Konstitucinis Teismas šiandien pateiktoje išvadoje konstatavo, kad Seimo nario Kęstučio Pūko veiksmai Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigas einančių ir šias pareigas užimti pretendavusių asmenų atžvilgiu, nurodyti Specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos Seimo nariui Kęstučiui Pūkui išvadoje, prieštarauja Konstitucijai. Šiais veiksmais Seimo narys Kęstutis Pūkas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybės pareigūnai turi turėti piliečių pasitikėjimą. Tam, kad piliečiai galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė. Viena tokios kontrolės formų – konstitucinis apkaltos institutas. Pagal Konstituciją įgaliojimus apkaltos procese turi tik dvi valstybės valdžios institucijos – Seimas ir Konstitucinis Teismas. Apkaltos byla gali būti pradėta tik Seimo narių siūlymu. Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Jeigu Konstitucinis Teismas konstatuoja, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seimas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali panaikinti jo Seimo nario mandatą.
Konstitucinio Teismo išvada – šiurkščiai pažeista Konstituciją ir sulaužyta priesaika. Pagrindiniai argumentai
Specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos Seimo nariui K. Pūkui išvadoje, be kita ko, nurodyta, jog Seimo narys K. Pūkas žodžiais, neverbaline kūno kalba žemino padėjėjo-sekretoriaus pareigas einančių ir pretenduojančių užimti šias pareigas asmenų orumą, juos akivaizdžiai diskriminavo, nepagrįstai kišosi į jų privatų gyvenimą. Šiais savo veiksmais Seimo narys K. Pūkas diskreditavo valstybės ir Seimo autoritetą. Atsižvelgiant į tai, Specialiosios tyrimo komisijos manymu, K. Pūko veiksmai vertintini kaip Seimo nario priesaikos, kuria Seimo narys įsipareigojo gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sulaužymas ir šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.
Konstitucinis Teismas šioje išvadoje konstatavo, kad iš Seimo nario priesaikos, Seimo nario konstitucinio statuso kylantys reikalavimai gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, vengti elgesio, žeminančio Seimo – Tautos atstovybės reputaciją ir autoritetą, lemia ir pareigą gerbti Konstitucijoje įtvirtintas ir jos saugomas žmogaus teises, nesinaudoti savo statusu kitų asmenų konstitucinėms teisėms ir laisvėms pažeisti. Seimo nario veiksmais, kuriais pažeidžiamos kitų asmenų konstitucinės teisės ar laisvės, gali būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta Seimo nario priesaika, žeminama Seimo – Tautos atstovybės reputacija ir autoritetas.
Konstitucinis Teismas išvadoje pažymėjo, kad viena iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo (kartu ir žmogaus orumo žeminimo) formų yra priekabiavimas, be kita ko, priekabiavimas dėl lyties ir seksualinis priekabiavimas. Priekabiavimas dėl lyties suprantamas kaip nepriimtinas ar nepageidaujamas fiziniais, verbaliniais ar neverbaliniais veiksmais (be kita ko, prisilietimais, gestais, žodžiu, raštu ar vaizdu) išreikštas elgesys, susijęs su lytimi, kuriuo, be kita ko, siekiama pažeminti arba yra žeminamas žmogaus orumas, siekiama sukurti arba kuriama asmenį, su kuriuo taip elgiamasi, bauginanti, priešiška, žeminanti ar žeidžianti aplinka. Seksualinio priekabiavimo, kuris yra viena iš priekabiavimo dėl lyties formų, skiriamasis bruožas yra asmeniui, prie kurio priekabiaujama, nepageidaujamas seksualinio pobūdžio elgesys. Tokiu elgesiu neišvengiamai yra kėsinamasi ir į fizinį ar psichinį asmens neliečiamumą, sutrikdoma žmogaus fizinė, psichinė ir dvasinė būsena, suvaržoma jo fizinio aktyvumo, intelektinės ir kūrybinės laisvės, taigi ir laisvos asmenybės, raiška, gali būti apsunkinami santykiai su kitais asmenimis. Priekabiavimas gali sukelti ilgalaikes ar net nuolatines pasekmes, neigiamai veikiančias asmens privatų ir socialinį gyvenimą. Priekabiavimo faktams nustatyti nebūtina, kad asmuo, prie kurio priekabiaujama, aiškiai ir kategoriškai prieštarautų tokiam elgesiui, kai akivaizdu, kad toks elgesys šiam asmeniui buvo nepriimtinas ir objektyviai įžeidžiamas, bet atsižvelgtina į tai, kaip jį suvokė asmuo, prie kurio buvo priekabiaujama. Be kita ko, nebūtina nustatyti asmens, kuris galbūt priekabiavo, siekio pažeminti žmogaus orumą ar sukurti jam priešišką, jį bauginančią, žeminančią ar žeidžiančią aplinką. Priekabiavimo faktams paneigti nepakanka vien to, kad juos neigia asmuo, kuris galbūt priekabiavo, bet privalu atsižvelgti į visas kitas šiems faktams nustatyti reikšmingas aplinkybes.
