Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį mišriu nuotoliniu būdu susitikęs su Sveikatos ekspertų tarybos nariais, aptarė atnaujintas COVID-19 pandemijos plėtros prognozes, taip pat rekomendacijas dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo bei visuomenės informavimo COVID-19 klausimais.
„Šiuo metu visuomenė išgyvena ne tik pandemijos ir ekonomikos, bet ir emocinės sveikatos krizę, kurios pasekmės gali būti ne mažiau skaudžios. Todėl Jūsų atliekamas darbas yra be galo svarbus“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad kovos su COVID-19 pandemija klausimai daug dėmesio sulaukia reguliariuose Europos Vadovų Tarybos susitikimuose, o praėjusią savaitę vykusiame susitikime konkrečiau kalbėta apie platesnį greitųjų antigenų testų taikymą ir Europos Sąjungos gyventojų skiepijimo strategiją.
Prezidento inicijuota Sveikatos ekspertų taryba, pristatydama COVID-19 pandemijos kiekybinį vertinimą, atkreipė dėmesį į tai, kad kurį laiką mažėjęs koronaviruso reprodukcijos dydis (Rt) vėl pradėjo augti ir pasiekė 1,16 rodiklį. Be to, susirūpinimą ekspertams kelia tai, kad praėjusią savaitę augo teigiamų testų dalis: dalyje savivaldybių COVID-19 infekciją patvirtina daugiau nei 20 proc., o Šilalės rajone – net 40 proc. testų.
Remdamasi naujausiais duomenimis, Sveikatos ekspertų taryba prognozuoja, kad sergančių asmenų didžiausias lygis gali būti pasiektas gruodžio pradžioje. Pagal optimistinį scenarijų, kuris remiasi prielaida, kad visuomenė susitelkusi toliau laikysis karantino sąlygų, – aktyvių užsikrėtusių asmenų skaičius gruodžio 11 d. turėtų nesiekti 40 tūkst., o pagal pesimistinį, jei apribojimų nebūtų laikomasi, – viršyti 70 tūkst. atvejų.
Ekspertai skaičiuoja, kad optimistinio scenarijaus atveju, šalyje anksčiau pasiekus pandemijos piką ir pradėjus mažėti naujų susirgimų, ligoninėse gruodžio antrą savaitę būtų gydoma mažiau nei 2 tūkst. COVID-19 ligonių. Blogiausiu atveju ligoninėse vienu metu gali tekti gydyti daugiau nei 2,5 tūkst. COVID-19 ligonių, iš kurių daugiau nei pusei prireiktų deguonies kaukių, be to, atitinkamai augtų deguonies kaukių ir plaučių ventiliavimo aparatų poreikis.
Sveikatos ekspertų taryba taip pat atkreipė dėmesį, kad pastarąją savaitę nuolat augo laikinai nedarbingų ir karantine atsidūrusių Lietuvos ligoninių gydytojų bei slaugytojų skaičius. Atsižvelgdama į tai, Taryba pateikė rekomendacijas dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo.
Prezidento suburti ekspertai pakartotinai ragina Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) peržiūrėti ir patikslinti sveikatos priežiūros specialistų atsakomybes prižiūrint COVID-19 pacientus, išleisti tai reglamentuojantį teisės aktą ir užtikrinti, kad į pacientų diagnostikos, aktyvaus ir tęstinio gydymo procesus įsitrauktų kuo daugiau sveikatos priežiūros specialistų. Remdamosi kitų Europos šalių gerąja patirtimi, SAM ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) taip pat turėtų skubos tvarka pateikti siūlymų, kaip gydymo įstaigos galėtų pasitelkti sveikatos priežiūros specialistus, kai jų ima trūkti.
Sveikatos ekspertų taryba taip pat rekomenduoja šeimos gydytojams suteikti galimybę nukreipti COVID-19 simptomų turinčius pacientus virusologinei diagnostikai, prioritetą suteikiant greitiesiems antigeno testams, ir skubos tvarka aprūpinti šeimos gydytojus bei jų pacientus kraujo įsotinimo deguonimi stebėsenos prietaisais (pulsoksimetrais). Visi Lietuvos gydytojai turėtų būti kuo skubiau supažindinti su naujausiomis COVID-19 diagnostikos ir gydymo rekomendacijomis.
Siekiant sumažinti gydytojų anesteziologų reanimatologų įsitraukimo ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų poreikį, ekspertai siūlo numatyti galimybę deguonies terapijos poreikį turinčių vidutinės ir sunkios būklės COVID-19 pacientų gydymui įrengti intensyvios stebėsenos palatų, kur būtų taikoma neinvazinė didesnio srauto deguonies terapija. SAM taip pat pakartotinai raginama ieškoti sprendimų, kaip COVID-19 infekuotus pacientus, kuriems nereikia hospitalizacijos, saugiai pervežti iš gydymo įstaigų į namus ar kitas izoliacijos vietas, ir numatyti tam finansavimą.
Ekspertai taip pat ragina SAM parengti planą dėl visuomenės apsaugojimo nuo netiesioginės žalos, kai pavėluotai diagnozuojamos ir gydomos kitos ligos, stebėti situaciją ir reguliariai informuoti visuomenę apie pasiektus rezultatus.
Visuomenės emocinės paramos srityje Sveikatos ekspertų taryba rekomenduoja daugiau dėmesio skirti visuomenės informavimo struktūrai, kuri nesudarytų sąlygų gandų ir sąmokslo teorijų plitimui. Svarbu siekti, kad skelbiama informacija ar rekomendacijos būtų konkrečios ir pakankamai moksliškai pagrįstos, o tikslai, kurių siekiama tam tikromis priemonėmis, – aiškiai apibrėžti. Pabrėžiama, kad aiški ir patikima informacija stiprina stabilumo ir saugumo jausmus, o prieštaringi pranešimai didina stresą.
Ekspertų požiūriu, būtina vengti kaltinimų, gąsdinimo, baimę ir nerimą didinančių katastrofiškų prognozių skelbimo. Darbuotojai, kuriems šiuo metu tenka papildoma našta, turi jausti valstybės lyderių ir visos visuomenės palaikymą bei dėkingumą. Visuomenė turi žinoti, kad brangindami sveikatos priežiūros, farmacijos ir kitų profesijų atstovus, dirbančius didesnio darbo intensyvumo ir streso rizikos sąlygomis, ir elgdamiesi atsakingai, visi būsime saugesni.
Diskusijos metu taip pat buvo trumpai aptarti iki šiol atlikti Prezidento inicijuotos Sveikatos ekspertų tarybos darbai, visų pirma parengtos rekomendacijos dėl COVID-19 duomenų valdymo, gydymo įstaigų veiklos ir naujų testavimo metodų taikymo, bei jų įgyvendinimas.
Į susitikimą Prezidentūroje atvyko Vilniaus universiteto doc. Paulius Skruibis ir prof. Mindaugas Stankūnas, kiti Sveikatos ekspertų tarybos nariai dalyvavo nuotoliniu būdu.
