Pastaruoju metu Lietuvos verslas garsiai kalba apie nepakeliamą didelių energetikos kaštų naštą. Į neregėtas aukštumas pakilę mokesčiai už dujas bei elektrą parklupdė ir energetikai itin jautrų Lietuvos paukštininkystės sektorių. Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas tvirtina, kad ši žiema bus kritinė – paukštininkystės atstovai, negalės sumokėti milijoninių sąskaitų, o nutraukti gamybą neįmanoma dėl milijonų gyvų paukščių.
Tiek mėsinių viščiukų broilerių auginimu, tiek kiaušinių gamyba užsiimantys ūkininkai sako, kad be valstybės įsikišimo ir skubios paramos, šis, nacionalinės svarbos Lietuvos žemės ūkio sektorius, negali egzistuoti dėl nuo paukštininkų nepriklausančių globalių procesų. Lyginant su 2020 metais, dujų kainos išaugo dešimt kartų, o elektros kainos šoktelėjo daugiau nei tris kartus. Ne mažiau įtakos turi ir smarkiai išbrangę pašarai. Lietuvai gresia netekti galimybės apsirūpinti aukščiausios kokybės vietiniais maisto produktais – pasak asociacijos atstovų, paukštininkystės įmonės jau metų pabaigoje susidurs su likvidumo problemomis.
„Esame sudėtingos geopolitinės situacijos įkaitai, nebegalime prognozuoti nei ateities dujų, nei elektros kainų. Blogiausias šioje situacijoje yra LR Vyriausybės neveiksnumas – paukštininkystė, kaip Lietuvos žemės ūkio šaka, neegzistuoja ir jokia forma nėra įtraukta net į žemės ūkio ministerijos 2023-2027 strateginį planą. Tai skandalingas, sisteminis Lietuvos paukštininkystės sektoriaus žlugdymas“ – teigė Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas.
Pasak G. Kauzono, visos pastangos susėsti su valdančiaisiais ir ieškoti konstruktyvių sprendimų, iki šiol buvo bevaisės. Be minėtų energetinių sunkumų, sektorius susiduria su aibe kitų problemų – kiaušinių gamybos įmonės sprendžia investicinius iššūkius dėl naujų įsipareigojimų ES pereiti prie ant kraiko laikomų vištų auginimo. Vidutinio ir stambaus dydžio paukštynams nenumatytos jokios paramos programos įsirengiant alternatyvius energijos šaltinius ir norint pakeisti importuojamas dujas kitais energijos šaltiniais. Negana to, siekiantiems įsirengti saulės baterijas savo sąskaita, neišduodamos prisijungimo sąlygos, aiškinant, kad Lietuvoje yra pasiekta 2 GW alternatyvių energijos šaltinių galingumo riba. Tuo tarpu paukštynai nesiekia gaminti elektros pardavimui – visa alternatyviais energijos šaltiniais pagaminama elektra būtų suvartojama savo poreikiams ir neapkrautų elektros perdavimo tinklų. Asociacijos atstovai taip pat tvirtina, kad pagal ŽŪM nustatytus reikalavimus, dėl per paskutinius kelis metus patirtų nuostolių, jiems nesuteikiama galimybė dalyvauti ŽŪM paramos programose paukštininkystės ūkių modernizavimui.
Dar šių metų kovą, asociacijos nariai buvo susitikę su ministru Kęstučiu Navicku, prašė tarpininkauti su energetikos ir aplinkos apsaugos ministerijomis, kad energetiškai intensyviai ūkio šakai būtų skirtos priemonės siekiant išlaikyti gyvų paukščių auginimo tęstinumą, nepaisant laukiamo energetikos brangimo. Šiandien praėjus pusei metų nei ŽŪM, nei kitos ministerijos nėra parengę nei vienos gyvybingos paramos schemos, neturi jokio plano kaip ūkiui padėti. Ministrai kaip susitarę tvirtina, kad subsidijų Lietuvos paukštininkystei nebus, nors Europos komisija tokias subsidijas leido teikti dar 2022.03.24 savo Komunikatu dėl paramos nukentėjusiems nuo energetinio karo. Tiesa, ministrų kabinetas maisto pramonę žada paskelbti nacionaliniam saugumui svarbia verslo šaka.
Per metus Lietuvos paukštininkystės sektorius pagamina 880 mln. kiaušinių ir per 120 tūkst. tonų paukštienos – daugiau nei bet kurios kitos rūšies mėsos. Paukštininkystės sektoriaus įmonėse dirba virš 3 tūkstančių darbuotojų, kas metus išmokama apie 57 mln. eur. darbo užmokesčio, virš 20 mln. eur. mokesčių į valstybės biudžetą.
