Vasario 8 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narės Rimantės Šalaševičiūtės surengta konferencija „Teismo psichiatrijos ekspertizės aktualijos ir tendencijos operatyvaus ir efektyvaus žmogaus teisių užtikrinimo kontekste“, kurioje dalyvavo teismo psichiatrijos specialistai, ekspertai, gydytojai psichiatrai, psichologai, psichoterapeutai, Vaiko teisų apsaugos specialistai, teisininkai, suinteresuoti, kad situacija šioje srityje gerėtų.
Konferencijos dalyviai pristatė savo profesines įžvalgas, aptarė teismo psichiatrijos padėtį Lietuvoje, pasidalijo patirtimi sprendžiant aktualias teismo psichiatrijos ekspertizės problemas. Daugiausia dėmesio skirta būtent vaikams atliekamų Teismo psichiatrijos ekspertizių procesui palengvinti. Konferencijoje sveikinimo žodį tarė Seimo Pirmininko pavaduotojas, LSDD frakcijos narys Gediminas Kirkilas.
“Konferencijos tema nuteikia labai rimtai, ir, esu tikras, kad Jūsų visų čia esančių patirtis, išmintis, kompetencija ir geranoriškumas, kuo čia pasidalinsite, žymiai pastūmės šiuos reikalus į priekį ir prisidės sprendžiant problemų, su kuriomis vis dar susiduriama vykdant teismo psichiatrijos ekspertizes bei atitinkamai užtikrinant žmogaus teises, sprendimo. […] Daugiausia kalbėsite apie vaikus ir paauglius, ir už tai esu Jums nuoširdžiai dėkingas, nes to dabar labai reikia. […] Vaikai yra mūsų visuomenės nariai, kurie dar negali patys pasirūpinti savimi, tačiau esame mes – Seime, Ministerijose, Teismuose, kitose atsakingose valstybės institucijose, turintys visus reikalingus svertus sukurti sąlygas, kad šios, ypač pažeidžiamos visuomenės dalies – vaikų ir paauglių žmogaus teisės, orumas ir interesai būtų užtikrinti tiek teisminiuose procesuose, tiek kasdieniniame gyvenime”, – teigė G.Kirkilas.
Apie Teismo psichiatrijos ekspertizių proceso trūkumus kalbėjo ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė. O konferencijos organizatorė R.Šalaševičiūtė savo pranešime išskyrė pagrindines problemas, su kuriomis susiduriama šioje srityje, ir kur nukenčia būtent vaikai.
„Pagrindinė problema – per ilgi teismo psichiatrijos ekspertizių laukimo terminai. Jie susiformuoja dėl išaugusio ekspertizių poreikio. Todėl konferencijoje kalbėta ir apie tai, kokių ekspertizių būtų galima atsisakyti, kurios yra perteklinės ir apkrauna ekspertus. Be to, terminus pailgina teismo psichiatrijos ekspertizes galinčių atlikti ekspertų trūkumas bei jų užimtumas. Siekiant padidinti ekspertų skaičių, būtina spręsti klausimą dėl galimų ekspertų ir specialistų rengimo tvarkos pakeitimų, privačių ekspertų veiklos skatinimo, Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo papildymo/išplėtimo, galimo ekspertų paslaugų įkainių reguliavimo (privačių ekspertų įkainių mažinimo). Būtent šiuos klausimus tikimės išspręsti padedami darbo grupės, sudarytos iš skirtingų institucijų atstovų po šios konferencijos“, – sako LSDDP frakcijos narė, SRDK pirmininkė R. Šalaševičiūtė.
Kalbant apie ekspertų trūkumą, iškeltas klausimas dėl privačių ekspertų galimybės dalyvauti teikiant Teismams ekspertizes. Konstatuota kad privatiems ekspertams nėra sudaromos lygios veiklos galimybės. Nors galiojantis teisinis reglamentavimas leidžia Teismui pasinaudoti privačių ekspertų pagalbą, tačiau dažniausiai jie nepasitelkiami, tai nulemia didesni įkainiai, taigi būtina spręsti įkainių sureguliavimo klausimą.
Šalaševičiūtė taip pat atkreipė dėmesį į savivaldybių Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijų veiklos efektyvumą. „Kai kuriose savivaldybėse komisijų darbe dėl didelio užimtumo nedalyvauja psichiatrai. Trūksta darbuotojų ir komisijos neturi kuo pakeisti gydytojo psichiatro, todėl darbas negali vykti pakankamai efektyviai“, – pastebėjo Seimo narė R. Šalaševičiūtė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Algirdas Šešelgis sako, kad valstybė privalo užtikrinti žmonėms, kurie dirba šioje srityje tinkamas sąlygas. Teismo psichiatrijos tarnyba atlieka svarbų vaidmenį, o viena iš jos funkcijų – Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos ekspertizės. Gautų nutarčių skaičius Tarnyboje nuo 2014-ųjų iki 2018 metų išaugo dvigubai, o darbuotojų skaičius padaugėjo tik vienu etatu. Pasak A. Šešelgio, neadekvatu, kad augant darbo apimtims, įstaigos pajėgumas atlikti funkcijas stovi vietoje. Galimybė apklausas atlikti nuotoliniu būdu leidžia atlikti užduotis greičiau.
Kad tokia galimybė realizuota pasidžiaugė ir Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas dr. Antanas Jatkevičius. Anot jo, būtent bendradarbiavimas tarp institucijų užtikrina sklandesnį darbą. Nacionalinė teismų administracija ir Teisėjų taryba bendradarbiauja su teismais, teikia pasiūlymus institucijoms dėl teisės aktų tobulinimo. SRDK pirmininkė įsitikinusi, kad kartu su visomis institucijomis minėti probleminiai klausimai ir jų sprendimo būdai bus įtraukti į Seimo Socialinių reikalų komiteto darbotvarkę ir turėtų tapti pagrindu įstatymų pakeitimams.