Įvertinus Seimo nario K. Pūko veiksmus, konstatuota, kad jo veiksmai iš esmės atitinka minėtus priekabiavimo dėl lyties ir seksualinio priekabiavimo požymius, taigi gali būti laikomi priekabiavimu dėl lyties, be kita ko, seksualiniu priekabiavimu: Seimo nario K. Pūko veiksmai jo padėjėjo-sekretoriaus pareigas ėjusiems ir šias pareigas užimti pretendavusiems asmenims buvo nemalonūs, nepageidaujami ir nepriimtini, tokiu būdu jis elgėsi išskirtinai su moterimis (merginomis). Kviesdamasis į pokalbį pretendentus užimti Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigas, K. Pūkas pirmenybę teikė netekėjusioms ir artimų asmeninių ryšių neturinčioms pretendentėms, kalbino su tiesioginėmis pareigomis nesusijusiomis intymiomis, trikdančiomis, nemaloniomis, su lytiniais santykiais susijusiomis ir panašiomis seksualinio pobūdžio, kitomis itin asmeninėmis temomis, komentavo jų išvaizdą ir fizines savybes, teikė trikdančius, dviprasmiško pobūdžio pasiūlymus, kitaip nekorektiškai, nepagarbiai bendravo ir tokiu savo elgesiu sukūrė nemalonią, žeminančią, įžeidžiančią aplinką. Dalis Seimo nario K. Pūko veiksmų buvo seksualinio pobūdžio. Seimo narys K. Pūkas taip elgėsi ne vieną kartą, priekabiavo ne prie vieno asmens. Minėti asmenys jautėsi pažeminti ir įžeisti, turėjo kęsti įtampą, stresą ir baimę, patyrė ilgalaikių nemalonių pasekmių. Toks Seimo nario K. Pūko elgesys ir objektyviai vertintinas kaip akivaizdžiai įžeidžiamas ir nepriimtinas.
Nors Seimo narys K. Pūkas teigia minėtų asmenų nežeminęs, nesielgęs su jais nepagarbiai ir prie jų nepriekabiavęs, ištyrus ir įvertinus surinktus įrodymus konstatuota, jog nėra pagrindo manyti, kad liudytojos būtų sakiusios netiesą ar nurodžiusios tikrovės neatitinkančias aplinkybes, būtų buvusios tarpusavyje susijusios, pažįstamos ir susitarusios ar pavieniui sąmoningai veiktų prieš Seimo narį K. Pūką.
Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Konstituciją iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti ne tik Konstituciją, bet ir įstatymus.
Remdamasis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo narys K. Pūkas pažeidė Seimo statuto 16 straipsnio 2 dalį, Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio nuostatas. Taip pat minėti Seimo nario K. Pūko veiksmai gali būti laikomi priekabiavimu pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 5 punktą, Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 7 punktą, be kita ko, seksualiniu priekabiavimu pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 6 punktą.
