Seimo nariai nepritarė siūlymui Statute reglamentuoti galimybę, paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir (arba) gyvybei, Seimo posėdžiuose dirbti nuotoliniu būdu.
Statute buvo siūloma nustatyti, kad tokį sprendimą galėtų priimti parlamento valdyba, o Seimo posėdis galėjo būti organizuojamas taip, kad Seimo nariai galėtų dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais, žodžiu ir raštu pateikti pasiūlymus, pastabas, pataisas; klausti pranešėjus ir papildomus pranešėjus; daryti pareiškimus, sakyti replikas, kalbėti dėl balsavimo motyvų, teikti pasiūlymus dėl posėdžio vedimo tvarkos nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis, užtikrinant Seimo nario tapatybės nustatymą. Balsavimai dėl sprendimų visais šiais klausimais priėmimo būtų vykę po to.
Seimo nariai nepritarė nė vienam iš projekto Nr. XIVP-25(2) straipsnių.
Už pirmą projekto straipsnį balsavo 70, prieš buvo vienas, susilaikė 25 Seimo nariai. Už antrą straipsnį buvo 58, prieš – 8, susilaikė 16 parlamentarų.
A. Širinskienė: Europos senbuvės neskuba
Buvusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė atkreipė dėmesį, kad nuotolinis balsavimas yra įteisintas tik dalyje Rytų Europos valstybių, tuo tarpu Europos senbuvės neskuba.
„Seimo kanceliarijos tyrimų skyriaus duomenimis, tik labai nedaug Europos parlamentų naudojasi nuotolinių plenarinių posėdžių galimybėmis.
Seimo kanceliarija mus informavo, kad „Iš 29-ių apžvelgtų Europos valstybių nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento nuotolinis balsavimas plenariniuose posėdžiuose yra naudojamas arba yra sudarytos teisinės bei techninės galimybės jį naudoti 9-iuose parlamentuose (Belgijos Atstovų Rūmuose, Estijos Rygikoge, Kroatijos Susirinkime, Latvijos Saeimoje, Lenkijos Seime, Ispanijos Atstovų Rūmuose ir Senate, Slovėnijos Valstybės Susirinkime ir Europos Parlamente).
Pažymėtina, kad Kroatijos Susirinkime plenariniame posėdyje balsuoti nuotoliniu būdu galimybės sudaromos tik izoliacijoje esantiems parlamento nariams, o Estijoje iki šiol nuotoliniu būdu plenariniai posėdžiai dar nebuvo surengti“.
Šiame sąraše nematome tokių senų demokratijų, kaip Anglija, Vokietija, Prancūzija. Jame – didelė dalis Rytų Europos valstybių. Kodėl Europos Sąjungos senbuvės neskuba? Tai taip pat klausimas, dėl kurio turėtume susimąstyti. O gal jų parlamentų nariai supranta, kad krizės akivaizdoje negali trauktis „ant sofų“ bei turi būti kartu su tais, kurie rizikuoja daugiausiai ir negali nutraukti savo veiklos – kad ir medikais?“ – feisbuke parašė Seimo narė Agnė Širinskienė.
