Audrius Butkevičius
Žinoma, esu velnio advokatas, todėl man kyla keisti klausimai tais atvejais, kai padorus ir garbingas Rytų Europos politikas ar diplomatas puola ekstazėn, vos išgirdęs JAV ambasados 3-jo sekretoriaus išsakytą pageidavimą. Manau, kad taip buvo ir šį kartą, kai dar gerokai prieš JAV oficialiai paprašant padėti jiems spręsti Gvantanamo kalinių problemą Vygaudas Ušackas, vienintelis savo vietoje esantis konservatorių ministras, pionieriškai pareiškė: „Mes pasiryžę!“
Politiką kuria ne tik žinios ar diplomatiniai sugebėjimai – beveik visada ją pagimdo lyderio charakteris. Ir šiuo atveju geras išsilavinimas bei išmoktas mandagumas, įprotis atsakinėti „yes, sir!“, daro blogą paslaugą. Politikoje reikia mokėti pasakyti „NE!“ Šis mokėjimas banaliausią situaciją gali paversti „politika“. Liūdna, bet reikia pripažinti, kad iš visų įtaką turinčių lietuvių politikų tik Vytautas Landsbergis moka žodį „ne“. Deja, šioje situacijoje jis, viską puikiai suprasdamas, pritariamai tylės.
Ministras V.Ušackas, „užsimanęs“ įsigyti Gvantaname kankintų kalinių, pareiškė: „Visi techniniai, politiniai ir saugumo kelių kalinių galimo atgabenimo bei saugojimo Lietuvoje klausimai bus išnagrinėti konsultacijų metu.“ Žodžiai:“ techniniai“, „politiniai“ , „saugumo“ šiuo atveju yra trečiaeiliai. Svarbiausias žodis: „Saugojimo“. Prieš atsakydamas į pagrindinį mano klausimą, atsakykite, ponas ministeri, į paprastesnį: „Kodėl jūs juos ruošiatės „saugoti““?
Europarlamentas keletu savo rezoliucijų pripažino, kad Gvantaname laikomų žmonių atžvilgiu buvo daromas nusikaltimas: pažeidinėjamos jų teisės, jie buvo kankinami, neturėjo galimybės būti teisiami bešališko ir teisingo teismo… JAV administracija juos ir įkurdino Kuboje todėl, kad visa jos veikla šių žmonių atžvilgiu buvo neteisėta Valstijose veikiančių įstatymų požiūriu. Tai, kad tarptautinė teisė veikia ir Kuboje, JAV politikų nejaudino. Taigi dabar, tiesiog dėl apšilimo, pasakykit man, ponas ministeri, koks šių žmonių teisinis statusas?
Vasario 6 d. teisėja Susan Crawford prezidento Barako Obamos „prašymu“ nutraukė pakutinę bylą Gvantanamo kalinių istorijoje. Beje, tai dar vienas JAV teisės įdomumas: politinės valdžios prašymu – teisminė valdžia priima sprendimą! Valdžių atskyrimo principas lyg ir negalioja!
Taigi, Vygaudai, pasakykite: kokia teise remdamiesi turite dabar juos „saugoti“? Ar jie apskritai pareiškė norą vykti į Lietuvą? Ar dabar jie nėra laisvi žmonės? Gal kada girdėjote apie nekaltumo prezumpciją? A-a?
Jeigu žmonės Gvantanamo koncentracijos stovykloje šiandien jau niekuo nekaltinami, tai teisės požiūriu jie yra ne tik kad nekalti, bet dar ir nukentėję nuo neteisėtų ir nusikalstamų JAV administracijos veiksmų. Todėl kyla klausimas: kodėl JAV nesprendžia jų apgyvendinimo problemos savo teritorijoje?
