Lietuvos apeliacinis teismas atmetė nuteistojo Žilvino Razmino apeliacinį skundą, kuriuo jis prašė išteisinti jį dėl neapykantos kurstymo, žmonių diskriminavimo, įsitikinimų ir pažiūrų.
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nuosprendžiu Ž. Razminas nuteistas už tai, kad sukūrė proklamacijų, kurių turinys skleidžia neapykantą žmonių grupėms bei jas platino neformalaus judėjimo, prisistatančio tautiniais socialistais, nacionaldarbininkais internetiniame tinklalapyje, klijavo ant pastatų, įteikdavo žmonėms.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad Ž. Razminas, sistemingai kurdamas proklamacijas, kuriose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma žmonių grupės diskriminacija dėl socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, veikė suvokdamas savo veikos pavojingumą ir norėdamas paskatinti neigiamą visuomenės reakciją į nurodytai žmonių grupei priklausančius asmenis, iš jų tyčiojosi ir juos niekino.
Teisėjų kolegijos vertinimu, viešojoje erdvėje Ž. Razmino paskleistų proklamacijų turinys, jose vartojami žodžiai, simboliai, proklamacijų kiekis patvirtina, kad jis atvirai tyčiojosi, niekino ir kurstė diskriminuoti žmonių grupę dėl socialinės padėties, įsitikinimų ir pažiūrų.
Teisėjų kolegija paliko galioti apygardos teismo nuteistajam paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant vieneriems metams ir įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos ribų.
Teisėjų kolegija atmetė prokuratūros apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl Ž. Razmino išteisinimo ir pripažinti jį kaltu už tai, kad kūrė organizacijas, turinčias tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorinį vientisumą ir dalyvavo tokių organizacijų veikloje (BK 121 straipsnis) bei viešai ragino smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti konstitucinę santvarką, nuversti teisėtą valdžią, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą (BK 122 straipsnis).
Teisėjų kolegija, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie Ž. Razmino suburtos organizacijos, kurios narius sieja pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas ir kurios tikslas – neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, egzistavimą. Taipogi byloje nėra neginčytinų faktinių duomenų, patvirtinančių, jog jis viešai ragino smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dar gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
LAT inf.
