Visiems puikiai žinoma frazė, kad gerai reputacijai sukurti reikia daugelio metų, o jai sugadinti pakanka penkių minučių. Teisininkai greičiausiai pridurtų, kad kartais ilgai kurtą dalykinę įmonės reputaciją gali sugriauti viena melaginga nuomonė. Tai itin aktualu tapo pandemijos metu, kai žala reputacijai įmonei gali reikšti ir mirties nuosprendį.
Subjektyvių samprotavimų, galinčių pakenti įmonių reputacijai, sklidimo mastą didina ir vis besiplečiančios galimybės pasisakyti viešojoje erdvėje. Straipsniai naujienų portaluose, jų komentarai, pasisakymai specializuotose atsiliepimų svetainėse, įrašai socialiniuose tinkluose –nepamatuota nuomonė žaibiškai pasklinda ir jos padarinius numatyti sudėtinga.
Nuo melagingų skundų ar neigiamų komentarų apsisaugoti tikriausiai nelabai įmanoma, vis tik kiekvienas asmuo, manantis, kad apie jį skleidžiama melaginga informacija, turėtų nenumoti ranka ir ginti savo reputaciją.
Žeminanti nuomonė ar pagrįsta kritika?
Juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti. Įmonės gali būti kritikuojamos, tačiau tai turi būti daroma tik siekiant informuoti visuomenę apie netinkamą įmonių veiklą, o skleidžiant reputaciją bloginančią informaciją ji turi atitikti tikrovę.
Reikšti nuomonę nedraudžiama ir tą daryti teisę turi kiekvienas, tačiau labai svarbu, koks nuomonės turinys ir forma. Kai nuomonė reiškiama akivaizdžiai žeminančiomis ir menkinančiomis formomis bei priemonėmis arba paskleidžiama turint tik tokį tikslą, gali reikšti, kad ją skleidžiantis asmuo piktnaudžiauja šia teise. O tai yra draudžiama – Civiliniame kodekse (CK) yra numatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise reikšti nuomonę.
Tad jei nuomonė neetiška, nesąžininga, neturi objektyvaus faktinio pagrindo, neparemta argumentais, reiškiama nutylint tam tikrus faktus, formuoja neigiamas visuomenės nuostatas, ji pripažįstama žeidžiančia garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją.
Turbūt nekyla abejonių, kad frazės „neužsiraukit, aferistai“, „šaraškino kontora“, „nesąžininga įmonė“ kaip tik ir gali būti priskirtos neturinčioms faktinio pagrindo ir žeidžiančios įmonės dalykinę reputaciją. Tokie ir panašūs komentarai apie vieną įmonę buvo paskelbti interneto svetainėje www.skundai.lt. Įmonė kreipėsi į puslapio administratorius, kurie pašalino tik dalį komentarų, todėl įmonė kreipėsi į teismą.
Įdomu tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas grąžino šią bylą į apeliacinę instanciją, jog būtų atliktas pakartotinis ginčijamų teiginių vertinimas, vertinant juos proporcingumo aspektu, konkrečių faktų buvimą ar nebuvimą nustatant tik ištyrus įrodymų visumą. Galiausiai komentarai teismo buvo pripažinti žeminančiais įmonės reputaciją ir įpareigota uždrausti prieigą prie jų.
Sudėtinga užduotis – įrodyti tiesą
Iš viešai skelbiamų Lietuvos teismų sprendimų matyti, kad dalykine reputacija rūpinasi ne tik įvairiose srityse veikiančios įmonės, bet ir sodininkų bendrijos, sporto asociacijos, gyvūnų prieglaudos, darbuotojų profesinės sąjungos. Vis tik dažniau skundų ar neigiamų komentarų susilaukia rinkos lyderiai, konkurencingos, savo paslaugomis ar produkcija išsiskiriančios įmonės. Paslaugos yra ta sritis, kurioje melagingų skundų problema itin aktuali – juk dažniausiai potencialių klientų pasirinkimą lemia atsiliepimai ar komentarai interneto svetainėse ar socialiniuose tinkluose.
