažinkim, tai subrendusio, rimto ir atsakingo politiko pareiškimas. Šiame fone labai nesolidžiai atrodė A. Kubiliaus arogantiškas nusišaipymas, kuris tiesiog parodo visos padėties rimtumo nesupratimą.Bet jei grįžtume prie galimos sąmokslo teorijos, tada toks premjero ir koalicijos lyderio elgesys lyg ir būtų suprantamas. Taip, kad, matomai, ne šiaip sau ponas V. Uspaskich jau po keleto dienų per žiniasklaidą pradėjo vardinti galimo prisijungimo prie koalicijos sąlygas.
Prisiminkime 2008 m. pradžią, kaip įdomiai į valdančiąją daugumą atėjo V Uspaskich draugo A. Paulausko frakcija. Jie irgi postringavo apie programines vertybes, o rezultate pasitenkino postais. Ypač jiems mirtinai reikėjo Seimo NSGK pirmininko ir ministrų portfelių. Manau, kad „darbiečiai“ pasielgs taip pat, nes ponas Viktoras labai suinteresuotas turėti savų žmonių valdžioje. Nepamirškim, niekur nedingo, nors teisėsaugos vis bandoma nutempti į užmarštį, 25 milijonų nelegalių pinigų atkeliavimas į Lietuvą ir jų panaudojimas (nelegaliai) politinėje šalies sistemoje susodinant savus. Už panašų elgesį M. Burokevičius atsėdėjo 15 metų Lukiškėse. O su pono V. Uspaskicho klusniais partneriais konservatoriai ruošiasi sugulti į vieną lovą, atsisakę savo moralios politikos. Pamiršę savo grasinimus, kad su „darbiečiais“ niekada nieko bendro nebeturės. Dėl ko tokie viražai ir kodėl nuverstas A. Valinskas?
Todėl kas gali šiandien paneigti, kad ankščiau minėta tik dalis pono V. Uspaskich neaiškių biografijos faktų, jo kolegų vojažai į Maskvą, laukiantis teismas, nelegalūs pinigai ir A. Paulausko nepaneigti kaltinimai dėl V. Uspaskich ryšių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis yra mažesni nusikaltimai mūsų valstybei, moralei ir dorovei. Ar vardan saldaus žodžio VALDŽIA, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai suteps savo mundurą, kurio jokie paaiškinimai nebeišplaus? Manau, paprastam piliečiui tapo aišku, kodėl reikėjo sugriauti A. Valinsko partiją ir elgtis frakcijai „Viena Lietuva“ kaip su vaikais. Naudos gale turėtų tik ponas V. Uspaskich. Koks gabus ir nepakeičiamas žmogus. Pasirodo, net diplomo nebereikia. Kas gali paneigti, kad visa tai surežisuota už Lietuvos ribų?
2009-09-23
