Anatolijus Lapinskas
Socialinės apsaugos ministras Linas Kukuraitis Delfyje pristatydamas pensijų reformą „Kodėl pensijų reforma neįtinka verslininkams ir kitiems kritikams” pateikia vertingų minčių, kurios deja, ne apgina tą reformą, bet teikia peno dar didesnei jos kritikai.
Štai tas penas. „Pagal dabartinę sistemą žmonės perveda pensijų fondams 2 proc. nuo Sodros įmokos, nepaisant, ar pats asmuo bent truputį atideda senatvei nuo savo atlyginimo. Tie 2 proc. reiškia, kad ateityje mažėja kaupiančio asmens sodrinė pensija, todėl kaupimas tampa ne priedu prie Sodros pensijos, bet pakaitalu. Kokia tuomet kaupimo prasmė?” – taip rašo L.Kukuraitis.
Taip ir norisi paklausti ir jo, ir visos valdžios: kur jūs buvote, ar galvojote apie Lietuvos žmones, kai priėmėte, o po to 15 metų vykdėte tokius idiotiškus įstatymus, neigiančius pačią kaupimo idėją ir galų gale tiesiog apvagiančius žmones, susiviliojusius ta įstatymine nesąmone?
Jei žmogus neprisideda prie kaupimo, o tokių net 695,5 tūkst., tai vadintina ne kaupimu, o tiesiog pinigų dovanojimu. „Nes jeigu kaupi, tai bent šiek tiek prisidedi ir pats. Be to, tik 2 proc. kaupimas neturi prasmės. Kaupimas prasmingas tik tuomet, jei kaupiama mažiausiai 6 proc.”. Kodėl ši mintis pagarsinta tik praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo pensijų kaupimo pradžios? Tokiu būdu netoli milijono kaupėjų šio laikotarpio įnašai nuėjo šuniui ant uodegos.
Pagal naują siūlomą sistemą, pats kaupiantysis nuo savo atlyginimo skirtų 4 proc., valstybė jį paremtų 2 proc. nuo VDU. O dabar dėmesio: „kad kaupimo našta nebūtų pernelyg jaučiama, pasiūlyta 2 proc. sumažinti Sodros įmokas“.
Koks asilas galėjo taip sugalvoti? Panašiai yra ir dabartiniame kaupime: „dėl patogumo“ įmokos fondams imamos iš Sodros įmokų, t.y. dabartinių pensininkų pinigų. Tokia sistema, kaip žinome, yra pasmerkta.
Tačiau reformos autoriai nuo vilko užlipo ant meškos. Sumažinę 2 proc. įmokas Sodrai, o „sutaupytus“ pinigus neva jau patys žmonės iš savo kišenės atiduosią pensijų fondams, tie autoriai atėmė iš Sodros ne tik kaupiančiųjų įmokas, bet ir visai nenorinčių to kaupimo pinigus. Tuo pačiu Sodrą apvogė dar labiau.
„Pagal ankstesnių valdžių sprendimus pervedimai į privačius fondus nuo 2020 m. pasiektų 392 mln. eurų, t.y. 3,5 proc., ne 2 proc. kaip dabar. Tai būtų nepakeliama našta Sodrai ir fiskalinei valstybės drausmei”, aiškina ministras. Vėlgi, sakytume, pagaliau valdžia atsibudo. Bet priimant įstatymą visi bijojo prasižioti.
Ir dar. „Vienintelis dalykas, kuris šiek tiek kelia abejonių dėl tokio sprendimo (t.y., Sodros įmokų sumažinimo), nėra garantijos, kad būsimi politikai nenutars, jog jiems reikia laimėti rinkimus ir nepamatuotai puls leisti pinigus. Visi puikiai žino, kad, remiantis tyrimais, vyresni žmonės labiausiai linkę dalyvauti rinkimuose. Dėl jų balsų dažniausiai ir kovojama”.