Manau, niekam nereikia įrodinėti, kad JAV tam turi pakankamai vietos, pakankamai pinigų išmokėti kompensacijas, pakankamai socialinių programų jų integracijai į visuomenę. Dar daugiau, JAV turi pakankamai draugiškų valstybių arabų pasaulyje, kur žmones, prieš kuriuos valdžia vykdė nusikaltimą, būtų galima nukreipti gyventi … Taigi kuriam galui JAV administracijai reikalinga ši Europos Sąjungos valstybių „pagalba“?
Tačiau svarbiausią klausimą aš formuluoju taip: kodėl JAV nori užkrauti savo vykdytų nusikaltimų naštą Europos Sąjungos valstybėms?
Kaip paprastai, teisingai suformuluotas klausimas slepia savyje ir atsakymą – tai yra pasidalinimo atsakomybe politika! Ketinimas primesti sveikiems savo ligą ir gėdą. Bandymas parodyti, kad kalti visi…
Tokiame kontekste JAV ne taip blogai atrodys. Tiesiog žaidimas viešųjų ryšių lauke. “Uodega vizgina šunį“, taip sakant.
Nusikaltėlių pasaulyje tai irgi plačiai naudojama strategija: susitepę aukos krauju turi būti visi gaujos nariai! Tada ir gynyba bus mirtina.
Tačiau gal viskas kur kas paprasčiau: kai nuodėmę išpažįsta visi, ji tampa norma, kaip šiandien tapo sodomija.
Ar jūs pasiruošęs prisiimti amerikietiškas nuodėmes, pone Ušackai, ir jūs, ponai konservatoriai? Ne tik Gvantanamo neteisėto kalinimo ir žmonių kankinimo istorijas, bet visą tą melą apie cheminį ginklą, kurio pagrindu buvo pradėtas karas Irake, žudynes Afganistane…. Gazoje. Pamenate, kaip įnirtingai kratė Pauelas mėgintuvėlį Jungtiniu Tautų asamblėjoje, vaidindamas, kad jame Irano cheminis ginklas, kaip melavo savo šalių parlamentams Toni Bleiras ir Džordžas Bušas, klastodami žvalgybos departamentų duomenis? Galų gale, rugsėjo 11 d. katastrofos sunkiai paaiškinamos keistenybės? Ar jūs pasiruošę visur ir visada aklai sekti JAV politinių žaidimų kilvateryje? Ar savanoriškai tapdami JAV administracijos vykdytų nusikaltimų šioje žmogaus teisių pažeidinėjimo byloje bendrininkais, neviršijate rinkėjų jums suteiktų įgaliojimų?
Pabrėžiu – tai ne teisės, ne politikos, ne saugumo ar techninis klausimas. Kalbame jūsų pamėgta tema: apie moralę politikoje. Pabrėžiu: viskas susiję.
Už Gvantanamo istorijų slypi kur kas daugiau, nei paprasta pagalba naujai JAV administracijai, norinčiai atversti „švarų lapą“.
Teigiu, jog perimdami „saugoti“ žmones, prieš kuriuos tarptautinės teisės požiūriu buvo vykdomas nusikaltimas, jūs vykdote JAV planą primesti Europai dalį kaltės ir dali atsakomybės. Padedate žmogaus teisių pažeidinėtojams nusiplauti! Jokios kitos suprantamos priežasties, kodėl tą reikėtų daryti, niekas iki šiol nepateikė. Nesvarbu, kad dabar dangstotės ketinimais neva kažkada kažkokiu pagrindu suteikti jiems politinį prieglobstį. Aksioma ta, jog iš neteisės gimti teisė negali.
Tegu JAV išsrebia savo mirtiną viralą pačios. Tam jos turi ir vietos, ir pinigų, ir patirties. O jūs „nepraleiskite progos patylėti“, kaip jau kartą jums patarė Žakas Širakas.
Dar keletas žodžiu „Delfyje“ šia tema komentavusiems politologui V.Urbeliui, politikui J.Karosui ir buvusiam VSD šefui A.Pociui. Ir ministrui pirmininkui A.Kubiliui taip pat.
