Realų pajamų augimą šių metų pradžioje stabdė infliacija – rodo „Sodros“ I ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Analizė atskleidžia ir iššūkius, su kuriais susiduria vaikus auginančios šeimos.
Infliacija buvo didesnė nei pajamų augimas
Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 201 euru (13,7 proc.) ir siekė 1 666 eurus (1051 euras į rankas).
„Darbo pajamos augo sparčiau nei pernai, kai tokiu pat metu fiksuotas metinis augimas siekė 10,7 proc. Vis dėlto didėjanti infliacija stabdė galimybę pajusti pajamų augimą. Kovo mėnesį vidutinių darbo pajamų augimas siekė 12,7 proc., o metinė infliacija – 15,7 proc.“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Vidutinės darbo pajamos labiau augo nebiudžetiniame sektoriuje – vidutiniškai 14,5 proc. ir siekė 1 677 eurus (per 1057 į rankas). Biudžetiniame sektoriuje pajamos padidėjo 9,7 proc. ir pasiekė 1 611 eurų ( beveik 1021 į rankas).
„Sparčiau nebiudžetiniame sektoriuje augantys atlyginimai – natūrali tendencija. Čia darbo pajamos priklauso nuo ekonomikos rodiklių, rinkos tendencijų. Biudžetinio sektoriaus darbuotojų darbo pajamų augimas reguliuojamas įstatymų, susijęs su bazinės algos dydžio pokyčiais“ – primena Kristina Zitikytė.
Daugėjo uždirbančių mažiau nei minimumą
Palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo žmonių, uždirbančių mažiau nei minimalų mėnesio atlyginimą, kuris nuo šių metų pradžios – 530 eurų į rankas. Pernai kovą tokių darbuotojų buvo 93 tūkstančiai, šių metų kovą – 113 tūkstančių.
„Šio rodiklio padidėjimas gali būti susijęs su rekordiniu išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičiumi, fiksuotu šių metu pirmą ketvirtį. Žmogus, turintis laikiną nedarbingumą, statistikoje matomas kaip dirbantis visą mėnesį, tačiau jo pajamos tuo laikotarpiu gali sumažėti“ – daro prielaidą „Sodros“ analitikė K. Zitikytė.
Dėl neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimo sparčiau ūgtelėjo mažiausiai uždirbančių darbo pajamos. Tačiau mažiausių ir didžiausių pajamų atotrūkis vis dar skiriasi daugiau nei 6,5 karto.
Tarp mažiausiai uždirbančiųjų – valytojai ir parduotuvių pardavėjai, kurių didesnė dalis, tikėtina, dirba ne visu etatu. Daugiausiai uždirba įmonių vadovai (5 314 eurų), gydytojai specialistai (5020 eurų), reklamos ir rinkodaros specialistai (3 853 eurai).
Kai kurie veiklos sektoriai traukėsi
Darbuotojų labiausiai padaugėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje – 30 proc., bei informacijos ir ryšių veikloje – 22 proc..
„Pastarasis veiklos sektorius sparčiai auga trečius metus iš eilės. Didėja ir apdraustųjų skaičius, ir vidutinės darbo pajamos. Pastarąjį ketvirtį jos padidėjo 17 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ir pasiekė 2 855 eurus prieš mokesčius. Informacijos ir ryšių sektorius yra vienas jauniausių – amžiaus vidurkis čia – 37 metai“ – pasakoja K. Zitikytė.
Tuo tarpu transporto veikloje pastebėtas apdraustųjų skaičiaus mažėjimas – ši veikla susitraukė 3,4 proc., tai yra dirbančiųjų sumažėjo daugiau nei 5 tūkstančiais. „Šis mažėjimas gali būti susijęs su geopolitine padėtimi ir iššūkiais, kuriuos šiuo metu patiria šis sektorius. Visgi bendras šalyje dirbančių sunkiasvorių automobilių vairuotojų skaičius nesumažėjo“ – paaiškina K. Zitikytė.
Moterys gimdo vėliau ir dažniau gauna motinystės išmoką
Nors pastaraisiais metais gimstamumas Lietuvoje mažėja, motinystės išmokos gavėjų skaičius išlieka panašus. Taip yra dėl to, kad daugiau pagimdžiusių moterų gauna motinystės socialinio draudimo išmoką. 2010 m. motinystės išmoką gavo 79 proc. pagimdžiusių moterų, 2021 m. šis rodiklis pasiekė 86 proc.
Kaip pastebi K. Zitikytė, šiandien moterys gimdo ir gauna motinystės išmoką vėlesniame amžiuje, kai jau būna įgijusios motinystės socialinio draudimo stažą.
