Ar priklausomybė nuo Kataro dujų iš tikrųjų mažiau pavojinga už priklausomybę nuo rusiškų?

„Kai Europa atsitrauks nuo savo mazochistinės energetinės priklausomybės nuo Rusijos ir galimo su ja kilusio šantažo, ar dabar ji pateks į kitų diktatūrų, kurios yra pasirengusios pumpuoti dujas į jos rinkas, pavyzdžiui, Alžyras, rankas?
Dar pavojingesnė gali būti nauja Vokietijos ir Kataro partnerystė. Pasak Vokietijos ekonomikos ministro Roberto Habecko, kuris praėjusį mėnesį lankėsi Persijos įlankoje ir susitiko su Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu al Thani, jie ką tik susitarė dėl didžiulės ilgalaikės partnerystės energetikos srityje, kad sumažintų priklausomybę nuo Rusijos dujų. Italija pirmoji derėjosi su Kataru – šalimi, kuri, pasak „Freedom House“, užima 25 vietą iš 100 pagal laisvės balą, tik šiek tiek viršija Rusiją – 19“, – rašoma italų žurnalisto Giulio Meotti straipsnyje, kurį paskelbė „Gatestone Institute“.
Pasak G. Meotti, Kataras dabar sako, kad „solidarizuoja“ su Europa. Tačiau ar iš tiesų tai yra solidarumas?
„Kataras yra islamistinė valstybė, kurios konstitucija teigia, kad „islamas yra oficiali religija… o šariatas yra pagrindinis įstatymų šaltinis“. Kataras valdomas kaip absoliuti monarchija. Politinės partijos yra uždraustos, rinkimai yra apgaulingi, o būti homoseksualiam yra neteisėta. „Open Doors“ duomenimis, pasaulyje yra tik 18 valstybių, kuriose krikščioniui sekasi blogiau nei Katare.
Kalbant apie milijardą eurų, kuriuos Kataras išleido mečetėms ir Korano mokykloms Europoje statyti, galbūt „progresyvizmo“ čempionai jaučiasi „įvairiais“. Tačiau net prancūzų kairiųjų laikraštis „Libération“ užsiminė apie „Katarą, Europos islamo finansuotoją“, – pažymėjo G. Meotti.
„Kataras ir Turkija yra du pagrindiniai Musulmonų brolijos ideologijos rėmėjai pasaulyje“, – i24NEWS sakė Elie Chouraqui.
Tuo pat metu, kai Vokietijos ekonomikos ministras važiavo pas šeichą prašyti jo daugiau dujų, Prancūzijoje Kataro ambasadorius atsiėmė Nicos mero Christiano Estrosi apdovanojimą.
„Kataras buvo itin aktyvus Prancūzijoje. Emyratas maloningai finansavo Villeneuve-d’Ascq islamo centrą ir pirmąją Prancūzijoje valstybės finansuojamą musulmonų tikėjimo mokyklą – Lycée-Collège Averroès. Deja, Averro licėjus netrukus tapo skandalo centru. Vienas jos mokytojų atsistatydino po to, kai parašė, kad mokykla yra „antisemitizmo ir mokinių islamizmo propagavimo židinys“.
Tuo tarpu Kataras finansavo daugybę mečečių Prancūzijoje, įskaitant Didžiąją Puatjė mečetę, esančią netoli Tūro mūšio (taip pat žinomo kaip Puatjė mūšio), kur frankų valdovas Charlesas Martelis 732 metais sustabdė žengiančią musulmonų Abdul al-Rahmano armiją.
Asalamo mečetė Nante ir Didžioji Paryžiaus mečetė yra kiti Kataro dosnumo pavyzdžiai.
Iš tikrųjų Kataras finansavo daugybę megamečečių visoje Europoje. Galbūt net būtų galima manyti, kad pagrindinis Kataro tikslas buvo islamizuoti Europą. Televizijos dokumentinio filmo žodžiais tariant, tai yra Kataro „įtakos karas“,“ – rašo G. Meotti.
„Moters mėnuo Nanto mieste, uždengtomis galvomis moterys miesto gatvėse. Nepriimtinas pasitenkinimas islamizmu! Tai yra tikroji grėsmė, kuri tvyro virš Prancūzijos!“ – taip Ericas Ciotti, vyresnysis partijos „Les Republicans“ lyderis, apibūdino savivaldybių skelbimų lentas dideliame mieste, kurį, jo nuomone, prarado islamizacija.
Nantas yra Bretanės kunigaikščių miestas, persmelktas istorijos prie Luaros žiočių. Jo istorija simbolizuoja, kaip Europa skęsta. Ivanas Rioufolis „Le Figaro“ rašė:
„Ilgą laiką dirbdamas žurnalistu Nante, puikiai pažįstu šį miestą, kuriame gimiau. Kai 1984 m. išvykau iš Nanto, tai buvo pati ramybė, net tradiciškai labiau darbininkiškuose rajonuose… Imigrantai buvo mažuma… Šiandien Nantas tapo libanizmu, o jo istorija yra Prancūzijos…
„Malakoffo mečetėje… telpa 1200 vietų, ji pastatė 17 metrų minaretą. Be šios „katedros mečetės“, mieste yra dar keturios mečetės, jau nekalbant apie kaimyninėse bendruomenėse esančias mečetes. Ši islamo įtaka lydėjo naująjį socialistinių savivaldybių skatinamas darbininkų kvartalų apgyvendinimas“.
Šiandien vien Nante yra dešimt mečečių.