Čia vėl apie valstybę valdančiuosius, kurie pasirengę varyti Sodrą, tuo pačiu ir valstybę, kad ir į pragarą, šiuo atveju į finansų duobę, kad tik jų partija laimėtų rinkimus. Taip vertinant, valdžia darosi panaši į mums dabar gerai žinomą – korupcionierių gaują.
„Sodros rezervas pernelyg lengvai pasiekiamas politikams“, aiškina ministras, lyg tie politikai turėtų priešmokyklinį išsilavinimą ir kaip darželinukai griebtų ar net vogtų, pvz., saldainius, jeigu jie būtų padėti jiems pasiekiamoje vietoje. O gal taip yra iš tikrųjų?
„Vyriausybė jau pateikė pasiūlymą, kuris skatintų jaunus dirbančius žmones aktyviau dalyvauti pensijų kaupime. Jeigu yra kitų galimybių, kaip sudominti dirbančiuosius papildomu kaupimu nesumažinus Sodros tarifo, pasiūlykite“.
Siūlau: mažinkite ką tik norite, bet tik ne Sodros įmokas. Iš mokesčių artimiausias būtų pajamų mokestis, galimas ir kitų mokesčių mažinimas. Bet ne, Sodra yra pats skaniausias kąsnelis, kaipgi be jo…
„Vyriausybė remiasi Sodros biudžeto prognozėmis, kurios rodo, kad dabartiniams pensininkams įsipareigojimai bus užtikrinti netgi su sumažintu Sodros tarifu“. Palyginimui: socialinis mokestis Lietuvoje – 34,18 proc., Latvijoje – 35,09 proc., Estijoje – 33 proc. Ar būtinai Lietuvoje reikia jį padaryti mažiausią Baltijoje, kai pensijos jau tokios ir yra?
„Dabar egzistuojantys įsipareigojimai gali būti pagerinti, pridedant papildomas lėšas perkeliamai bazinei Sodros pensijos daliai iš kitų mokesčių”. Aiškinimas, kad bazinė pensija, mokant ją iš valstybės biudžeto, užtikrins jos didesnį patikimumą, neįtikinamas. Tuo labiau, kad Sodros biudžetas jau ir taip subalansuotas. Ar tas perkėlimas neįneš valstybės mokesčių sistemoje didesnės sumaišties?
Ir dar, šįkart teisingai, apie valstybę. „Valstybės parama negali pakeisti paties kaupiančiojo indėlio. Jeigu valstybės parama stipriai viršytų kaupiančiojo indėlį, kiltų klausimas, ar tai nėra viešųjų pinigų švaistymas. Tuomet būtų galima traktuoti, kad visi mokesčių mokėtojai remia kaupiančiuosius, kurie nusprendė užsitikrinti orią senatvę“. Bet įtarimas švaistymu vis tiek lieka…
Dar viena reformos kritikų manipuliacija – šįkart neva lūkesčių fronte. Jie esą tikėjosi, kad Sodra nuo 2020 metų perves į privačius pensijų fondus 3.5 proc. įmokas, vietoje dabartinių 2 proc. ir jų viltys sudužo. Esą valstybės pareiga užtikrinti jų teisėtus lūkesčius.
Tie kritikai, minėdami didžiules sumas, kurių neva negaus žmonės dėl sustabdomų pervedimų iš Sodros, niekada nemini, kokias sumas tie patys žmonės praras gaudami gerokai – 10-25 proc. sumažintas Sodros pensijas. Finansine nesąmone reikėtų vadinti sistemą, kai po viso gyvenimo kaupimo, panašią sukauptą sumą, o gal ir didesnę turėsi atiduoti iš savo pensijos. Kam tokios sistemos nauda? Aišku, kad pensijų fondams.
L.Kukuraitis pateikia irgi ligi šiol neva slepiamą žinią: „kol kas nemažai dalyvių dėl per menko savo indėlio sukaupia mažiau negu prarastų sumažėjus Sodros pensijai“. Esą „reforma tam ir daroma – kad tokių situacijų nebūtų“.
Peržvelgus reformos metmenis, labai abejotina, kad šis tikslas bus pasiektas.
