Anatolijus Lapinskas
Eurostato 2019 06 27 pranešimu daugiausia Europoje 2017 m. keliavo suomiai, kiekvienas jų vidutiniškai 7 kartus per metus – su mažiausiai viena nakvyne, skaičiuojant šalyje ir užsienyje, visomis transporto priemonėmis, privačiai ar tarnybiniais reikalais. Pusė graikų niekur per metus nekeliavo. Lietuviai prie labai mobilių nepriklauso, vidutiniškai keliavo 1,6 karto. Europos Sąjungoje iš viso kasmet keliauja 1,255 mlrd. gyventojų.
Kas penktas Europos keliautojas yra Vokietijos gyventojas, jų kelionių per metus suskaičiuota 244 mln., truputį mažiau prancūzų – 221 mln. Tarp Europos lyderių taip pat yra britai -159 mln., ispanai – 152 mln. Kaimynai lenkai turėjo žymiai mažiau kelionių – 57,9 mln., bet italai dar mažiau – 56,4 mln.
Lietuviai, žinoma, keliauja ne tiek daug, mūsiškių keliautojų užpernai tebuvo 4,560 mln. Nedaug nuo mūsų atsilieka Estija – 4,556 mln., Latvija – 4,208 mln. Šios statistikos pabaigoje mažoji Malta, iš kurios į keliones susiruošia 807 tūkst.
Žinoma, apie žmonių potraukį kelionėms daugiau sako ne pats kelionių skaičius, bet jų santykis su šalies gyventojų skaičiumi. Šiaurės Europa daugiau keliauja nei pietiečiai. Po suomių pagal kelionių skaičių seka švedai. Aukštai pakilę danai, norvegai. Mažiausiai keliautojų priskaičiuojama Italijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir visai nedaug Graikijoje, mažiau nei kartą per metus.
Rytų ir vidurio Europoje daugiausia keliauta Estijoje, statistinis estas vidutiniškai keliavo tris su pusę karto per metus. Į keliones nemažai susiruošia ir čekų – irgi beveik tiek pat. Statistinis latvis keliauja 2,16 karto, slovakas – 2 kartus, lietuvis – 1,6 karto, lenkas – pusantro karto. Keista, bet italai teiškeliauja tik 0,93 karto, o graikai – suvis 0,58 karto.
Be abejo, visuomenės mobilumui įtaką daro žmonių materiali padėtis. Po krizės metų savo kraštą ir pasaulį pažinti susiruošia vis daugiau portugalų, ispanų, airių. Gerėjanti infrastruktūra – keliai, geležinkeliai, vandens ir oro linijos, be abejo, taip pat prisideda prie keliautojų augimo.
Daugiausia europiečių keliauja automobiliais. Žymiai mažesnė dalis renkasi geležinkelius. Yra šalių, kur geležinkeliai ir toliau nepraranda patrauklumo, pvz., Šveicarijoje, kur geležinkeliai lieka tarsi vizitine šalies kortele. Keliautojų dalis jais siekia 15,8 procento.
Šiek tiek mažesnė keleivių dalis tenka Prancūzijos geležinkeliams – 14,6 proc., Vokietijoje – 14,4 proc. Pastarojoje, taip pat Italijoje, Slovakijoje kelionių skaičius traukiniais per pastaruosius 5 metus netgi padidėjo.
Transporto rūšies pasirinkimas priklauso ir nuo šalies geografinės padėties, pvz., Graikijoje kelionėms tarp jos gausių salų daugiausia naudojamasi vandens transportu. Lemiamas veiksnys čia yra infrastruktūros investicijos, o su jomis ir kelionių patogumai.
Europos keliautojų transporto rūšys: automobiliai (privatūs arba išsinuomoti) – 64 proc., lėktuvai – 17 proc., traukiniai – 11 proc., laivai – 2 proc., autobusai – 5 proc., dviračiai ir pan. – 1 proc. Įdomu, kad lietuviai lėktuvais keliauja beveik dvigubai daugiau nei estai ar latviai, o palyginti su lenkais daugiau nei dvigubai.
Kelionių skaičius vienam gyventojui ilgiau nei vieną dieną
