Įsitikinę, kad Ukrainos greitai nenugalės, Putinas ir jo parankinis Lavrovas vis dažniau užsimena apie trečiąjį pasaulinį karą, galimą branduolinio ginklo panaudojimą. Kitos branduolinės valstybės Kinija, Indija, Pakistanas, kaip ir bet kuri kita pasaulio šalis, baiminasi tokio karo, nes po jo gali nelikti nei kinų, nei indų, nei musulmonų. Tad tos valstybės turi įspėti Putiną, kad grasinimams branduoliniu ginklu, nors grasinama ne joms, bet išlikimo problema iškils ir joms, neliks abejingos ir paruoš savo branduolines pajėgas galimam atkirčiui branduolinio karo kurstytojui.
Rusija yra apgailėtina savo moraliniu degradavimu ir bejėgiškumu šalis. Jos visuomenę valdo kruvinas diktatorius, dėl kurio psichopatiškų įgeidžių žūsta ir suluošinami dešimtys tūkstančių rusų kareivių, nusiųstų į jiems nesuvokiamas ukrainiečių ir rusų, gyvenančių Ukrainoje (tokių daug), skerdynes. Bet kurioje kitoje šalyje visuomenė sukiltų prieš tokį prezidentą – monstrą. Tik ne Rusijoje. Teroru, gąsdinimais, susidorojimais rusų visuomenė paversta apgailėtina, tirtančia iš baimės vergų visuomene. Už žodį „karas“ žmogus gali atsidurti už grotų. Tokiai bejėgiškai visuomenei yra gėda prieš visą laisvąjį pasaulį.
O ko pasiekė kariaujantis diktatorius? Nepaimtas nė vienas didelis miestas, žūsta dešimtys tūkstančių rusų kareivių, nespėja laidoti rusų generolus, nuskandintas rusų laivyno pasididžiavimas kreiseris „Maskva“, liepsnoja degalų bazės Rusijos teritorijoje Brianske, Belgorode ir kitur – net Tolimuosiuose Rytuose. Tai galimai korumpuotų viršininkų darbas, o gal kažkada ištremtų ukrainiečių kerštas. Ir vardan ko tas kruvinas karas? Vardan chimeriško diktatoriaus noro paversti Rusiją viso pasaulio pabaisa. Taip pasireiškia urvažmogio instinktai, atgiję po tūkstančių metų civilizuotoje visuomenėje.
Baimindamosios tokio neprognozuojamo kaimyno, į NATO ruošiasi įstoti Švedija ir Suomija. Putino siekis neleisti plėstis NATO duoda priešingų rezultatų. Rusijos gėda Putinas pretenduoja į didžiausio pasaulio nusikaltėlio titulą kaip ir vokiečių fiureris, į kurį, beje, buvo 41 pasikėsinimas.
Civilizuotam pasauliui iškyla būtina užduotis kaip atzombinti viduramžiškos mąstysenos rusų pilietį, nesuvokiantį savo vergiškos situacijos. Beviltiškai sukvailintam, sudurnintam aršios melagingos putiniškos propagandos, kuri jam sugeba įrodyti, kad tai, kas juoda, yra balta, kad ne Rusija užpuolė Ukrainą, o Ukraina rusų kariuomenę, kad rodomi nužudytųjų kūnai – tai pačių ukrainiečių darbas ir pan.
Rusijos visuomenė izoliuota nuo objektyvios žiniasklaidos. Radijas, televizija, spauda, didele dalimi ir internetas zombina visuomenę, panašiai kaip sovietmečiu. Gal verta Vakarams, kaip tada, atnaujinti galingomis radijo stotimis laisvojo pasaulio propagandą? Prisiminkim, kaip sovietmečiu, nepaisant stiprių trukdžių, klausydavome „Amerikos balso“ (rusų ir lietuvių kalbomis), „Laivės“, „Laisvosios Europos“, „BBC“ (šitas radijo stotis labai slopino). Mažiau slopino radijo stotis „Vokiečių banga iš Kiolno“, „Izraelio balsas“, „Vatikano radijas“. Trukdžiai savaip skatino norą klausyti, nes draudžiamas vaisius saldesnis.
1941 m. tremtinys
Algimantas Lelešius
