Penktadienį įvykusiame Pasaulio Saugumo Iniciatyvos (GSI) 20 pasaulinių šalių „minčių centrų“ nuotoliniame susirinkime pagrindinę kalbą sakęs Kinijos užsienio reikalų viceministras Le Yucheng didžiausią dėmesį skyrė karui Ukrainoje, taip pat aptarė NATO ir Taivano klausimus.
„Kinija nedalyvauja konflikte, juo labiau tame, kurį ne ji sukūrė“
„Kai kurie žmonės pastaraisiais metais užmerkė akis į teigiamą Kinijos vaidmenį ir indėlį į tarptautinį saugumą. Jie pateikė nepagrįstus kaltinimus, iškraipė Kinijos poziciją ir bandė priversti Kiniją prisiimti kaltę už savo veiksmus. Pavyzdžiui, besitęsiančios Ukrainos krizės metu buvo skleidžiama visa dezinformacija ir dezinformacija, siekiant šmeižti Kiniją.
Kai kurie žmonės iškraipė neseniai paskelbto Kinijos ir Rusijos bendro pareiškimo žodžius ir klaidingai aiškino „draugystei nėra ribų ir bendradarbiavimui nėra uždraustų sričių“, o tai reiškia, kad Kinija turėjo „išankstinių žinių“ apie Rusijos specialiąją karinę operaciją Ukrainoje ir netgi „palaikė“ ją. . Todėl jie padarė išvadą, kad Kinija turi atsakyti už konfliktą. Tai absurdas. Kinija nedalyvauja konflikte, juo labiau tame, kurį ne ji sukūrė. Taigi kaip Kinija galėtų būti atsakinga?
Kinijos ir Rusijos santykiai yra pagrįsti nealjanso, nesusipriešinimo ir nesitaikymo į trečiąsias šalis principais ir nėra pavaldūs jokios trečiosios šalies įtakai. Po Šaltojo karo Kinija ir Rusija lygiomis konsultacijomis ir taikiomis derybomis kartą ir visiems laikams išsprendė daugybę sudėtingų, iš istorijos likusių tarpusavio klausimų. Abi šalys užmezgė aukšto lygio tarpusavio politinį pasitikėjimą ir glaudžius ekonominius bei prekybos ryšius. Apibūdinimas „be ribų“ ir „be uždraustų zonų“ atspindi dabartinę Kinijos ir Rusijos santykių būklę ir ateities perspektyvas.
Tiesa ta, kad Kinija trokšta draugiškų santykių su visomis šalimis ir mes niekada nenustatome jokių bendradarbiavimo ribų ir nematome reikalo tai daryti. Priešingai, kai kurios šalys mėgsta nepagrįstai įvardinti „uždraustas zonas“ arba nustatyti prielaidas santykiams su Kinija. Jomis siekiama atsieti arba nutraukti tiekimą Kinijai, santykiams su Kinija apibrėžti vartojami tokie žodžiai kaip „konkurencija“ ir „konfrontacija“ ir ribojamas abiejų pusių bendradarbiavimas. Kaip gali būti geri dvišaliai santykiai su tokiais apribojimais?“ – klausė Kinijos užsienio reikalų viceministras Le Yucheng.
„Jie tik nori panaudoti Ukrainą kaip „patrankų mėsą“
Pasak jo, kai kurie žmonės kaltina Kiniją stovint neteisingoje istorijos pusėje, nes ji neprisijungė prie JAV ir kitų Vakarų šalių smerkiant Rusiją ir taikant sankcijas, netgi grasina įvesti antrines sankcijas Kinijai.
„Leiskite man aiškiai pasakyti, kad Kinija vykdo nepriklausomą taikos užsienio politiką ir savo poziciją nustato pagal šio klausimo esmę. Kinija niekuomet neseka kitų pėdomis, nešokinėja į vagas ir nepriima nuogirdų.
