Anatolijus Lapinskas
Naujiena nukrito, kaip sakoma, iš dangaus: Lietuvos Vyriausybė pasiūlė keisti antros pakopos pensijų fondų finansavimą – ketinama atsisakyti pervedimų iš „Sodros“ biudžeto, t.y. pensininkų pinigų į pensijų fondus, juos pakeičiant pačių gyventojų didesnėmis įmokomis bei valstybės biudžeto parama.
Nors, tiesą sakant, krito ne visai iš dangaus, apie „finansinę karikatūrą“, kai dabartiniai pensininkai finansuoja būsimųjų pensininkų pensijas, kalbama jau seniai. Ir kaip nekalbėti, jei kitąmet „fondininkams“ reikės skirti net 186 mln. eurų. Savų pinigų!
Tačiau toji karikatūra atsirado ne vien dėl pensininkų, kurie kenčia dėl pensijų fondų stekenamos Sodros ir todėl pagal pensijų dydį lieka Europos uodegoje, bet, pirmiausia, dėl Seimo naivumo, prieš 15 metų patikėjusio tuometinės ministrės Vilijos Blinkevičiūtės žodžiais, kad kartu su fondų išmoka žmonės gaus didesnes pensijas nei be tų fondų, o valstybė kompensuos dabartinių pensininkų praradimus. To dabar nėra.
Trumpai tariant, Pensijų reformos įstatymas, prieš 15 metų suviliojęs Seimą, o kartu su juo milijoną apgautų žmonių, švelniai tariant, pamelavo. O ne švelniai – pasityčiojo. Ne tik iš tų kaupėjų, bet ir iš dabartinių, taip pat būsimųjų pensininkų ir galų gale iš Lietuvos.
Ačiū Dievui, valdžios proto aptemimas, atrodo, baigsis. Ir ne tik pas mus. Norėčiau papasakoti, kaip iš šio liūno brenda kaimynė Lenkija.
Lenkijoje vykstanti pensijų reforma, realiai ji prasidės 2019 metais, remiasi dviem pagrindiniais stulpais: pirmasis – pensijų fonduose šiuo metu esančių lėšų deprivatizacija, kadangi esamas jų statusas yra kaip viešųjų, t.y. valstybės finansų. Pagal reformą trys ketvirtadaliai šių lėšų bus grąžintos socialinio draudimo įstaigai ZUS, likusi pervesta Demografijos rezervo fondui.
Antrasis elementas bus naujas dalykas – Darbuotojų kapitalo planai (Pracownicze Plany Kapitałowe, lenkiška santrumpa PPK). Ši pensijų kaupimo programa pagrįsta bendru darbuotojų, darbdavių ir valstybės sutarimu. Pagal šiuos planus visi darbuotojai bus įrašyti į PPK, bet tie, kurie nenorės dalyvauti, vėliau galės iš jų pasitraukti.
Ši reforma – vienas reikšmingiausią buvusio Lenkijos finansų ministro, o dabar premjero Mateuszo Morawieckio darbų (kai jis atvažiuos į Lietuvą apie tą reformą būtinai reikėtų jo paklausti). Jos dėka turėtų padidėti lenkų santaupos ir kaip pasekmė – pensijos. Reformos užuomazgos atsirado dar pernai, o dabar jau įgavo įgyvendinimo pagreitį.
Įdiegus ją, pakeitimo norma, t.y. pensijos ir paskutinio atlyginimo santykis padidės bent trečdaliu, nuo 30 iki 40-50 procentų. Šis mechanizmas duos jaunimui viltį, kad išėjus į pensiją, jų gyvenimas finansiškai nesugrius, bet išliks pakankamai orus. 4000 zlotų (1000 €) uždirbantis 25-metis, išeidamas į pensiją prie savo socialinio draudimo pensijos pakeitimo normos 40 proc., galės pridėti dar 26 proc. iš kapitalo planų, taigi jo pensija pasieks 66 proc. buvusio uždarbio.
Įmokų dydis ir struktūra: Valstybės „sveikinimo” įmoka – 250 zl (62 €); Metinė valstybės įmoka – 240 zl (60 €); Darbdavio pagrindinė įmoka – 1,5 proc. atlyginimo, papildoma – 2,5 proc., ji skiriama atsižvelgiant į darbuotojo darbo stažą. Darbuotojo įmoka – 2 proc., papildoma – 2 proc. Tokiu būdu minimali įmoka – 3,5 proc., maksimali – 8 proc. Nuo šių sumų socialinio draudimo įmokos nebus skaičiuojamos.
