Rašytoja, Nepriklausomybės akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė kreipėsi į Seimo vadovybę, Seimo komisijas bei komitetus, o taip pat į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką V.Baką, kad būtų ištirtas rašytojo, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato dr. Vytauto Rubavičiaus persekiojimas.
„Seniai pastebimas demokratijos imitavimas Lietuvoje bei Valstybės vertimas policine Valstybe įgavo pavojingą pobūdį, kuris jau diskredituoja pačią Laisvės sąvoką, pakerta tikėjimą demokratine šalie ateitimi, kelia nepasitikėjimą Valstybės specialiosiomis tarnybomis, kėsinasi ir suvaržo atskirų piliečių teises.
Šį kartą didelį susijaudinimą bei reakciją visuomenėje sukėlė vieno rimčiausių Lietuvos filosofų, kultūros šulų, poeto, literatūros kritiko, kelių reikšmingų leidinių, išsamių straipsnių bei pranešimų autoriaus dr. Vytauto Rubavičiaus persekiojimas.
Dr. Vyt. Rubavičius visada reikalavo ir reikalauja politinės etikos, nenuilstančiai gina šiuo metu aktyviai naikinamą istorinę atmintį, baltiškąją kultūrą, krikščioniškas universaliąsias vertybes bei laisvą nepriklausomos minties teisę ir galimybę reikšti. Jau daugelį metų jis dirba nepriklausomos minties ir ugdymo darbą, ir viešai skelbia pastabas vyriausybėms, jeigu jos akivaizdžiai pažeidžia demokratinį šalies vystymosi nuoseklumą, teisingumą, žmogaus teisę į teisingą teismą bei kėsinasi į per šimtmečius sukurtas ir sunkiu sovietmečiu išsaugotas vertybes, dvasinį ir materialų turtą“, – savo pareiškime-prašyme rašo V.Jasukaitytė.
„Prisiminkime Antikos laikus, senovės Kiniją ir daugybę šalių, kur valdovai kviesdavosi į rūmus išminčius ir filosofus, tikėdamiesi jų išmintingų patarimų savo šalių valdyme. Lietuvoje gi vyksta atvirkštinis procesas. Laisva mintis, juo labiau jei ji kritinė, visokeriopai blokuojama. Pavyzdys – tai kas vyksta su kitu, rimčiausiu ir nuosekliausiu Lietuvos patriotu, profesoriumi filosofijos daktaru Vytautu Radžvilu. O tai, ką patyrė dr. Vyt. Rubavičius, meta šešėlį net ant Nacionalinių specialiųjų tarnybų, policijos, ir, žinoma, ant Vyriausybės vadovo S.Skvernelio. O į vyko štai kas:
Užvakar, t.y. gruodžio 11 d. vėlai vakare gavau tokio turinio laišką, jis, kaip įrodymas buvo parašytas ir atsiųstas man jau po visos „spektaklio“.
Miela Vidmante, nutiko keisti dalykai — vakar patyriau didelį tam tikrų tarnybų puolimą gąsdinimą. Bandant išvalyti kompiuterį, prisijungimo lange pasirodė naujų stočių įrašai — „nepavyks pasislėpti, Rubai“, bei kitokių, su grasinimais, – jie pasirodė vėliau. Kažkas reagavo į pokalbius. Kai sūnui aiškinau, kad ir sovietmečiu buvau sekamas, o vėliau vienas saugumiečių aiškino, kad jie manęs į kampą nespaudę, pasirodė įrašas – „jau nebeturi gerbėjų“. Kai juokaudamas pasakiau, kad reikės viską parodyti tau – įrašas: „Urbšys nepadės — keisk mąstymą“. Turėjome keletą nuotr. Su tais tekstais telefone. Vakare trumpam išėjus iš namų dingo telefonas, kuris atsirado iš ryto už durų koridoriuje tuščias. Šį rytą sūnus gavo atleidimo žinias iš trijų darboviečių.
Šviesaus Advento. Siunčiu langelio nuotr.
vyt-rubavičius
Aš tą vakarą paskambinau kolegai ir draugui, ir jis man papasakojo tai, kas aprašyta aukščiau cituotame tekste. Mums bekalbant, tie, kurie kontroliavo Rubavičiaus buto erdvę bei jo pokalbius, vis dar siuntinėjo žinutes. Viena iš jų buvo maždaug tokio turinio: „Užsičiaupk ir ramiai gyvensi“. Kita buvo įdomesnė: „gerai, gerai…bl…. pakasime“. Sūnui priėjus prie lango, atskriejo žinutė – „gaidy, ko žiūri pro langą?“
Aš primygtinai patariau nufotografuoti tuos gąsdinimus, tačiau kai Rubavičius su sūnumi išėjo pasivaikščioti, palikę besikraunantį telefoną su nuotraukomis, grįžę telefono neberado, o žinutės buvo dingusios. Įdomiausia, kad rytą jis telefoną rado „išvalytą“ už buto durų. Kaip tyčia (?) rytą sūnus Daumantas Rubavičius gavo pranešimus iš savo darboviečių, kad yra liepta (?) jį atleisti iš darbo…“ – savo pareiškime-prašyme V.Rubavičiaus persekiojimą aprašo V.Jasukaitytė.
„Stulbina tokia akiplėšiška intervencija į privatų žmogaus gyvenimą, jo naikinimas psichologiškai, veikiant vaikų likimus. Akivaizdu, kad tie, kurie taip elgėsi, jautė savo nebaudžiamumą. Taip elgiasi tik atitinkamų tarnybų asmenys, kurie gavę leidimą tokiam elgesiui „iš aukščiau“. Aš tą esu patyrusi juodžiausiais Brežnevo metais. Tačiau nėra labai sunku įsivaizduoti, kad šiuo metu taip kam nors leidžiama elgtis su žinomais mokslo, kultūros, visuomenės veikėjais. Būna, kad mokiniai pralenkia savo mokytojus, kaip atrodo, atsitiko ir Lietuvoje.
Laikau, kad tai liečia visas komisijas, į kurias kreipiuosi. Ši žmonių persekiojimo ir įslaptinto sekimo korupcija yra pati pavojingiausia, todėl ypač prašau gerb. Vitalijų Gailių ir Rimantą Dagį dėti visas pastangas, kad tokie gėdingi veiksmai nebjaurotų Lietuvos veido“, – rašoma V.Jasukaitytės pareiškime-prašyme Seimo vadovybei ir Seimo komitetų bei komisijų pirmininkams bei nariams.