Dėl diskriminacinio ir žeminančio žmogaus orumą priekabiavimo pobūdžio ir juo sukeliamų pasekmių tokiu Seimo nario elgesiu neišvengiamai žeminama Seimo – Tautos atstovybės reputacija ir autoritetas, diskredituojama valstybės valdžia nepriklausomai nuo to, ar toks Seimo nario elgesys yra susijęs su jo parlamentine veikla arba naudojimusi konstituciniu Seimo nario statusu. Seimo nario diskriminacinis ir žeminantis žmogaus orumą elgesys, kuris gali būti laikomas priekabiavimu dėl lyties, be kita ko, seksualiniu priekabiavimu, laikytinas šiurkščiu Konstitucijos, be kita ko, jos 21 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 22 straipsnio 1,4 dalių, 29 straipsnio nuostatų, pažeidimu, taip pat Seimo nario priesaikos sulaužymu.
Atsižvelgdamas į tai, kad Seimo nario K. Pūko elgesys buvo diskriminuojantis ir juo pažemintas jo padėjėjo-sekretoriaus pareigas ėjusių ir šias pareigas užimti pretendavusių asmenų orumas, taip pat į tai, kad jo veiksmai laikytini priekabiavimu dėl lyties ir seksualiniu priekabiavimu, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiu elgesio Seimo narys K. Pūkas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
Apkaltos procesas – teisėtas
Šioje konstitucinės justicijos byloje suinteresuotas asmuo Seimo narys K. Pūkas teigė, kad Specialioji tyrimo komisija, priėmusi išvadą, kurios pagrindu jam pradėta apkalta, padarė procesinių pažeidimų, užkirtusių kelią jo teisei į gynybą, todėl pradėtas apkaltos procesas negali būti laikomas teisėtu.
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad apkaltos konstitucinė samprata lemia teisingą teisinį procesą, kuriame prioritetas teikiamas asmens teisių apsaugai. Asmens teisių apsauga garantuojama tik jei procesas yra viešas, šalys turi lygias teises, o teisiniai ginčai, ypač dėl asmens teisių, sprendžiami užtikrinant šiam asmeniui teisę ir galimybę jas ginti.
Šioje išvadoje pažymėta, kad pagal Konstituciją apkaltos procesas prasideda tik Seimui priėmus nutarimą dėl apkaltos proceso konkrečiam asmeniui Seime pradžios, todėl veiksmai prieš pradedant apkaltą, t. y. iki Seimui priimant tokį nutarimą (be kita ko, Seimo narių iniciatyva pradėti apkaltą, jų pateiktų kaltinimų pagrįstumo tyrimas Seimo sudarytoje Specialiojoje tyrimo komisijoje), nėra apkaltos proceso stadija, todėl joje asmeniui, kuriam gali būti pradedama apkalta, neturi būti sudarytos tokios pačios sąlygos ginti savo teises, kaip asmeniui, kuriam pradėta ir vykdoma apkalta. Tai yra parlamentinė procedūra, kuri negali būti laikoma tikru teisiniu procesu, jos metu sprendžiama ne dėl asmens konstitucinės atsakomybės taikymo, o tik tai, ar yra pagrindas pradėti apkaltą. Kitokių sąlygų ginti savo teises asmeniui, kuriam gali būti pradedama apkalta, sudarymas gali būti grindžiamas, be kita ko, siekiu apsaugoti tokias konstitucines vertybes kaip žmogaus orumas ir privataus gyvenimo neliečiamumas. Tam, kad būtų užtikrintas tinkamas teisinis procesas šioje procedūroje, asmuo, kuriam gali būti pradedama apkalta, turi turėti realią galimybę žinoti, kuo yra kaltinamas, pateikti savo paaiškinimus Seimui, šiam asmeniui pateiktų kaltinimų pagrįstumą tiriančiai Seimo sudarytai komisijai ar kitam Seimo struktūriniam padaliniui, Seimo posėdyje, kuriame sprendžiama, ar pradėti apkaltą, atsakyti į argumentus, kuriais grindžiami šiam asmeniui pateikti kaltinimai. Tam tikri proceso prieš pradedant apkaltą Seime elementai gali būti ir nevieši.
