Kai caras nusprendė nutiesti geležinkelį Peterburgas – Varšuva, tai Aukštaitijos valstiečiai labai susirūpino: iš kur anas paims tiek geležies?
Prisimenu šią profesoriaus Č. Kudabos užrašytą istoriją, kai tik išgirstu Vilniaus valdžios aiškinimus dėl sostinės susisiekimo ateities.
Gerai, žinoma, būtų paleidus metro traukinukus, tvirtina ir meras, ir plėtros departamento direktorius bei vyriausiasis architektas. Jie ir greiti, ir patogūs. Tačiau…
– Iš kur paimsi tiek keleivių tokiam transportui? – susirūpinę klausia jie. – Kur srautai?
Kažkaip neteko girdėti, kad valdžia, šiaip jau gražiai nusiteikusi prekybos centrų atžvilgiu, prieš naujos „Maximos“ ar „Norfos“ statybą imtų rypuoti:
– Ar jums užteks pirkėjų?
Ar kokiam nors plėtotojui kada buvo atsukę susirūpinusį veidą: ar užteks gyventojų?
Plėtoja sau ir plėtoja…
štai dėl keleivių – tiesiog motiniškas rūpestis! Gal todėl ir rezultatas toks: srautai – ne metro traukinukuose, o pagrindinėse miesto gatvėse. Toli gražu ne ten, kur turėtų būti.
Tai ką daryti?
Aukštaičiai, kurie anuomet taip rūpinosi dėl caro geležies, šiandien pamokytų Vilniaus valdžią:
– Jei nori turėti keleivių, turi pasiūlyti tinkamą vežimą.
Štai nedidukas Austrijos miestas Gracas. Kiek panašus į Vilnių, tik gerokai mažesnis – 294 tūkst. gyventojų. Kaip ir Vilnius, Štirijos žemės sostinė didžiuojasi savo senamiesčiu, beje, taip pat įtrauktu į UNESCO pasaulinį kultūros paveldą. Kaip ir Vilnius, Gracas buvo paskelbtas Europos kultūros sostine – 2003-aisiais. Jame didžioji kelionių dalis taip pat atliekama automobiliais.
Čia panašumai baigiasi. Nedidukas miestas Gracas turi autobusų, tramvajų, geležinkelio tinklą, dviračių takų… Čia tai darnus judumas – yra ką derinti! Negana to: šiemet Gracas ėmėsi nagrinėti galimybę nutiesti dvi automatizuoto metro linijas – 11,9 ir 13,5 kilometro. Jos turėtų būti nutiestos iki 2030 metų ir 2,5 karto (!) padidintų kelionių viešuoju transportu skaičių, gerokai sumažintų automobilių voras, taip tik labiau apsaugotų senamiestį, pagreitintų ir pagerintų susisiekimą… Et cetera, kaip sakydavo senovės romėnai.
Na, o mes – aukštaičių, žemaičių, suvalkiečių ir dar dzūkų palikuonys šitame romėnų ir carų fone? Su savo sostine, jos valdžia ir plėtotojais, kuriems drąsos, kūrybiškumo ir inovatyvaus mąstymo užtenka tik paspirtukams…
– Čia ir yra pasakėčios moralas? – paklausite.
Ne, moralas štai koks: jeigu caras būtų pradėjęs nuo to galo kaip R. Šimašius su M. Pakalniu, šiandien, ko gero, sėdėtume be geležinkelio.
Danielius Jauniškis
