Generolą J. Noreiką – Vėtrą apšmeižęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius privalo atsiprašyti arba atsistatydinti – tokią „telegramą“ L.Linkevičiui pasiuntė šiandien prie Užsienio reikalų ministerijos prieš J.Noreikos – Vėtros šmeižtą protestavę patriotinių organizacijų atstovai.
“Viešoje erdvėje ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose intensyvėja propaganda prieš Lietuvos laisvės kovotojus ir tuo pačiu prieš visą antisovietinę rezistenciją. Itin aktyviai skleidžiamas melas apie Joną Noreiką-Generolą Vėtrą, žuvusį už Lietuvos laisvę. Net Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ragina pašalinti J.Noreikos atminimo ženklus, motyvuodamas tuo, jog Generolas Vėtra esą buvęs nacių koloborantas. Ministerijos darbuotojai lyg atsitiktinai yra raginami pasirašyti peticiją už J. Noreikos viešo atminimo ženklų nuėmimą. Tokie ministro veiksmai yra sąmoningas Lietuvos valstybės ir jos laisvės kovų juodinimas.
Istoriniai dokumentai aiškiai liudija, jog 1941 m. liepą vykusiuose žydų izoliavimo ir fizinio sunaikinimo veiksmuose J. Noreika nedalyvavo. Jo pasirašytas 1941 m. rugpjūčio 22 d. raštas dėl žydų perkėlimo ir jų turto saugojimo niekaip nepaskatino žydų žudynių Šiaulių apygardoje ir jokia prasme nenubraukia J. Noreikos gyvenimo nuopelnų Lietuvai ir žmogiškumui.
Ministro L.Linkevičiaus ir Lietuvos žydų bendruomenės viešai siūlomas J. Noreikos veiksmų vertinimas stumia Lietuvos visuomenę į precedento neturintį visų laikysenų okupacijos sąlygomis suvienodinimą. J. Noreikos eitų pareigų įvardijimas smerktinu kolaboravimu iš esmės reiškia, kad smerktinais kolaborantais tampa visi SSRS okupuotos Lietuvos valstybės tarnautojai. J. Noreikos nepasipriešinimo nacių sprendimams žydų klausimu smerkimas atitinkamai reiškia, kad smerktini yra visi Lietuvos piliečiai, išskyrus rezistentus, atvirai oponavusius okupaciniams režimams.
Amžininkai aiškiai liudija J. Noreiką rūpinusis žydų vaikais, pagal galimybes priiminėjus palankius sprendimus, spaudoje viešai pasisakius prieš žydų žudynes ir kitus nacių nusikaltimus. J. Noreika atsisakė vykdyti lietuvių mobilizaciją į SS kariuomenę ir už tai buvo suimtas bei kalinamas Štuthofo koncentracijos stovykloje. Iš jos ištrūkęs, turėjo visas sąlygas pasitraukti į Vakarus pas ten laukiančią šeimą, tačiau priėmė valingą sprendimą grįžti į Lietuvą ir organizuoti kovą dėl Tėvynės laisvės. Šioje kovoje, po kalinimo ir tardymų KGB kalėjime, neišdavęs Lietuvos, savo idealų ar kovos draugų, ir žuvo 1947 metais.
Griežtai nesutinkame, kad šiandien galima teisti žmogų ir nubraukti jo gyvenimo nuopelnus dėl rašto, kuris yra tik jau paskelbto įsakymo paskleidimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1991-05-27 patvirtinimu Nr. 8-17228 paskelbė, jog J. Noreika yra reabilituotas baudžiamojoje byloje Nr. 9792/3 (2015-11-06 raštu Nr. 1.15-5T-88 LAT dar kartą patvirtino tokį vertinimą). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro 2017-04-04 pažymoje taip pat nurodoma, jog rezistentas Jonas Noreika nedalyvavo jokiose žydų naikinimo operacijose. Įvairūs Lietuvos žiniasklaidoje paskleisti ir žinomai melagingi kaltinimai dėl tariamo J. Noreikos dalyvavimo organizuojant žydų žudynes Plungėje ar kitose Lietuvos vietose yra niekiniai ir negali tapti pagrindu valstybės ar savivaldos institucijų sprendimams.
Mes, visuomeninių, patriotinių organizacijų vadovai, piliečiai pasirašiusieji šią peticiją, teigiame, kad ministro vieši kaltinimai yra sovietiniams kolaborantams būdingos propagandos pavyzdys, toliau, kaip sovietmečiu, formuojamas pasakojimas apie nacistinę Lietuvą ir piliečių aktyvų dalyvavimą Holokauste.
Sutinkamai su tuo reikalaujame:
– Lietuvą ir jos didvyrį Joną Noreiką apšmeižusį užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių kviečiame atsiprašyti Lietuvos visuomenės, laisvės gynėjų arba pasitraukti iš užimamų pareigų;
– palikti visus šalyje esančius ir įteisintus Jono Noreikos atminimo ženklus.
Tuo pačiu kviečiame teisines institucijas – Generalinę prokuratūrą, Valstybės saugumo departamentą – imtis ryžtingų veiksmų ginant viešąjį interesą ir nacionalinį saugumą prieš besikartojančias rezistencijos šmeižto kompanijas. Jeigu rezistencijos ir laisvės kovotojų atminimo negins valstybė, ryžtingų veiksmų imsimės patys, gindami žuvusiųjų už Lietuvą atminimą teismuose”, – teigiama peticijoje, kurią per keletą savaičių internete pasirašė daugiau kaip tūkstantis Lietuvos piliečių.
