Trečiadienį, kovo 14 d., Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos posėdyje bus svarstoma inicijuoti apkaltą Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariams dėl galimo šiurkštaus Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo ir Seimo nario priesaikos sulaužymo.
Apkalta inicijuojama po to, kai TS-LKD viešai paskelbė faktus, kad Seimo slapto balsavimo metu dėl Mindaugo Basčio apkaltos, Seimo konservatoriai imperatyviai nurodė kaip TS-LKD frakcijos nariai privalo balsuoti, o tai, pasak LVŽS frakcijos narių, rodo galimą Seimo narių, priklausančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai veiklą, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio ketvirtoje dalyje įtvirtintam Seimo nario laisvo mandato principui, kad „pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų“.
„Konservatoriai galimai grubiai pažeidė Konstituciją ir Seimo nario priesaiką, dėl to turėtų prisiimti atsakomybę. Teisininkų teigimu, konservatoriams gresia apkalta, jie privalo pripažinti suklydę, o Seime turi būti organizuojamas naujas balsavimas“, – sako LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
Frakcijos seniūnas primena, kad 1993 m. lapkričio 26 d. Konstitucinis Teismas nutarime išaiškino, kad Seimo nariai privalo balsuoti pagal sąžinę: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Taigi Konstitucija įtvirtina laisvą Seimo nario mandatą ir nepripažįsta imperatyvaus mandato.
Laisvo mandato esmė – Tautos atstovo laisvė įgyvendinti jam suteiktas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais“.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad Seimo nario priesaika įpareigoja jį savo veikloje vadovautis Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine ir nebūti varžomam jokių mandatų. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija.
Taigi, iš Konstitucijoje, inter alia jos 59 straipsnio 4 dalyje, įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo kyla Seimo nario teisė savo nuožiūra balsuoti priimant bet kurį Seimo sprendimą – kiekvienu klausimu balsuoti pagal savo sąžinę.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d. išvadoje konstatuojama, kad „Iš Konstitucijoje įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo, inter alia Seimo nario mandato individualumo reikalavimo, kylanti Seimo nario teisė savo nuožiūra balsuoti priimant bet kurį Seimo sprendimą gali būti realizuojama tik Seimo nariui asmeniškai išreiškiant savo valią per balsavimą Seimo posėdyje.“
