Seimo narė daug primelavo konferencijos metu apie ūkininkus. Save vadinanti ekonomistė akivaizdžiai neskiria apyvartos nuo pelno, rėmėsi sena informacija, norėdama dramatizuoti vaizdą. Kažkodėl lygindama ES šalis su Lietuva nutyli, kad Lietuvos ūkininkai gauna daug mažesnes išmokas nei ES senbuvės. Todėl lyginimas mokesčių nuo apyvartos yra labai netikslus. Skiriasi ženkliai ir Lietuvos ūkininkų produktų pardavimo kainos. O svarbiausia, ką meluoja A. Maldeikienė, tai kalbėdama apie ūkininkus naudojo senus duomenis, nutylėdama, kad nuo 2018 m. ūkininkams gerokai pakilo mokesčiai.
Trumpai pateikiu, kokius mokesčius moka ūkininkai nuo 2018 m. Ūkininkai moka lygiai tokius pat mokesčius, kaip ir kiti verslo dalyviai: GPM, žemės, akcizo mokesčius, mokestį už aplinkos teršimą, taip pat valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Ūkininkai moka mokesčius ne tik už save, kaip ūkininkus, vykdančius individualią žemės ūkio veiklą, bet ir už savo ūkyje dirbančius darbuotojus.
Žemės mokesčius 2016 m. mokėjo 482 911 asmenų, sumokėta suma siekė daugiau nei 12 mln. eurų. Beveik tokią pačią sumą 15 316 mokėtojų atseikėjo ir pridėtinės vertės mokesčiui (PVM.) Per 2016-uosius už save ir už ūkyje dirbančius darbuotojus ūkininkai sumokėjo per 81 mln. eurų.
Nuo 2018-ųjų ūkininkams, kaip ir kitiems individualia veikla užsiimantiems asmenims, padidėjo gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Nuo 2018 metų jis priklauso nuo per metus uždirbtų apmokestinamųjų pajamų dydžio (t. y. pelno). Uždirbtos apmokestinamosios pajamos, kurios siekia iki 20 tūkst. eurų, yra apmokestinamos 5 proc. GPM tarifu, o pajamos nuo 20 tūkst. iki 30 tūkst. eurų yra apmokestinamos atitinkamai iki 15 proc. didėjančiu tarifu, priklausomai nuo pajamų dydžio. 30 tūkst. eurų viršijančios apmokestinamosios pajamos bus apdėtos 15 proc. tarifo mokesčiu.
Gyventojų pajamų mokestis apmokestinant 2018 m. uždirbtas pajamas (pelną), viršijančias 30 tūkstančių eurų, bus taikomas 10 proc. tarifas, o apmokestinant 2019 m. uždirbtas pajamas – 15 proc. tarifas.
Smulkieji ūkininkai ir toliau yra atleisti nuo GPM. Tiesioginės ir kompensacinės išmokos (tarp jų ir gaunamos iš Kaimo plėtros 2014–2020 m. programos) taip pat išlieka neapmokestintos GPM.
Nuo valstybinio socialinio draudimo įmokų ir toliau yra atleisti tie ūkininkai, kurių ūkio, žemės ūkio valdos dydis neviršija 4 ekonominio dydžio valdų (EDV) vienetų, tačiau keičiasi apmokestinamoji bazė: ūkininkams, kaip ir kitiems individualią veiklą vykdantiems subjektams, įmokos yra apskaičiuojamos nuo pusės apmokestinamųjų pajamų, t. y. nuo savo veiklos rezultato (pelno).
2018 metais keičiasi metinės apmokestinamosios pajamų sumos viršutinės ribos dydis, kuris buvo 7 vidutiniai šalies darbo užmokesčiai (5188,4 euro.) Ūkininkams, kaip ir kitiems individualią veiklą vykdantiems asmenims, yra pritaikyta 28 vidutinių darbo užmokesčių viršutinė riba, ji siekia 22 643,6 euro.
Nesvarbu, kiek per metus ūkininkas uždirbs: 22 tūkstančius, 50 tūkstančių ar 100 tūkstančių eurų pelno. Mokesčiai jam yra skaičiuojami tik nuo fiksuotos viršutinės ribos sumos, t. y. daugiausia nuo 22 643,6 eurų sumos. Taigi, jei 2018 m. vidutinis darbo užmokestis sudaro 808,7 euro (2017m jis buvo 741,2 euro), jis yra dauginamas iš 28 ir taip apskaičiuojamos vadinamosios lubos.
2018 m. Yra taikoma 14 vidutinių darbo užmokesčių viršutinė riba – 11 221,8 eurų. Tai maksimali suma, nuo kurios yra skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos už 2018-uosius.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos 2018m padidėjo 0,2 proc. savarankiškai dirbantiems asmenims, tarp jų ir ūkininkams. Bendras įmokų tarifas išaugo iki 28,9 proc.
Anksčiau ūkininkai nebuvo draudžiami ligos atveju. Dabar, mokėdami papildomą 0,2 proc. įmoką, jie bus draudžiami ne tik pensijų, bet ir ligos bei motinystės draudimu.
Nuo 2018 m. Yra panaikintos lengvatos ūkininkaujantiems ir dirbantiems pagal darbo sutartis asmenims, taip pat panaikinama lengvata ūkininkaujantiems asmenims iki 29 metų. Šie asmenys jau privalo mokėti VSDĮ.
Seime priimtame Akcizų įstatyme nustatyta, jog gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veikloje, tarifas nuo 2018 metų yra padidintas nuo 21 euro už tūkstantį litrų iki 56 eurų. Todėl vieno litro kaina padidėjo 5 centais.
Padidintas gyventojų pajamų mokesčio tarifas ūkininkams, kurių apmokestinamosios pajamos viršys 30 tūkstančių eurų. Iki 2018m ūkininkams buvo taikomas 5 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas, 2018 metais ūkininkai jau moka10 procentų, o 2109-aisiais mokės– 15 procentų. Pvz., ūkininkas, kurio 2017 metais uždirbtos pajamos sieks 35 tūkstančius eurų apmokestinamų pajamų, už metus turės sumokėti 1 750 eurų gyventojų pajamų mokesčio, o jeigu tokias pat apmokestinamąsias pajamas jis uždirbs 2018 metais, mokės dvigubai daugiau, t. y. 3 500. 2019-aisiais mokės jau 5 250 eurų.
Padidintas mokesčio tarifas palies tuos ūkininkus, kurių apmokestinamosios pajamos yra didesnės negu 20 tūkst. eurų per metus, o ūkininkai, kurie uždirba iki 20 tūkst. eurų apmokestinamų pajamų (pelno), mokės tiek pat, kiek ir mokėdavo iki įstatymo pakeitimo.
Sigitas Martinavičius