Prasidėjus Rusijos ir Ukrainos konfliktui, Kinija yra įsipareigojusi laikytis JT Chartijos tikslų ir principų bei nedalomo saugumo principo. Mes pasisakėme už sąžiningumą ir teisingumą ir aktyviai stengėmės skatinti taikos derybas ir teikti humanitarinę pagalbą. Kinija šiuo klausimu neturi nei kirvio, nei jokios geopolitinės darbotvarkės.
Kai kurios didelės šalys, priešingai, niekuo neprisidėjo prie taikos derybų, o manevravo, kad pasinaudotų krize, kad susilpnintų Rusiją ir kovotų su Rusija iki „paskutinio ukrainiečio“. Matyt, jiems rūpi ne taikos derybos ar paliaubos, ne Ukrainos žmonių gyvybė ir saugumas. Jie tik nori panaudoti Ukrainą kaip „patrankų mėsą“, kad nuvargintų Rusiją ir paaukotų ukrainiečių gyvybes, kad pasiektų savo hegemoninius užmojus ir geostrateginius tikslus“, – teigė Le.
„Jie siekia sukurti „antrą teatrą“
Anot Kinijos užsienio reikalų viceministro, kai kas ragina JAV kovojant su Rusija nepamiršti Kinijos, o laikyti Eurazijos žemyną mūšio lauku ir sutelkti dėmesį į du teatrus – karą Europoje ir Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną – ir laimėti abu.
„Tai labai pavojingas pasiūlymas. Užuot išmokę skaudžių konfliktų ir kančių Europoje pamokų, jie siekia sukurti „antrą teatrą“ ir perkelti konfliktą į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną. JAV „Indo-Ramiojo vandenyno strategija“ rodo, kad JAV siekia ne tiek pakeisti Kiniją, kiek formuoti strateginę aplinką, kurioje Kinija veikia.
Jau kurį laiką JAV lankstė savo raumenis prie Kinijos slenksčio, kurdamos išskirtines grupes prieš Kiniją ir kurstydamos Taivano klausimą, kad išbandytų Kinijos raudonąją liniją. Jei tai nėra Azijos ir Ramiojo vandenyno NATO plėtros į rytus versija, tai kas yra? Jei tokia strategija būtų nekontroliuojama, ji atneštų siaubingų pasekmių ir nustumtų Azijos ir Ramiojo vandenyno šalis per bedugnės kraštą. Šiems žmonėms leiskite pabrėžti, kad Kinija yra pasiryžusi taikiam vystymuisi ir siekia harmonijos, solidarumo bei bendradarbiavimo regione.
Kinija niekada nebuvo provokatorė ar neramumų sukėlėja. Nėra prasmės siekti Kinijos. O bandymas „nukopijuoti ir įklijuoti“ Ukrainos krizę Azijos ir Ramiojo vandenyno regione pasmerktas žlugti“, – pažymėjo Le.
Paskelbė tarptautinio saugumo prioritetus
„Taika ir vystymasis yra nuolatinis žmonijos siekis, todėl juos reikia užsitarnauti ir apsaugoti. Mūsų pasaulis šiandien susiduria su besisukančių pokyčių ir nestabilumo deriniu. Krizės ir iššūkiai kyla be paliovos, o taiką griaunantys veiksniai daugėja. Kai kurie žmonės net kalba apie trečiojo pasaulinio karo galimybę.
Tokiu kritiniu žmonijos vystymosi momentu turime veikti turėdami omenyje žmonijos likimą ir ateitį, prisiimti atsakomybę ir pakilti virš išankstinių nusistatymų ir ginčų. Kartu su visomis taiką mylinčiomis pajėgomis pasaulyje, siekdami pasaulio taikos ir ramybės, turime priimti naują saugumo viziją, imtis aktyvių veiksmų, kad GSI būtų pradėtas naudoti, ir įveikti tarptautinius saugumo iššūkius.
