Rolandas Viršilas
Jau metai, kaip gyvename naujos realybės – pandemijos – sąlygomis. Man, kaip ir, tikiu, daugumai, praėjusieji metai atnešė naujų iššūkių, patirčių, nestandartinių sprendimų. Šie metai buvo ir laikas, kai galėjome įvertinti, kiek galime būti susitelkę, palaikantys, atsakingi siekiant bendro tikslo. Ir verslas nėra to išimtis.
Verslas yra gyvas organizmas – jis gyvuoja ir auga, jei tam yra užtikrinamos palankios sąlygos. Tačiau ar gali organizmas gyvuoti, jei aplinka, kurioje jis gyvena, serga? Esu įsitikinęs, kad ne, todėl dažnai savęs klausiu, ką mes, kaip verslas, galime duoti aplinkai, kurioje veikiame?
Nors pandeminiai metai suteikė daug progų verslams „pasirodyti“ socialiai atsakingiems, tačiau kiek iš tiesų įmonių socialinėje atsakomybėje yra atsakomybės? Ar tai, kad „Švyturys-Utenos alus“ padovanojo medikams reikalingą įrangą jau reiškia, kad esame socialiai atsakingi? O gal socialiai atsakinga yra ta įmonė, kuri finansine parama remia socialiai jautriausias visuomenės grupes – sergančiuosius, vaikus, mūsų senelius?
Manau, kad ne. Tai – viso labo parama, kuri taip pat yra reikalinga. Tačiau jokiu būdu tokios įmonės dar negalima pavadinti socialiai atsakinga. Tad čia kyla klausimas, o kas yra įmonių socialinė atsakomybė?
Pastebiu, kad daugelis įmonių atvirai deklaruoja esančios socialiai atsakingos, tačiau dažnu atveju jos užsiima tiesiog socialinių projektų įgyvendinimu ar rėmimu, o ne ilgalaike atsakomybe už bendruomenę ir aplinką, kurioje veikia.
Mano nuomone, socialinė atsakomybė yra tada, kai įmonės strategija, veikla, priimami sprendimai, pirmiausia, vertinami ne per asmeninės naudos ar įvaizdžio, o ilgalaikio tvarumo prizmę. Pavyzdžiui, „Švyturys-Utenos alus“ ir visoje „Carlsberg“ grupėje įgyvendiname programą „Kartu link nulio“, kuria siekiame iki 2030 metų iki nulio sumažinti išmetamą CO2 visose alaus daryklose, vandens švaistymą, neatsakingą vartojimą ir nelaimingų atsitikimų darbe atvejus, taip prisidedant prie Jungtinių tautų organizacijos darnaus vystymosi tikslų.
Kiekvienas įmonėje priimamas sprendimas, pirmiausia, yra vertinamas, kaip jis padės įgyvendinti mūsų išsikeltą tikslą – „Kartu link nulio“. Nedarome kompromisų vardan didesnio pelno ar lengvesnio kelio. Ir tai, manau, yra sėkmės raktas.
Utenos darykla jau šiandien yra bene vienintelė gamykla Baltijos šalyse, kuri yra neutrali CO2 požiūriu. Tai reiškia, kad gamyboje naudojame tik atsinaujinančių šaltinių energiją ir neteršiame aplinkos pridėtiniu anglies dvideginiu. Mes taip pat jau daugiau nei 1770 dienų dirbame be nelaimingų atsitikimų darbe. Tokie rezultatai nėra savaime pasiekiami. Tam reikia aiškios strategijos ir konkrečių veiksmų įgyvendinimo.
Norėčiau Lietuvoje daugiau matyti socialiai atsakingų verslų, kurie išties veikia, o ne tik rengia pavienes, į tos dienos aktualijas orientuotas, viešųjų ryšių akcijas. Iš to laimėtume mes visi. O kad mano noras nebūtų tik tušti žodžiai, esu pasiruošęs gerąja praktika pasidalinti su kitais. Susisiekime „Linkedin“ tinkle @rolandas-virsilas.
