Spalio 6–7 dienomis Europos Parlamento narys Liudas Mažylis dalyvauja Šveicarijos federalinės asamblėjos ir Europos Parlamento (EP) tarpparlamentiniame posėdyje. Tarp EP delegacijos dalyvių L. Mažylis – vienintelis europarlamentaras iš Lietuvos, kiti kolegos – iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Austrijos ir Lenkijos. Pagrindinės susitikimo temos: dvišaliai Šveicarijos ir ES santykiai, situacija dėl galimo naujo derybų paketo, taip pat ES teisė dėl komandiruotų darbuotojų ir Šveicarijos gretutinės priemonės bei ES piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje.
„ES ir Šveicarijos bendradarbiavimas visada buvo svarbus, o Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste juolab. Šveicarija palaiko Ukrainą, prisideda prie sankcijų Rusijai. Visgi, ES ir Šveicarijos santykių negalima laikyti tobulais: pernai metų gegužę Šveicarija pasitraukė iš derybų dėl tarpinstitucinio susitarimo su ES, kuris turėjo atnaujinti jau pasenusius dvišalius susitarimus. Lig šiol taip ir neprasidėjo naujas derybų etapas, o išsamaus įvairaus bendradarbiavimo santykius apimančio susitarimo reikėtų kuo greičiau“, – susitikimo reikšmę ir problematiką pristato EP narys L. Mažylis.
Šveicarija nutraukė derybas dėl dvišalio bendradarbiavimo susitarimo todėl, kad ES atsisakė iš 13 metų ruošto susitarimo išbraukti aspektus susijusius su komandiruojamais ES darbuotojais, ES piliečių laisvu judėjimu bei valstybės parama ES piliečiams. „Dabartiniai ES ir Šveicarijos santykiai yra reguliuojami 20 pagrindinių dvišalių susitarimų ir dar kažkur egzistuoja apie 100 smukesnių. Bet jie su laiku sensta, jų tarpe ir susitarimas dėl elektros. Šveicarija neturi išėjimo prie jūros, ES yra pagrindinė šalies ekonominė partnerė, o po pasitraukimo iš derybų šveicarai nebedalyvauja „Erasmus+“, „Europos horizonto“ programose – tai nemažas praradimas šiai šaliai“, – teigia EP delegacijos Šveicarijoje atstovas L. Mažylis.
Pasak europarlamentaro, susitikimo Šveicarijoje metu bus ieškoma kompromisų dėl derybų atnaujinimo. „ES tikisi lygiaverčio bendradarbiavimo, pavyzdžiui, asmenų laisvas judėjimas tarp tokių partnerių valstybių kaip Šveicarija ir ES yra įprasta ir visiems priimtina praktika. Visgi, šveicarai labai smulkmeniški, gal ne veltui garsūs savo tiksliais laikrodžiais. Nes štai bendradarbiavimas moksle, studijų mainai, jų eksportuojamos prekės į ES – jiems tinka, bet šalis yra turtinga ir bijo daugiau imigrantų iš ES, nenori įsileisti mūsų prekių, nes jos ir kokybiškos, ir pigesnės… Jie teigia, kad taip nori apsaugoti savo rinką, aukštą pragyvenimo lygį. Bet toks požiūris nėra produktyvus, reikia aiškesnės politinės valios ir apsisprendimo dėl tolimesnio dvišalio bendradarbiavimo“, – teigia L. Mažylis ir tikisi, kad šis Šveicarijos federalinės asamblėjos ir EP susitikimas padės „nuvalyti dulkes“, kad santykių su ES laikrodis vėl eitų.
Anot L. Mažylio, Šveicarija yra svarbi ES politinė, ekonominė ir socialinė partnerė, todėl dabartinių geopolitinių bei energetinių iššūkių kontekste labai svarbu, kad dar 1972 m. pasirašytu laisvosios prekybos susitarimu užmegzti dvišaliai santykiai būtų toliau sėkmingai palaikomi ir plėtojami.
