„Rusija išliks ilgalaike karine grėsme NATO, todėl Aljansas privalo imtis būtinų priemonių ženkliai stiprinti savo saugumą, ypač Baltijos regione“, – šiandien Madride prasidėjusiame NATO viršūnių susitikime sakė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Kreipdamasis į NATO valstybių vadovus, Lietuvos Prezidentas įvardijo 5 žingsnius, kurie būtini siekiant atremti ekspansinę Rusijos politiką.
„Pirmiausia mes turime aiškiai įvardyti problemą. Pažymėtina, kad naujoji Strateginė koncepcija apibrėžia Rusiją kaip tiesioginę karinę grėsmę Aljansui, reikalaujančią didesnio dėmesio mūsų kolektyvinei gynybai“, – sakė Lietuvos vadovas.
Antru privalomu žingsniu Prezidentas įvardijo perėjimą prie šiuolaikinės priešakinės gynybos.
„Mums reikia papildomų NATO pajėgų sausumoje, ore ir jūroje. Mums reikia, kad priešakinių pajėgų batalionas išaugtų iki brigados. Mums reikia oro policijos misiją pakeisti oro gynyba“, – pabrėžė Prezidentas.
Trečias svarbus sprendimas, kurį turėtų priimti NATO narės, yra gynybos biudžetų didinimas. „Lietuva šiuo metu gynybos finansavimui skiria 2,5 proc. BVP ir esame pasirengę investuoti dar daugiau, ypač į papildomoms Aljanso pajėgoms priimti reikalingą infrastruktūrą“, – NATO valstybių vadovams sakė Prezidentas.
Ketvirtas Aljanso sustiprinimo žingsnis yra Suomijos ir Švedijos narystė NATO, kuri reikšmingai sustiprintų saugumą Baltijos jūros regione.
„Penktasis ir šiuo metu svarbiausias žingsnis – visapusiškos pagalbos Ukrainai tęsimas ir stiprinimas“, – teigė Lietuvos valstybės vadovas.
„Ukraina kaunasi už kiekvieną iš mūsų. Kiekvieną dieną ukrainiečių krauju ji patvirtina, kad yra atkakliausia Vakarų vertybių gynėja. Ukrainai turime padėti visomis priemonėmis, įskaitant karines. Ypač svarbu užtikrinti greitą ir ilgalaikį ginklų bei amunicijos tiekimą Ukrainai“, – sakė Prezidentas.
Lietuvos vadovas pakvietė NATO valstybių lyderius 2023 m. pratęsti strategines kolektyvinės gynybos diskusijas Vilniuje, kur vyks kitas Aljanso viršūnių susitikimas.
