Lietuvos regionų frakcijos kvietimu į susitikimą atvykęs Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas visą valandą atsakinėjo į klausimus apie kariuomenės stiprinimą, vizijas, finansavimą ir perspektyvas, perkamą ginkluotę, mus saugančią brigadą Vokietijoje, radiacinį saugumą. Galiu ir privalau garsiai pasakyti, kad atsakymai – nuvylė.
Šiandien visą Europą kausto baimė, nes esame ant III-iojo pasaulinio karo slenksčio. Pagrįsta baimė ir nepasitikėjimas, nes ministras žada, kad modernūs ginklai ir NATO brigada Lietuvą pasieks po 3-5 metų. Vadinasi, tik tada jausimės saugūs. Baimės priežastys turi būti pašalintos nedelsiant. Šiandien ir dabar turime daryti viską, kad būtų užtikrintas Lietuvos saugumas. Kas iš to, kad yra pinigai, biudžetas, o nėra ginkluotės? Planuojama įsigyti efektyvias, tiksliai šaudančias salvinės raketų ugnies sistemas „HIMARS“. Kada? 2025-aisiais metais… Ukraina jau gavo. O mes? „Lietuvos įsigytos kovos mašinos „Boxer“ veikia, tačiau jose trūksta moderniausios įrangos“, – prisipažino ministras Toks projektas neužtikrins mūsų saugumo. Dronus „Bayraktar“ perkame bendradarbiaudami su neaiškiomis agentūromis. Kai jų gamyklą valdo Turkijos prezidento Erdogano žentas, ar nebus kaip su suskystintų gamtinių dujų laivu „Independence“, už kurį atsiskaitymai vyksta per visokius ofšorus ir agentūras? Niekas nepaaiškina, kodėl Ukrainai davė, o tais dronais nesidalina su mumis, nors esame pafrontės zona.
Oro gynybos sistemą gausime 2025-aisais. Anot ministro, pirksime 10 kartų brangiau, o gausime po 3-5 metų. O gal bus kaip su „bokseriais“ – sutartis pasirašyta prieš septynerius metus, o jie dar nesukomplektuoti iki šiol? O gal ministras supainiojo ginkluotės modernizaciją, kuri gali vykti palaipsniui, ir apsirūpinimą modernia ginkluote šiandien ir dabar? Agresorius nelauks, kol mes apsiginkluosime…
Paklaustas, kodėl taip ilgai vyksta procesai, nes 2025-aisais metais gali nebūti „putino rusijos“ ar mūsų, ministras atsakė: “gal ir mūsų nebus“. Toks požiūris visai nejuokingas, nes mums saugumas ir ginkluotė reikalinga šiandien ir dabar.
Dėl cheminės ir radiacinės apsaugos struktūros kūrimo buvo atsakyta, kad tai yra NATO reikalavimuose. Neramu ir dėl brigados Vokietijoje. Vargu, ar 3,5 tūkstančių karių per Suvalkų koridorių spės atvykti mūsų gelbėti. Tai yra nerimta. Be to, ar mes galime tikėti Vokietija, vykdančia neaiškius sandorius su Rusija. Net jei ir tikėtume, tikimybė, kad kariai įveiks per keletą valandų tūkstančius kilometrų, lygi nuliui. Prieštankinės ir priešlėktuvinės ginkluotės stovis neaiškus, sraigtasparnių sulauksime po poros metų…
Ministras sakė, kad NATO biurokratinė sistema dirba ilgai. Mano nuomone, tokią sistemą reikia pakeisti modernizuojant, o ne tada, kai šalia vyksta karas. Iš biudžeto skiriami 2 proc., pinigus sumokame į priekį, o ginkluotės laiku negauname. Mums šiandien ir dabar reikia lėšų, tad visa tai, kas yra virš dviejų procentų, galėtume skirti dvigubo naudojimo mobilumo programai, infrastruktūrai – keliams, tiltams, prieigoms prie perkėlų, apsirūpinti medikamentais, reikia skirti patriotiniam auklėjimui, vaikams ir jų mokytojams. Net graudu, kai esant tokiai infliacijai ir kainų kilimui, atlyginimai kariūnams didės metus laiko 8 procentais, o kitus dvejus – 5,5 procentais. Tai pasityčiojimas iš mūsų visų, nes tie žmonės tarnauja Tėvynei ir užtikrina valstybės saugumą.
Ar taip reikia valdyti valstybę? Ne! Mes turime puikius žmogiškus resursus ir potencialą, tik reikia valdžios noro dirbti atsakingai, kompetentingai ir nuoširdžiai!
Lietuvos regionų frakcijos narys,
Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys
Valdemaras Valkiūnas