Šiuo metu į galvą ateina keli prioritetai:
Pirma, svarbu laikytis tarptautinės teisės ir visuotinai pripažintų tarptautinių santykių normų ir atmesti bandymą tarptautines taisykles pakeisti „namų taisyklėmis“. Praėjusį mėnesį trys Kinijos astronautai saugiai grįžo į Žemę, užbaigę kosminę misiją. Žemė, kurią jie matė iš kosmoso, atrodo kaip mažas gaublys. Šiame globaliame kaime visi esame kaimynai, kurie dalijasi turtu ir vargais. Kadangi gyvename greta dieną ir naktį, natūralu, kad turime gerbti vieni kitus, elgtis kaip su lygiais ir laikytis bendrų taisyklių.
Visų pirma didžiosios šalys turi vadovautis savo pavyzdžiu, o ne savo galios pavyzdžiu arba reikalauti „išskirtinumo“. Jie neturėtų taikyti dvigubų standartų arba laikyti savęs pranašesniais už kitus. Jie neturėtų prašyti kitų gerbti suverenitetą, kol patys kišasi į kitų vidaus reikalus. Jie neturėtų kritikuoti kitų už tarptautinės teisės pažeidimus, o patys pasirinktinai taiko tarptautines taisykles arba kuria kitą vadinamosios „taisyklėmis pagrįstos tvarkos“ rinkinį, bandydami iškelti savo „vidaus taisykles“ aukščiau tarptautinės teisės. Tokie veiksmai tik suteikia tarptautinei teisei ir taisyklėms blogą vardą ir joms kenkia.
Antra, svarbu laikytis nedalomo saugumo principo ir atmesti bandymą siekti savo saugumo kitų sąskaita. Nemažai Vakarų strategų jau seniai skambino pavojaus varpais Ukrainai. Jie tvirtino, kad atominės energetikos įstūmimas į kampą yra tas pats, kaip paimti lazdą ir durti lokiui į akį, ir tas lokys tikriausiai to paprasčiausiai nesitaikys. Akivaizdu, kad jokia šalis neturėtų kurti savo saugumo kitų sąskaita arba pasirinkti kelią, kuris pasitarnautų tik jai pačiai, bet apsunkintų kitus. Mes, žmonija, jau seniai esame nedaloma saugumo bendruomenė. Turime laikytis bendro, visapusiško, bendradarbiaujančio ir tvaraus saugumo vizijos, atmesti nulinės sumos žaidimus, konkurenciją ir konfrontaciją, rimtai žiūrėti į kitų saugumą ir užtikrinti bendrą visų saugumą. Tik taip elgdamasis žmogus gali pasiekti savo saugumą.
Trečia, svarbu išlikti įsipareigojusiems pasauliniam solidarumui ir bendradarbiavimui bei atmesti bandymą atgaivinti bloko politiką ir ideologinę konfrontaciją. Mes, kinai, tikime, kad „šeima klesti tik tada, kai mėgaujasi harmonija“. Jėga ateina iš vienybės. Šiuolaikinis pasaulis išgyvena didelius pokyčius ir sumaištį bei susiduria su daugybe pavojų ir iššūkių. Labiausiai reikia, kad viso pasaulio šalys susitelktų bendru tikslu ir pastangomis.
Iššūkių negali įveikti nei viena šalis, nei išskirtinė grupė. Bet koks trokštamas bandymas išsaugoti hegemoniją, burtis į gaujas, formuoti išskirtinius ratus, klijuoti kitiems nepageidaujamas etiketes, skleisti juokingą pasakojimą „demokratija prieš autokratiją“ arba kurstyti didžiųjų šalių konkurenciją ir padalinti pasaulį ideologiniais pagrindais, sukeltų žmoniją į didesnę bėdą. o ne padėti spręsti bendrus žmonijos iššūkius. Tokių pamokų pastaraisiais metais netrūksta.
Dabartinėmis aplinkybėmis tarptautinė bendruomenė turėtų pasirinkti dialogą, o ne konfrontaciją, solidarumą, o ne susiskaldymą, o teisingumą, o ne hegemoniją. Turėtume susikibti rankomis, kad kartu palaikytume tarptautinę taiką ir saugumą.