Pradėkim nuo politologo. Kokia prielaida, ponuli, remiesi teigdamas, kad Gvantaname nėra nekaltų? Galvojate, kad JAV specialiosios tarnybos dirba puikiai ir nekaltų nesuiminėja, „nes taip būti negali todėl, kad taip būti negali iš viso“? Garsusis norimo laikymas už esamą! O kaip bus su meluojančiais savo parlamentams ir teismui JAV prezidentu bei Didžiosios Britanijos premjeru dėl žaidimų nafta pradėjusiems karą Irake ir pakorusiems vienintelį regiono politiką, kovojusį prieš terorizmą? Ar šiuo atveju jūsų prielaida irgi buvo, kad jie meluoti negali nes?.. Štai ir baigėsi visi politologiniai gudravimai.
Dabar visiems kartu: Jūs manote, kad, kaip sakė A.Kubilius, „vardan šalies saugumo ir partnerystės reikia daryti ir nepopuliarius sprendimus“? Partnerystės su kuo? Su rimtais vyrais, kai reikia sukeliančiais karą arba ekonominę krizę vagimis, per keletą dienų ištuštinančiais milijonų žmonių kišenes, vertybinių popierių padirbinėtojais ir finansiniais aferistais? Gal norite būti partneriais su JAV karo tarnybą atliekančiomis damomis, kurios, išrengusios belaisvius vyrus, fotografavosi greta iškrypėliškomis pozomis Abu Greibo ir Gvantanamo koncentracijos lageriuose? Pastarasis jūsų pasirinkimas būtų man bent jau suprantamas.
Brolyčiai, jūsų niekas neįsileis net per klubo slenkstį. Kokia partnerystė? Jums tik ką leido nuvalyti batus ant kurių ponas prisidarė…
Dabar apie saugumą, kuris, jūsų nuomone, bus sustiprintas dėl jūsų prisiimtos amerikoniškos nuodėmės. Negąsdinu, bet būdamas velnio advokatu, mąstau taip pat, kaip ir tie teroristai. Kiekviena šalis, taip aklai vykdanti JAV politiką, bus pastebėta ir nori nenori prieš ją teroristams teks imtis veiksmų. Kitaip jie ir negali. Tokia žaidimo logika. Atakuos silpniausią grandį, nes sistema stipri tiek, kiek atlaiko jos silpniausia grandis. Pagrindinis terorizmo ginklas – baimė, svarbiausias instrumentas – vyriausybių kompromitavimas dėl nesugebėjimo užtikrinti piliečių saugumą. Lietuva šiuo požiūriu – „puiki vietelė“! Veiksmus sunkiai koordinuojanti vyriausybė ir atomine elektrinė… Štai nutupdys keli Koraną skaitantys Europos Sąjungos piliečiai „kukurūzniką“, pilną nitro trąšų, sulietų žibalu, ant reaktoriaus stogo, įkiš vidun detonatorių ir… Gal dar prieš tai pasismagins, sakydami: „Šok, Kubiliau, pasiutpolkę, o jei ne – pasidarysim „purviną“ atominę bombikę…“
(Kas nežinot, paaiškinsiu – tai tokia bomba, kurios galia ne atominiame sprogime, o užteršime radioaktyviomis medžiagomis). Ir teks šokti, nes iki šiol jokios padoresnės priešlėktuvinės gynybos neįsigijote. Tik 25 metų senumo laivus pirkote iš mūsų strateginių partnerių, mūsų saugumu besirūpinančių…O tais senoviniais „orlikonais“, kuriuos pasistatėte prie Ignalinos vaidindami, kad suprantate, ką darote, galėsite muses nuo nabašnikų baidyti.
Neduok Dieve, kad aš būčiau teisus tai pranašaudamas!
"Karštas komentaras" Nr.4 (Vasario 20-kovo 6 d., 2009)
