Mūsų tautos istorija – tai kovų už Laisvę istorija. Sukūrus Lietuvos valstybę reikėjo šimtmečius kovoti dėl teisės gyventi laisvai ir savarankiškai. Mums labiau žinomi XX a. įvykiai, kai atsikūrusią valstybę gynė 1918-1920 m. savanoriai, 1941 m. Birželio sukilimo dalyviai ir Vietinės rinktinės kariai. Didžiulę reikšmę Lietuvos laisvei turėjo dešimtmetį trukusi pokario partizanų kova Lietuvoje. Deja, šie įvykiai dar nėra tinkamai įvertinti, žmonės dar nėra tinkamai pagerbti.
Labai taikliai ir giliai apie to meto įvykius ir perspektyvas savo poezijoje išreiškė partizanų poetė Diana Glemžaitė eilėraštyje „Mes mokėsim numirt”:
Mes mokėsim numirt, jei Tėvynė aukos reikalauja.
Nesuriš mūs gretų nieks vergovės pikta grandine.
Neišmoksim sulinkt prieš ateivių įstatymą naują:
Savo brolį parduot – dar visi neišmokome, ne!
Kraštą ginsime šį, kaip senovėje protėviai gynė,
Balsą žemės gimtos išnešioję giliausiai širdy.
Nors laukai ir keliai pavergtųjų dejone nutvinę,
Kur klausysies – aplink svetimųjų žingsnius tegirdi.
O juk bus dar diena, kai pro vėliavų plazdantį mišką
Baltas Vytis pakils ir padangėj aukštoj suspindės!
Mūsų kraujas giedos pro gimtinės velėną ištryškęs,
Ir ant kapo nykaus šviesios taurės lelijų žydės.
Pardundės traukiniai, išsivežę jaunatvišką dalią,
Visi monai išdils, tarsi pjautuvas dyla delčios.
Grįžę mūsų tėvai, mūsų sesės iš Komi, Uralo,
Atsiklaupę čionai, verkdami gimtą žemę bučiuos.
Mes mokėsim numirt ne už svetimą mintį ar žodį,
Ne už tuos, kurie skriaus, dengdami viską melo tamsa.
Tik už rytą, kuris laisvės saulę didingą parodys –
Mes mokėsim numirt giedriu veidu ir tvirta dvasia.
Kitas man labai reikšmingas įvykis yra 1972 m. gegužės 14 d. Romo Kalantos susideginimas Kaune, kuris tapo politinio pasipriešinimo ir protesto prieš Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių okupaciją simboliu. Prieš savižudybę R. Kalanta sušuko „Laisvę Lietuvai!“, o jo užrašų knygelėje buvo įrašyta: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“.
„Kauno pavasariu“ vadinami 1972 m. gegužės mėn. Kauno įvykiai buvo vieni masiškiausių tuometinės TSRS mastu. Jie sulaukė didelio lietuvių išeivijos ir Vakarų valstybių žiniasklaidos dėmesio, buvo traktuojami kaip politinis lietuvių jaunimo pasipriešinimas komunistiniam režimui ir padarė didelę įtaką tolesniam lietuvių antitarybiniam judėjimui.
Tais pačiais metais pradėta leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“. 1976 metais įkurta Lietuvos Helsinkio grupė. Šios grupės tikslas – stebėti, kaip SSRS laikosi Helsinkio pasitarimo akto įgyvendinimo.
Buvęs politinis kalinys A. Terleckas kartu su savo bendražygiais įkūrė pogrindinę Lietuvos Laisvės lygą, ėmė leisti laikraštį ,,Laisvės šauklys“.
Sovietinė valdžia – kompartijos struktūros ir KGB ėmėsi represijų prieš disidentus. 1979-1983 metais daug jų buvo suimta, teisiama ir įkalinta. 1988 metų gegužės – birželio mėnesiais įsikūręs Lietuvos Sąjūdis pasireiškė kaip galingas atgimimo judėjimas. Jau 1988 metų liepos – rugpjūčio mėnesiais įvyko daugybė mitingų, kuriuose dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių. Nuo 1988 metų birželio mėnesio imtas leisti ,,Sąjūdžio žinių“ laikraštis, rugsėjo mėnesį – ,,Atgimimas“. Sąjūdžio banga ir įgalino sulaukti lemtingo Kovo 11-osios akto. Esu dėkingas likimui, kad šiuose įvykiuose turėjau galimybę dalyvauti asmeniškai ir visa tai pajausti savyje.
Po Kovo 11-osios daug kas pasikeitė – tapome laisvi ir galime patys tvarkytis savo šalyje, tapome lygūs su kitomis pasaulio šalimis ir sėkmingai vejamės juos ekonomine prasme.
Esu laimingas, turėdamas galimybę gyventi laisvoje Lietuvoje ir asmeniniu indėliu daryti savo tėvynę malonesne gyventi visiems. Į Lietuvos laisvę sudėta daug aukų, kad mes galėtume laisvai gyventi, mylėti ir kurti savo, ir savo valstybės gyvenimą. Mes galime patys įtakoti savo valdžią piketų ir mitingų būdu. Dalyvaudami rinkimuose galime visiškai pakeisti valdžią. Viso to neturėjo mūsų seneliai ir tėvai, nes buvo tik sraigteliai „raudonojo velnio” girnose. Sovietinis režimas tiesiog traiškė tuos, kurie mėgindavo pakelti galvas ir garsiai reikšti savo mintis.
Laisvė – pati didžiausia dovana. Laisvė iškovota ir aplaistyta mūsų didvyrių krauju. Branginkime ir saugokime savo ir Lietuvos laisvę.
Sveikinu Jus visus su Lietuvos laisvės 28 metais.
Gražios šventės, mielieji!
Sigitas Martinavičius