Pagal Konstituciją užtikrinant, kad apkaltos procesas, kaip visuma, atitiktų teisingo teisinio proceso reikalavimus, ypatingą reikšmę turi procesas Konstituciniame Teisme nagrinėjant bylą, ar asmens, kuriam vykdoma apkalta, veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Apkaltos procesas, kaip visuma, laikytinas teisingu ir tinkamu, jeigu laikantis teisingo teisinio proceso reikalavimų Seimo nariui ir (ar) jo atstovams sudaromos sąlygos ginti savo interesus tiek Konstitucinio Teismo posėdyje, tiek Seimo statute nustatyta tvarka Seime tęsiant apkaltos procesą įsigaliojus Konstitucinio Teismo išvadai, kad asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Šioje išvadoje pažymėta ir tai, kad apkaltai taikytini teisingo teisinio proceso reikalavimai pagal Konstituciją nėra absoliutūs, be kita ko, nėra absoliutus viešo bylų nagrinėjimo teisme principas. Siekiant apsaugoti tokias konstitucines vertybes kaip žmogaus orumas ir privataus gyvenimo neliečiamumas, tam tikri apkaltos proceso Konstituciniame Teisme elementai, be kita ko, Konstitucinio Teismo posėdis, kuriame tiriami įrodymai, apklausiami liudytojai, vyksta teisminiai ginčai, Konstitucinio Teismo sprendimu gali būti nevieši.
Iš šios konstitucinės justicijos bylos medžiagos matyti, kad Seimo narys K. Pūkas dalyvavo Seimo posėdyje, kuriame buvo pateiktas ir apsvarstytas Seimo Etikos ir procedūrų komisijos teikimas „Pradėti apkaltą Seimo nariui Kęstučiui Pūkui“ bei priimtas nutarimas apkaltą pradėti. Seimo narys K. Pūkas ir (arba) jo atstovas teikė savo paaiškinimus Seimo sudarytoje Specialiojoje tyrimo komisijoje, dalyvavo ir kituose Seimo posėdžiuose, susijusiuose su apkaltos jam procedūromis, tačiau, posėdžio pirmininkei paprašius pareikšti nuomones, nekalbėjo.
Nagrinėjant šią bylą Konstituciniame Teisme Seimo nario K. Pūko paskirtiems atstovams buvo išsiųsta susipažinti bylos medžiaga, Seimo nariui ir jo atstovams buvo tinkamai įteikti šaukimai atvykti į Konstitucinio Teismo posėdį, gauti rašytiniai Seimo nario paaiškinimai. Konstitucinio Teismo posėdyje buvo išklausyti suinteresuoto asmens Seimo nario K. Pūko atstovai, vykstant teisminiams ginčams buvo išklausytas pats Seimo narys, jo atstovai galėjo teikti Konstituciniam Teismui prašymus, įrodymus ir dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, duoti paaiškinimus, dalyvauti teisminiuose ginčuose, tarti paskutinį žodį.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas užtikrinti tinkamą teisinį procesą atliekant veiksmus Seime iki Seimui priimant nutarimą pradėti apkaltą nebuvo pažeistas, taip pat į tai, kad Konstitucinio Teismo posėdyje buvo užtikrintos Seimo nario K. Pūko teisės į gynybą, nėra pagrindo teigti, kad apkaltos procesas dėl Seimo nario K. Pūko veiksmų atitikties Konstitucijai kaip visuma nebuvo teisingas ir tinkamas ir dėl to turėtų būti laikomas neteisėtu.
Apkaltos proceso tikslas – išspręsti konstitucinės atsakomybės klausimą, kuri pagal Konstituciją nėra baudžiamosios atsakomybės taikymas, nors kai kada tie patys neteisėti veiksmai gali užtraukti ir konstitucinę, ir kitokią teisinę atsakomybę, pvz., baudžiamąją. Kokią atsakomybę užtraukia neteisėti veiksmai, priklauso nuo to, ar teisinėje sistemoje pripažįstama, kad tais pačiais neteisėtais veiksmais gali būti pažeidžiami ne tik Konstitucijos saugomos, bet ir kitais teisės aktais ginamos teisinės vertybės.
Todėl šios Konstitucinio Teismo išvados nebūtinai lemia kitokios nei konstitucinė teisinės atsakomybės (be kita ko, baudžiamosios) už šiuos veiksmus taikymą Seimo nariui K. Pūkui.
Ši Konstitucinio Teismo išvada įsigalioja paskelbus ją Konstitucinio Teismo svetainėje.
Šioje byloje yra pareikšta viena atskiroji, bet pritariančioji nuomonė.
KT inf.