Darbuotojai nuo 19 iki 55 metų bus automatiškai įrašomi į PPK. Jie galės pasitraukti iš programos, taip pat ir laikinai. Lėšos šioje programoje bus privačios, kartu ir paveldimos nurodytam paveldėtojui. Po 5 metų kadencijos šias lėšas bus galima naudoti neprocentinei paskolai, įsigyjant pirmąjį būstą. Iki 25 proc.sukauptų lėšų bus galima naudoti darbuotojui, jo sutuoktinei ar vaikui susirgus sunkia liga, šiuo atveju išmokėtų pinigų nereikės grąžinti.
Programa bus vykdoma etapais. Pirmiausia, į PPK turės įsijungti darbdaviai, turintys per 250 darbuotojų. Vėliau – darbdaviai, turintys mažesnį jų skaičių, vėliausiai – viešųjų finasų sektorius. Visos sistemos operatoriumi turėtų būti Lenkijos plėtros fondas – valstybinė bendrovė subalansuotos plėtros investicijoms. Pirmaisiais metais reforma kainuotų per milijardą zlotų (250 mln. €), bet kartu įtakotų BVP augimą 0,3-0,4 proc.
Aptarnaujančiomis PPK institucijomis būtų investicinių fondų bendrovės, turinčios leidimą tokiai veiklai. Šiuo metu jų yra per 60. Tikimasi, kad programoje dalyvaus daugiau nei pusė. Lenkijos plėtros fondas įkurs portalą, kuriame bus informacija apie atskirų fondų produktus, sutarčių standartus ir pasiektą grąžos lygį, bus atkreiptas dėmesys ir į reklamos etiką.
Rengiant PPK projektą buvo nuodugniai ištirtos panašios ilgalaikio taupymo programos nuo Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Skandinavijos šalių iki Kanados ar Naujosios Zelandijos. Geriausios praktikos bus panaudotos, žinoma, atsižvelgiant į Lenkijos darbo rinkos specifiką. Atsižvelgta ir į sąskaitų valdymo mokestį, jis negali viršyti 0.6 sąskaitoje esančių aktyvų.
Darbuotojų kapitalo planai yra vienas iš Kapitalo kūrimo programos elementų, o ši anonsuota svarbiausiame šiemet priimtame Lenkijos Ministrų Tarybos dokumente – Atsakingos plėtros strategijoje vidutinio ir ilgojo laikotarpio ūkio politikai. Būsimąją pensijų sistemą lenkai vadina “Morawieckio pensijų revoliucija”. O štai ką pasakoja pats Tadeuszas Morawieckis:
„Kai šiandien daugelis lenkų susimąsto, kodėl vakarų šalių piliečiai baigę darbinę veiklą neiškrenta iš aukšto gyvenimo standarto lygio, tai atsakymu yra ne vien tai, kad vakarų šalių piliečiai gauna didesnius atlyginimus. Jie daugelį metų dalyvauja darbuotojų ilgamečio taupymo programose, kurios užtikrina darbuotojo orų gyvenimą jam išėjus į pensiją. Jose solidariai dalyvauja pats darbuotojas, jo darbdavys ir valstybė.
Tokio sisteminio, solidaraus ir sąžiningo sprendimo, kurio dėka lenkai užsidirbs nuo keleto šimtų iki keleto tūkstančių zlotų papildomų pajamų šalia socialinio draudimo pensijos, niekas per paskutinius 27 metus lenkams nepasiūlė. Darbuotojų kapitalo planai bus didžiausia Vyriausybės programa po „Šeimai 500+“.
(Pagal šią gimstamumo skatinimo programą kiekviena šeima už kiekvieną vaiką kas mėnesį gauna po 500 zlotų (125 €). Jei šeimoje pajamos vienam asmeniui nesiekia 800 zlotų (200 €), išmoka bus ir už pirmą vaiką).
Naujoji pensijų sistema realiai sustiprins lenkų šeimų finansinį saugumą ir pagerins jų gyvenimo standartą. Ilgalaikis taupymas ligi šiol buvo lenkų visuomeninės ir ūkinės veiklos Achilo kulnas. Darbuotojų kapitalo planų įsteigimas taip pat palengvins lenkų firmoms prieigą prie pigesnio kapitalo ir suteiks galimybę didesnę investicijų dalį gauti iš šalies šaltinių. Tokiu būdu Lenkijos ūkis greičiau pereis ant konkurencingesnių ir inovatyvesnių vystymosi bėgių“.
Lietuva, atrodo, pasirengusi Lenkijos, o iš esmės daugelio išsivysčiusių pasaulio šalių diktuojamoms reformoms. Reikia tik nesustoti kuriame nors jų vyksmo etape.