Ketvirta, svarbu išlikti įsipareigojusiems priešintis vienašalėms sankcijoms ir atmesti bandymą regioninę krizę paversti pasauline. Istorija ne kartą parodė, kad vienašalės sankcijos niekada nebuvo veiksmingas jokios problemos sprendimas. Jie tėra hegemonijos ir jėgos politikos įrankis, vis įpilantis žibalo į ugnį ir didinantis bei apsunkinantis esamas problemas.
Pastaraisiais mėnesiais JAV ir kitos Vakarų šalys įvedė plačias sankcijas Rusijai, suluošindamos ir taip merdėjančią pasaulio ekonomiką bei sukeldamos nepakeliamą skausmą besivystančioms šalims. Tai yra pasaulio žmonės, kurie kenčia nuo sankcijų. TVF ir kai kurios kitos tarptautinės institucijos skaičiuoja, kad šiais metais pasaulio ekonomikos augimas sulėtės iki 3,6 proc., o pasaulinės prekybos augimas sumažės beveik perpus; trys penktadaliai mažas pajamas gaunančių šalių pateks į skolų krizę, o 1,7 mlrd. žmonių visame pasaulyje nuskurs.
Dauguma šalių nepalaiko sankcijų Rusijai. Naudojant pasaulio ekonomiką, šalių vystymąsi ir jų tautų gerovę kaip ginklą ar įrankį ir sukūrus bei net paaštrinus daugybę krizių siekiant įveikti esamą krizę, bus supurtyti tarptautinės ekonominės sistemos pamatai ir sukeltas suirutė visame pasaulyje.
Penkta, svarbu išlikti įsipareigojusiems užtikrinti saugumą ir stabilumą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione ir atmesti bandymą leisti, kad šiame regione kiltų neramumai ar karas. Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas yra perspektyvi taikos, stabilumo, bendradarbiavimo ir vystymosi žemė. Ši geidžiama situacija mums nepateko į glėbį automatiškai ir niekam neatėjo kaip labdara. Greičiau tai yra bendrų regiono šalių pastangų rezultatas. Ukrainos krizė mums primena, kad turime branginti ir saugoti taiką bei laikyti savo likimą savo rankose.
Pastaruoju metu kai kurie žmonės ragino kurti „globalų NATO“, o NATO dažnai kišasi į Azijos ir Ramiojo vandenyno reikalus. Tai kelia nerimą regioninėms šalims. Negalime leisti, kad blokų konfrontacija pasikartotų Azijos ir Ramiojo vandenyno regione; negalime leisti, kad tam tikroms šalims pasisektų savanaudiškas bandymas įtraukti Azijos ir Ramiojo vandenyno šalis į konfliktą; negalime leisti, kad mažos ir vidutinės mūsų regiono šalys taptų hegemonijos įrankiu arba auka. Šalys tiek regione, tiek už jo ribų turėtų Azijos ir Ramiojo vandenyno regionui suteikti puošnumo, o ne rūpesčių, stengtis įgyvendinti naują saugumo ir GSI viziją ir rasti kelią į Azijos ir Ramiojo vandenyno saugumą, kuriame būtų bendras indėlis, bendra nauda ir abipusė nauda. Rezultatas.
Ačiū. Dabar atsakysiu į jūsų klausimus.
1 klausimas: Ukrainos krizė sukėlė naujų iššūkių pasauliniam saugumo valdymui. Kaip turėtume reaguoti į tradicines ir netradicines saugumo grėsmes ir sukurti naują saugumo valdymo sistemą, kuri būtų teisingesnė ir teisingesnė? Kokį vaidmenį gali atlikti Kinijos pasiūlyta Pasaulinė saugumo iniciatyva sprendžiant dabartinius tarptautinius konfliktus ir ginčus?
Le: Ukrainos krizė išryškino dideles pasaulinio saugumo valdymo problemas. Tai, kad Europa, besididžiuojanti savo valdymu, susidūrė su tokia rimta saugumo krize, rodo kai kurių šalių nesėkmingą saugumo politiką, pasenusį mąstymą ir sukaulėjusią mąstyseną. Galbūt jie rankose laiko globalizuoto amžiaus išmaniuosius telefonus, tačiau jų mintys vis dar veikia su praėjusio amžiaus šaltojo karo mentaliteto sistema. Nenuostabu, kad Europos saugumo sistema išgyvena „prastovas“.