Asalamo mečetė buvo pastatyta už Kataro pinigus, bet ne tik. Asalamo mečetė“, – pasakoja Le Figaro, – „buvo pastatyta savivaldybės parduotoje žemėje, jai buvo skirta 200 000 eurų „kultūros“ indėlis ir 346 800 eurų paskolos garantija“. Miestas pats finansavo savo užkariavimą. Ir kas buvo miesto meras finansavimo ir susitarimo su Kataru metu? Jean-Marc Ayrault, Nanto meras 1989–2012 m. ir Prancūzijos ministras pirmininkas socialistas 2021–2014 m.“, – rašo G. Meotti.
Pierre’as Vermerenas savo knygoje Déni français (Prancūzijos neigimas) pažymėjo:
„Nante Jean-Marc Ayrault praktikavo globėją, dėl kurios buvo pastatytos trys, keturios bendruomenės mečetės, paskirstytos Musulmonų brolijai, Marokas ir Turkija, taip pat Salafi mečetė savo miesto pakraštyje. Jis kaltinamas, kaip ir buvęs Paryžiaus meras, pažeidęs religijos finansavimo įstatymą. Bordo mieste Alainas Juppé (buvęs ministras pirmininkas) atšaukė Didžiosios mečetės projektą, kai paaiškėjo, kad lėšos atkeliavo iš Kataro ir Azerbaidžano…“
Žurnalas L’Incorrect paaiškina, kaip Kataro pinigai keičia Prancūzijos kraštovaizdį.
„Kai galvojate apie Elzasą, įsivaizduojate tūkstantį mažų žydinčių kaimelių, pasiklydusių vynuogynuose Vogėzų kalnų pusėje, kurių pavadinimai sukelia galvos skausmą. Esame (šiuo metu) krikščionių žemėje, ką liudija koplytėlės, driekiasi keliai ir takai. Bet mečetės dygsta kaip grybai po lietaus net ir kelių tūkstančių gyventojų turinčiuose kaimuose. Šis reiškinys atskleidžia lėtą, bet užtikrintą šio regiono islamizaciją“.
Esame regione, kuriame yra kita ES sostinė Strasbūras.
„Europos sostinėje tarp savo pastatų yra svarbiausia mečetė Europoje, An-Nour centras. Didžiausias tokio pobūdžio pastatas Prancūzijoje, šis centras yra ne tik kulto vieta, bet ir kultūrinė bei politinė, finansuojama iš Kataras“.
Tai vyksta ne tik Prancūzijoje. Didžioji Kopenhagos mečetė gavo 30 milijonų eurų auką iš buvusio Kataro emyro Hamado bin Khalifa al Thani, kuris taip pat yra pagrindinis musulmonų rėmėjas Belgijoje. Europos Parlamento taip pat buvo paprašyta ištirti Kataro mečetes Kosove.
„Rusijos dujos nėra nemokamos, Kataro dujos – taip pat“, – pažymi G. Meotti.
Vokiečių interneto svetainėje Tichys Einblick komentuoja, kad „vietoj Putino karo mes finansuosime islamo terorizmą“. Besąlygiška valia šviesti morališkai turi žalingų pasekmių – viskas dėl to, kad branduolinė energija yra „haram“ (uždrausta).
Buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis pažvelgė į mūsų valdančiųjų klasių vyraujantį reliatyvizmą:
„Kataras niekam negresia, nefinansuoja teroristinių organizacijų, o JAV (!) prašymu priima „Hamas“ ir Talibaną, kad galėtų su jais derėtis Dohoje. Kataras yra tiesiog patikimas Vakarų partneris.“.
Prieš pat savo mirtį velionis Prancūzijos naftos milžinės „Total“ vadovas Christophe’as de Margerie sakė: „Galima nusipirkti bet ką, įskaitant žmones, tai tik kainos klausimas“.
Taigi, kokia Kataro dujų kaina Europoje?
„Ši mažytė Persijos įlankos karalystė iškyla kaip viena geriausių Europos vilčių atpratinti nuo Rusijos gamtinių dujų, o tai dar vienas ženklas, kaip karas Ukrainoje keičia pasaulio energetinius santykius“, – rašo „The Wall Street Journal“.
„Vokietija, Prancūzija, Belgija ir Italija derasi su Kataru dėl ilgalaikio suskystintųjų gamtinių dujų pirkimo“, – sakė Kataro ir Europos pareigūnai.
ES praėjusį mėnesį nutraukė antimonopolinius tyrimus dėl valstybinės energetikos bendrovės „Qatar Petroleum“, suteikdama šaliai galimybę siekti daugiau ilgalaikių sutarčių su Europa.
„Le Figaro“ pasakoja vieną iš šių nepaprastų vakarų, per kuriuos Kataras palaikė prancūzų kultūros elitą:
„Dešimtys svečių plūdo į Place de l’Étoile…, kur yra Kataro ambasada. Kambariuose su paauksuotomis plokštėmis su mozaikomis ir niūrių nimfų freskomis Jo Ekscelencija Mohamedas al-Kuwari apdovanojo karikatūristą Jeaną Plantu ir Amirouche’ą Laïdi, prezidentą. Averroes klubas, apdovanotas Dohos arabų kultūros sostinės apdovanojimu. Ambasadorius apdovanojo André Miquel (garsus arabas iš Collège de France), Dominique’as Baudis (rašytojas), Bernardas Noëlis (meno kritikas) ir poetas Adonis. Buvęs kultūros ministras Jack Lang ir Nouvel Observateur įkūrėjas Jeanas Danielis, iš viso Kataras apdovanojo 66 prancūzų kultūros veikėjus.“
Kataras taip pat yra pasirengęs padaryti didelių nuolaidų Vokietijos „žaliems“. Emyratas pažadėjo dykumoje įrengti vėjo turbinas ir surengti kitą COP26 konferenciją apie „tvaraus pasaulio“ sukūrimą, pastebėjo italų žurnalistas Giulio Meotti, kurio straipsnį išspausdino „Gatestone Institute“.