Anatolijus Lapinskas
Šleivos ir kreivos mūsų pensijų reformos vienu iš pagrindinių stulpų yra siūlymas – sujungti darbuotojo ir darbdavio įmokas „Sodrai“. Ar tai prasminga? Atsakymui pasiremsiu autoritetais.
Gitanas Nausėda: „Jeigu tai bus atlikta nuo kitų metų pradžios, visas algas, minimalų darbo užmokestį reikės dauginti koeficientu 1,31. Jeigu šiandien mes turime vidutinį darbo užmokestį 900 eurų, kitų metų pradžioje, atsiribojant nuo visų kitų faktorių, vidutinis atlyginimas Lietuvoje taps nebe 900 eurų, o 1200 eurų. Bet į rankas žmogus gaus lygiai tiek pat, nes jis sumokės daugiau mokesčių. Realiai žmogus geriau gyventi nepradės“.
Teodoras Medaiskis: „Socialinio draudimo įmokas faktiškai sumoka pats darbuotojas. Suma, kuri vadinama darbdavio įmoka, yra darbuotojo atlyginimo dalis, sumokama ne jam tiesiogiai, o jo vardu į Sodrą, už ką tas darbuotojas įgyja teisę gauti išmokas susirgęs, netekęs darbo, sulaukęs senatvės ir pan. Daugumoje civilizuotų šalių ši įmoka dalijama maždaug po lygiai darbdaviui ir darbuotojui, suprantant tokio dalijimo santykinumą ir nematant reikalo jį kvestionuoti“.
Romas Lazutka: „Sakoma, kad socialinio draudimo įmokų perkėlimas pačiam dirbančiajam turėtų sumažinti šešėlį. Bet ar tikrai? Ar didesnis atotrūkis tarp sumos „ant popieriaus“ ir sumos „į rankas“ kaip tik nesuveiks atvirkščiai? Susitarsiu su darbdaviu: mokėk man bent dalį to, ką anksčiau atiduodavai „Sodrai“, bet nerodyk apskaitoje ir neišskaičiuok iš manęs mokesčių bei įmokų. Nematau čia rimto barjero „vokeliniam“ elgesiui“.
Linas Kukuraitis: „Šiuo metu darbuotojas nežino, kokia yra jo darbo vietos kaina, nes dalį mokesčių ir įmokų moka jis pats, dalį – darbdavys. Sujungimu norima atgrasinti nesąžiningus darbdavius mokėti atlyginimą „vokelyje“, nes tai labai nenaudinga darbuotojui, kuris praranda dalį socialinių garantijų.
Sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius bei įmokas, 2 proc. mažinama įmoka „Sodrai“ – mažinamas darbuotojų apmokestinimas. Tačiau mažinant „Sodros“ įmoką, pensijos lygį išlaikysime tokį patį, lyg nebūtume mažinę“.
Žilvinas Šilėnas: „Sodros“ įmokų sujungimas – reikalinga reforma. Suma, parašyta darbo sutartyje, – tai atlyginimas popieriuje, tačiau ne tikroji jūsų darbo vietos kaina, dar egzistuoja mokesčiai ir įmokos. Jie vadinami darbdavio „Sodra“. Sistema – beprasmiškai paini ir klaidinanti. Nėra jokios logikos ar priežasties, kodėl mokesčius reikia apskaičiuoti būtent taip.
Šią sistemą galima supaprastinti, tiesiog reikia, kad atsirastų vienas skaičius – atlyginimas iki mokesčių. Palyginę skirtumą tarp algos „į rankas“ ir atlyginimo popieriuje (kas parašyta darbo sutartyje), pamatytumėte, kiek sumokėjote mokesčių ir įmokų. Jei reforma būtų įgyvendinta tiksliai ir teisingai, Lietuvos mokesčių sistema taptų aiškesnė, skaidresnė, o svarbiausia – niekam nepadidėtų mokesčiai.
Kiekvieną atlyginimą, įrašytą darbo sutartyje, teks padidinti trečdaliu. Piniginiu požiūriu dėl to nei darbuotojui, nei darbdaviui niekas nepasikeis, bet darbo bus daug. Gal reikėtų specialaus įstatymo ar įsakymo, kuriuo būtų nustatyta, kad sujungus „Sodros“ įmokas visi darbo sutartyse įrašyti atlyginimai bus didinami 30 proc.?
Kitas iššūkis – jei alga popieriuje padidės trečdaliu, o visi mokesčių tarifai trečdaliu sumažės, samdomam darbuotojui niekas nesikeis – jis „į rankas“ gaus tiek pat pinigų.”
Kaip matome, ekspertų nuomonės skiriasi: ministras ir jaunasis pensijų fondų apologetas – už, kiti profesoriai – prieš. Tačiau niekas iš jų vis dėlto nepaminėjo dar vieno, nelabai ir skelbiamo reformos tikslo: gražiau atrodyti palyginamoje valstybių statistikoje ir užsieniečių akyse, nes kol kas Lietuvos darbuotojų darbo užmokestis yra gerokai mažesnis nei kaimyninių valstybių.
Pripliusavus prie algos darbdavio „Sodros“ įmoką, atlyginimai išsipūstų trečdaliu. Ar galima tikėtis, kad Lietuva dėl to būtų geriau vertinama tarptautiniuose konkurencingumo reitinguose? Ar tai padėtų Lietuvai „pakilti iš pelenų“? Tikrai abejotina.
O kad žmonėms tie Sodros įmokų sujungimai yra visiškai neaiškūs, rodo kad ir toks faktas. Lietuvos medikai reikalauja, kad per porą metų jų atlyginimai pasiektų 2600 eurų neatskaičius mokesčių. Tačiau nemini, kaip jie būtų skaičiuojami.
Jeigu pagal dabartinę tvarką, Sodros mokesčius dalinant darbdaviui ir darbuotojui, nuo 2600 eurų „prieš mokesčius“, į rankas jie gautų 1976 eurus. Tačiau sujungus darbuotojo ir darbdavio Sodros mokesčius, gydytojai į rankas gautų 1166 eurus, kas praktiškai nesiskirtų nuo dabartinio vidutinio 1113 eurų jų atlyginimo.
Siūlyčiau mūsų valdžiai pasidomėti Europos patirtimi, gal tai įtikintų vienokių ar kitokių reformų nauda. O ES šalyse socialinio draudimo mokesčiai darbdaviui ir darbuotojui skaičiuojami atskirai…
Socialinio draudimo mokesčiai ES šalyse