Beje, dažnai melagingų skundų taikiniu tampa ne tik įmonės, bet ir jų vadovai. Toks skundas apie vadovą gali sukelti ne mažesnę įtaką dalykinei reputacijai nei skundas apie pačią įmonę.
Įrodyti, kad paskleista nuomonė neturi pakankamo faktinio pagrindo, paprastai yra sunku ar net neįmanoma. Todėl šios nuomonės faktinio pagrindo trūkumo įrodinėti neturi asmuo, apie kurį paskleista nuomonė, nes tai būtų neproporcingas jo galimybių ginti savo garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją ribojimas.
Įrodinėjimo našta tokiose bylose paskirstoma taikant nuomonės nepagrįstumo prezumpciją. Tai reiškia, kad informaciją paskleidęs asmuo turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti asmens ar kitaip specialiai jam pakenkti. Tokia pati situacija yra ir bylose dėl tikrovės neatitinkančių duomenų ar žinios paskleidimo.
Bylos pasiekia ir Europos Žmogaus Teisių Teismą
Reputacijos gynimo būdai yra nurodyti CK. Jis numato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Juridinio asmens reputacijos gynimui svarbūs 4 faktai: žinių paskleidimo faktą, faktą, kad žinios yra paskleistos būtent apie tą asmenį, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės ir kad žinios žemina asmens reputaciją. Bylų rezultatai yra labai individualūs, nes kiekvienu atveju gali skirtis ir aplinkybės, kurias įvertinę teismai priima sprendimus – paskleista informacija, paskleidimo būdas, įmonės padėtis, žinomumas ir kita. Kiekvienu atveju individualiai apskaičiuojama ir galima turtinė bei neturtinė žala.
Dažnai dalykinės reputacijos bylos teismus pasiekia po to, kai informaciją paskleidęs asmuo nereaguoja į tiesioginius įmonės prašymus ją pašalinti. Pavyzdžiui, interneto svetainėje www.infodebt.lt buvo paskelbta apie vienos įmonės mokumui įtaką galinčius turėti neigiamus faktorius, todėl įmonės nerekomenduojama kredituoti. Ši pirmiausia kreipėsi į svetainės administratorius, tačiau jiems atsisakius pašalinti informaciją, kreipėsi į teismą dėl dalykinės reputacijos pažeidimo, tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo bei pašalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pripažino, kad duomenys neatitinka tikrovės, o puslapyje skelbiamos viešos „rekomendacijos“ reikalauja itin atsargaus formulavimo bei jų periodinio aktualumo vertinimo, kad nebūtų sudarytas klaidingas įspūdis apie įmonės mokumą. Įmonei priteista neturtinė žala, o svetainė įpareigota pašalinti dalykinę reputaciją žeminančius įrašus.
Kartais tokios bylos pasiekia ir Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Vienai Estijos naujienų svetainei paskelbus straipsnį apie įmonę, po juo buvo parašyta keliasdešimt įžeidžiančių ir grasinančių anoniminių komentarų. Įmonė kreipėsi į svetainę prašydama komentarus išimti ir atlyginti neturtinę žalą. Komentarai buvo ištrinti, tačiau atlyginti neturtinės žalos svetainė nesutiko, tad įmonė kreipėsi į teismą, kuris konstatavo, kad neturtinė žala privalo būti atlyginta. Istorija tuo nesibaigė, nes naujienų svetainė nusprendė kreiptis į EŽTT. Vis tik šis teismas priėmė sprendimą, kuriuo svetainė laikoma atsakinga už įžeidžiančius komentarus, nes ji turėjo kontroliuoti komentarų erdvę ir šalinti tuos, kurie kurstė neapykantą ir taip kėlė grėsmę dalykinei reputacijai.
