Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų sulaikymą, pareiškia kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo pagrįsti, kodėl naudojamos fizinį bei psichologinį poveikį turinčios priemonės – asmenų sulaikymas dviem paroms – tampa įprastu standartu ikiteisminiuose tyrimuose. Juolab, kad ikiteisminis tyrimas jau yra vykdomas daugiau kaip pusę metų, o sulaikytiems asmenims pareikšti įtarimai, kurie gali keistis tyrimo eigoje. Aiškių teisinių pagrindų nepateikta, nors taikoma kraštutinė priemonė – sulaikymas.
Šiandien (birželio 2 d.) nuvilnijo dar viena Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) iš anksčiau atlikto tyrimo didelė operacija – svarbių šaliai organizacijų ir jų vadovų sulaikymas: Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas ir Lietuvos Bankų asociacijos prezidentas, kratos daugelyje Lietuvos vietų.
Nepaisant skambių antraščių bei asmenims pritaikyto sulaikymo, vykusioje spaudos konferencijoje STT direktorius nurodė, kad įtarimus šiuo metu sulaikytiems asmenims gali pareikšti tik apibendrintai.
Spaudos konferencijoje STT vadovas taip pat teigė, kad, pavyzdžiui, pono Zalatoriaus vaidmuo dar tik yra viename iš keleto tyrime nagrinėjamų epizodų.
Lietuvos advokatūros nuomone, svarbių Lietuvos organizacijų, kurių veiklai skaidrumas ir reputacija yra pagrindas, vadovų sulaikymas yra perteklinis. Tai priemonė, kuri pažeidžia žmogaus teises bei skirta galimai įbauginti, pažeminti ar iš anksto nuteisti asmenį. Apie neleistinus panašius tokio pobūdžio veiksmus yra pranešęs Seimo kontrolierius, savo 2020 m. vasario mėn. ataskaitoje dėl esminių žmogaus teisių problemų, kylančių teisėsaugos pareigūnams savo veikloje taikant fizinę prievartą.
Lietuvos advokatūros pirmininko prof. dr. Igno Vėgėlės teigimu, tai yra giliai ydinga praktika, įsivyravusi „sulaikymo prezumpcija“, kuri taikoma kaip standartas iš esmės visose situacijose.
„Asmenys gali būti sulaikomi 48 valandomis, ilgesniam terminui planuojama kreiptis į teismą dėl kardomosios priemones – sulaikymo – paskyrimo ir nėra pakankamai laiko nedelsiant kreiptis į teismą, nes būtina dar skubiai parengti dokumentus. Kitais atvejais – asmuo gali būti sulaikomas, jei jis yra darantis nusikaltimą ar reikia nustatyti asmens tapatybę. Taip pat sulaikymas kaip priemonė yra naudojama, kai būtina atlikti neatidėliotinus procesinius veiksmus, pavyzdžiui, kratų metu, siekiant paimti įkalčius ikiteisminiame tyrime. Paprastai, tokio proceso metu asmuo, kuriam galimai yra pareikšti įtarimai, yra sulaikomas gyvenamojoje vietoje, jis gali stebėti atliekamas kratas. Šiuo atveju kyla klausimas, kodėl asmenys yra sulaikomi iki 48 valandų ir kur jie bus laikomi sulaikymo metu? Pastebėtina, kad tyrimas pradėtas daugiau kaip prieš pusę metų, vadinasi, teismui paruošti dokumentus dėl kardomosios priemonės buvo galima pasiruošti iš anksto ir dėl sulaikymo kreiptis į teismą. Beje, ikiteisminio tyrimo pareigūnai pripažįsta, kad pareikšti įtarimus, kurie tyrimo eigoje nesikeis, dar yra per anksti, nes nėra pakankamai įrodymų“, – klausimus dėl perteklinio sulaikymo reikalingumo kėlė Advokatūros pirmininkas I. Vėgėlė.
Jo teigimu, ypatingai tokios priemonės reikalingumas iškyla, kai kalbame apie asmenis, užimančius aukštas pareigas, institucijose ar organizacijose, kurių veiklai reputacija ypač svarbi.
Lietuvos advokatų bendruomenė laikosi pozicijos, kad suėmimas 48 val. turi būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė ir griežtai vadovaujantis proceso įstatymuose nustatytais pagrindais. Itin dažnai pakanka atlikti apklausas, nustatyti apribojimus bendrauti bei atlikti poėmius.