Mano nuomone, būdas išvengti saugumo „prastovos“ yra atnaujinti operacinę sistemą, pakeičiant Šaltojo karo mentalitetą prezidento Xi Jinpingo pasiūlyta Pasauline saugumo iniciatyva. Norėdami būti konkretūs, turime įsipareigoti laikytis trijų punktų:
*Puoselėti bendrą suvokimą, pripažįstant, kad visos šalys yra bendruomenėje su bendra ateitimi, kurioje jos kyla ir krinta kartu.
*Išlaikyti bendrą principą, pagal kurį visų šalių saugumas yra nedalomas.
*Ir eiti bendru keliu, abipusės pagarbos ir taikaus sambūvio keliu.
Turime nepamiršti bendro saugumo svarbos, prisiimti moralinę atsakomybę ir veikti vadovaudamiesi lygybės ir abipusės pagarbos dvasia. Būdami to paties pasaulinio kaimo nariai, turėtume vengti rankų lenkimo ar muštynių vieni su kitais ir dirbti kartu, kad įveiktume sunkius laikus. Jei visi laikysis principo „akis už akį“, pasaulis taps tamsi vieta.
2 klausimas: Tarptautinė bendruomenė atidžiai stebi, ką Taivanui reiškia konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos. Nerimą kelia tai, kad tai, kas šiandien vyksta Ukrainai, ateityje gali nutikti ir Taivanui. JAV pareigūnai neseniai pareiškė, kad Kinija turėtų „paimti teisingą pamoką“ iš šio konflikto, kad „Taivano paėmimas jėga“ yra nepriimtinas, kitaip visos sankcijos Rusijai ir priemonės ją izoliuoti būtų pavyzdys KLR. Koks jūsų požiūris į tai?
Le: Du dalykai, kuriuos reikia paaiškinti. Pirma, Taivanas ir Ukraina visiškai nepalyginami. Vienos Kinijos principas yra tarptautinės bendruomenės sutarimas. Taivanas yra neatsiejama Kinijos teritorijos dalis, o Taivano klausimas yra Kinijos vidaus reikalai. Kai kurie žmonės pabrėžė pagarbą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. Tačiau tie patys žmonės atvirai trypė raudoną vienos Kinijos principo liniją, kai kalbama apie Taivano klausimą. Tai yra tiesioginiai dvigubi standartai. Jiems tarptautinės taisyklės tėra „žaidimai“, kuriuos jie gali valingai lankstyti ir sukti kaip „transformeriai“.
Antra, JAV, o ne Kinija turėtų pasimokyti. Kinija nėra Ukrainos klausimo šalis, juo labiau ta, kuri ją sukėlė. Visi žino, kad Jungtinėms Valstijoms tenka didelė atsakomybė už Europos saugumą. Dabar, kai Europos saugumas žlugo, žinoma, ji turi rimtai apmąstyti ir pasimokyti. Kokios pamokos, manau, yra bent trys: reikia atsisakyti šaltojo karo mentaliteto, vengti vienašalių sankcijų ir užkirsti kelią proxy karams.
Kalbant apie visas kalbas apie sankcijas ir izoliaciją Kinijai, galiu tvirtai pasakyti, kad Kinija nebus įbauginta. Per pastaruosius 70 ir daugiau metų nuo naujosios Kinijos įkūrimo išgyvenome nemažai išbandymų. Per pastaruosius porą metų Jungtinės Valstijos be perstojo eina paskui Kiniją – nuo tarifų didinimo, atsiejimo ir tiekimo grandinės sutrikimų iki Kinijos piliečių sulaikymo ir mūsų konsulato uždarymo, darydamos viską, kas įmanoma, kad sužlugdytų Kinijos ir JAV bendradarbiavimą. Tačiau Kinija nebuvo sutriuškinta. Priešingai, jis tapo stipresnis ir su kiekviena diena vis geriau. Taigi ko čia bijoti?