„2005 m. motinystės išmokos gavėjų vidutinis amžius buvo 25 metai, šiais metais – 31 metai. Tai rodo, kad tokio amžiaus moterys jau būna labiau įsitvirtinusios darbo rinkoje ir įgijusios daugiau darbo stažo, kurio reikia motinystės išmokai gauti“ – sako „Sodros“ ekspertė.
Vos 5 procentai vaiko priežiūros išmokos gavėjų pasirenka ją gauti vienerius metus
Pernai išmoką gavo 24,8 tūkst. žmonių. Beveik visi, 95 procentai, vaiko priežiūros išmokos gavėjų rinkosi išmoką gauti dvejus metus. 23,5 tūkst. pasirinko gauti išmoką dvejus metus, o 1,3 tūkst. – vienus metus.
Dirba beveik visi vaiko priežiūros išmoką gaunantys vyrai
Prieš 12 metų vaiko priežiūros išmokas gavo 7 proc. vyrų, pernai – 24 proc. Vis dėlto gilesnė analizė rodo, kad jokio proveržio, prižiūrint vaikus pirmaisiais gyvenimo metais, tarp lyčių neįvyko. Kovo mėnesį tarp dvejus vaiko priežiūros metus pasirinkusiųjų pirmaisiais metais buvo vos 4 proc. vyrų.
Dauguma vyrų renkasi antruosius vaiko priežiūros metus, kai leidžiama turėti darbo pajamų ir dėl to nesumažėja išmoka. Antraisiais metais tarp vaiko priežiūros išmokos gavėjų – beveik 40 proc. vyrų (arti 8 tūkst.). Vis dėlto net 90 proc. šių vyrų dirba. Tai reiškia, kad vaikus, bent jų darbo valandomis, prižiūri ne jie.
Šių tėčių vidutinės darbo pajamos – per 1700 eurų į rankas. Vidutinė vaiko priežiūros išmoka antraisiais vaiko auginimo metais kovo mėnesį buvo beveik 500 eurų ant popieriaus.
„Vyrų sprendimas išeiti vaiko priežiūros „atostogų“ yra finansinis, o ne susijęs su noru daugiau įsitraukti į auginimą. Jie paprasčiausiai tampa išmokos gavėjais, o vaikus toliau prižiūri kiti: mamos, kiti artimieji, auklės“ – sako K. Zitikytė.
Dauguma senelių, gaunančių anūko priežiūros išmoką, taip pat dirba
Tokia pati situacija ir su seneliais vaiko priežiūros atostogose: 92 proc. renkasi vaiko priežiūros atostogas antraisiais anūko metais ir 95 proc. šių senelių dirba. Jų vidutinės pajamos – per 1 300 eurų į rankas. Senelių vidutinė anūko priežiūros išmoka – beveik 548 eurų į rankas.
Senelių tarp vaiko priežiūros išmokos gavėjų po truputį daugėja: 2019-aisiais jų buvo beveik 670, o šiemet – per 1100.
Statistika rodo, kad ir tėčiai, ir seneliai gaudami vaiko priežiūros išmoką dažniausiai dirba. Tokia situacija nesudaro sąlygų mamai grįžti anksčiau į darbo rinką.
Moterų darbo pajamų augimas lėtėja ir net krenta 27–38 metais
Didžiausias vyrų ir moterų vidutinių darbo pajamų atotrūkis yra fiksuojamas 27–38 metais. Tai yra amžius, kai daugumai gimsta ir auginami vaikai. Didžiausias atotrūkis trunka daugiau nei dešimtmetį. Pikas pasiekiamas 32 metais, kai vyrų darbo pajamos 34 proc. didesnės nei moterų. Darbo pajamos tarp lyčių susilygina tik apie 50-uosius metus.
Sudėtinga mamoms ir grįžus į darbą: besitęsiantis atotrūkis patvirtina prielaidą, kad dėl vaiko priežiūros atostogų atlyginimai dažnai įsišaldo. Pradėję lankyti darželius vaikai neretai serga, o beveik 80 proc. sergančių vaikų slaugos atvejų tenka moterims. Dėl to vėl sumažėja mamų pajamos.
Mažesnės darbo pajamos, ilgos pertraukos darbe – mažesnė senatvės pensija
„Moterys augindamos vaikus daro ilgesnes pertraukas profesiniame gyvenime, vėliau slaugo mažamečius vaikus. Tai lemia mažesnes pajamas jauname ir darbingame amžiuje bei mažesnę senatvės pensiją. Moterų senatvės pensija yra mažesnė nei vyrų 20 proc. arba 88 eurais“ – sako Kristina Zitikytė.
2 neperleidžiami mėnesiai motinai ir tėvui, kurie siūlomi įstatymų pakeitimuose, turėtų paskatinti moteris truputį anksčiau grįžti į darbo rinką, o vyrus – daugiau prisidėti prie vaikų auginimo.