Atsargumo žodis Taivano valdžiai: susijungimas yra teisingas kelias į priekį, o užsienio paramos siekimas nepriklausomybei niekur neves. Kinijos susijungimas turi būti pasiektas ir tikrai bus pasiektas – šis istorinis procesas yra nesustabdomas.
3 klausimas: Kai kas sako, kad Rusijos invazija į Ukrainą rodo, kad demokratijoms gresia autokratija, ir taip pat patvirtina NATO plėtrą į rytus. Koks jūsų požiūris?
Le: Tai yra įprastas veiksmas, kuriuo siekiama supainioti priežastį ir pasekmę, o pagrindinę priežastį laikyti receptu. Nuolatinė NATO plėtra į rytus sutrikdė Europos saugumą ir sukėlė didelę netvarką. Taip pat skelbiama, kad JAV ir NATO požiūris į saugumą žlugo. Atsižvelgiant į tai, išspręsti krizę tolesne plėtra prilygtų vienos klaidos taisymui kita. Tai sukels tik didesnę nelaimę.
Kalbant apie „demokratija v.s. autokratija“ pasakojimą, jis tiesiog skamba pernelyg pažįstamai. Tai senas scenarijus, kurį naudoja tam tikra didžioji valdžia, siekdama sutepti kitas šalis ir slopinti tuos, kurie nesutinka. Pirmiausia jie pavadina šalį „autokratija“, o po to seka purvo mėtymas, sankcijos ir izoliavimas, o galiausiai – žiaurios karinės priemonės. Tai tapo jų žaidimų knyga, o vienintelis tikslas yra nuversti visus, kurie nėra „vienas iš jų“, ir išsaugoti jų hegemoniją. Pastaraisiais metais mes matėme, kaip šis triukas kartojasi visame pasaulyje, palikdamas pasaulį nestabiliame ir chaose. Tačiau šis triukas nebegali nieko apgauti, ir dabar laikas sustoti!
4 klausimas: Lankydamasis Ukrainoje JAV gynybos sekretorius viešai pasakė, kad „norime, kad Rusija susilpnėtų“ dėl konflikto. Egzistuoja nuomonė, kad JAV nori ne tik susilpninti Rusiją, bet ir kontroliuoti Europą bei leisti Europai prisiimti nuostolius, o JAV pelnosi iš karo. Koks jūsų požiūris į tai?
Le: „Kortų namelyje“ yra garsi eilutė: „Politika reikalauja aukų. Žinoma, kitų aukų“.
Konfliktas vyksta Europos žemėje, todėl būtent Europa nukenčia pirmiausia ir labiausiai. Kai kurie internautai apibūdina dabartinę Europos keblią padėtį sakydami, kad „trūksta maisto, trūksta energijos, daugėja pabėgėlių, didėja nedarbas, augimas susiduria su priešingu vėju ir niekas nežino, kada baigsis karas“. Tuo tarpu Jungtinės Valstijos žaidžia kitame jūros krante, balansuodamos kitoje vandenyno pusėje, patogiai slepiasi iš saugaus atstumo, renka milijardus sparčiai augančia ginklų prekyba ir naftos bei dujų pardavimais, o finansinis kapitalas grįžta atgal į Ameriką. Kalbant apie pabėgėlius, sakoma, kad jų buvo priimta vos keliolika.
Toks ryškus kontrastas gali paaiškinti, kodėl kai kurie trokšta kurstyti ugnį ir sutrikdyti Rusijos ir Ukrainos taikos derybas. Iš esmės jie nori pasipelnyti iš karo ir kontroliuoti Europą, „susilpninti“ Rusiją ir išlaikyti savo hegemoninę galią Ukrainos sąskaita. Taigi jie vienu akmeniu žudo daugybę paukščių, ir tai paaiškina, kodėl jie tai daro“.
