Šių metų spalio dvidešimt antrą dieną Kaune susirinkusi trylikos piliečių grupė po pasitarimo pasirašė reikalavimą nekeisti “Žemės ūkio paskirties žemės įsigyjimo įstatymo” Seimui ir Vyriausybei. Mintimis, kodėl derėtų išsaugoti 2014 metų balandyje priimto įstatymo nuostatas dalinasi peticiją pasirašiusi kaunietė Danutė Jasiulionienė.
Žemės Referendumo iniciatyvinės grupės narė Danutė Jasiulionienė:
“Seimui ruošiantis panaikinti saugiklius, kurie trukdė ne tik ES piliečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje, manau kiekvienam piliečiui pravartu žinoti šias aplinkybes, galimas pakeitimų paskatas ir pasekmes:
Nuo 2014 m.sausio mėn.01 d. iki 2016 m. gruodžio mėn. 31 d.buvo pateikti 64 622 pareiškimai žemės ūkio paskirties žemės pardavimui, iš jų tik du buvo užsienio piliečiai, ne Lietuvos piliečių sutuoktiniai.
Šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba pasitikėjimo teise valdo 1,05 milijonų hektarų valstybinės žemės. Vadinasi, toks Respublikos plotas dar yra neprivatizuotas – nenupirktas. Paskaičiuokime – jeigu visa tai parduoti pačia minimaliausia šiandienai kaina – po 4000 eurų už hektarą, gauname nei daug, nei mažai – 4 200 000 000 eurų.Tik 1 nuošimtis šios sumos yra keturiasdešimt du milijonai.
Dar truputis aritmetikos. LR plotas 65 200 kv. km. Tai yra 6,52 mln. ha plotas. Jeigu 1 ha parduoti minimalia 4000 eurų kaina, vadinasi Lietuvos teritorija kainuoja – 26 080 000 000 eurų. O bauda už nesutikimą parduoti žemę – 644 000 eurų. Čia skaičius dėl mistinio kvietimo įstoti į EBPO. Vėlgi kyla klausimas, kaip kažkokios EBPO įtaka ir veiksmai gali būti aukštesni ir reikšmingesni už bendrus vieningus ES veiksmus.
Kaip minima Aiškinamajame rašte, saugiklių panaikinimas – t.y. ,,teisinio reguliavimo poveikio rezultatai … turės teigiamos įtakos Lietuvos biudžetui (t.y. nemokėsime 644 000 eurų baudos, kurios santykinė dalis vienam gyventojui būtų apie 30 centų, o parduosime savo valstybės teritoriją už 26 080 000 000 eurų) ir bus išlaikytas teigiamas Lietuvos įvaizdis tarptautinėje bendruomenėje“. Ar ne per brangiai kainuoja toks labai sunkiai apčiuopiamas ir pamatuojamas matas – ,,įvaizdis“ ir tai, kad ,,ore pakibusi galimybė įstoti į įtakingą “Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO)“, į kurią kvietimo TIKIMASI (o ne bus įtraukiama) sulaukti 2019 metais.
Vadinasi, pati Vyriausybė ir Seimas pripažįsta, kad iki šiol mes su Europos Sąjunga nei bendradarbiavome, nei plėtėmės. Galop į ekonominės pletros klubą mus gal pakvies, gal ir ne, o valstybės teritoriją jau dabar porceliuosim.
Iš to kyla dar vienas klausimas – koks gi yra šiandien Lietuvos Respublikos statusas Europos sąjungoje? Jau praėjo virš 12 metų būnant šioje menamai nepriklausomų valstybių bendrijoje.
Kodėl keičiamas įstatymas? Kaip rašoma LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo projekto aiškinamąjame rašte, jis (pakeitimo projektas) ruošiamas siekiant nutraukti 2015 m. kovo 26 d. ES Komisijos pradėtą ES teisės pažeidimo procedūrą Nr. 2015/2021 dėl šiuo metu galiojančių nuostatų, nustatančių profesinių įgūdžių ir kompetencijos reikalavimus privačios žemės ūkio paskirties žemės įsigijėjams, nesuderinamumo su ES įsisteigimo ir laisvo kapitalo judėjimo principais“. Klausimas – kada valstybės teritorijos žemė tapo laisvai judančiu kapitalu?
Įsidėmėkite, kas tai atlieka: Atsakingi asmenys – LR Vyriausybė ( 2015 m.kovo 18 d. Pavedimas Nr. 13-801), rengėja ŽŪ ministerija – Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Algirdas Sereika, Žemės teisės skyriaus vedėja Gintarė Tumalavičienė, vyriausioji specialistė Vaida Dumčiūtė. Visą šią klaikią procedūrą ruošiasi pabaigti dabartinis Seimas ir Vyriausybė.
Naujasis įstatymas suregztas gudriai. Jame visiškai išmesta bendruomeninių organizacijų įtaka ir 2-o straipsnio 1-os dalies 1-as ir 2-as punktai, susiję su trijų metų žemdirbystės veikla, vykdyta Lietuvoje, pajamomis, gautomis iš ūkininkavimo veiklos mūsų šalyje (tai reiškia ir sumokėtais į biudžetą mokesčiais bei rinkliavomis). Šie reikalavimai buvo taikomi tik asmenims įsigyjantiems žemę ne pirmumo teise.
Keičiant įstatymą įterpiama teisinė sąvoka ASMUO. Vėl cituoju aukščiau paminėtą naujojo įstatymo aiškinamąjį raštą: ,,Be to, remiantis laisvo kapitalo judėjimo ir įsteigimo laisvės principais tiek Lietuvos, tiek užsienio subjektui (tas kuris atitinka Lietuvos pasirinktos Europinės ir transatlantinės (jau atsiranda ir neapibrėžta sąvoka “transatlantinė”. Kas tai – JAV, Kanada, Izraelis – kas tame telpa? Kuri ES valstybė yra už Atlanto?) integracijos kriterijus pagal LR Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnį) neturi būti visiškai užkertamas kelias įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, jeigu jis žemės pirkimo momentu neatitinka valstybės narės įtvirtintų reikalavimų, nes šią teisę ASMENIMS garantuoja ES teisė.“
Taigi, nekaltai skambantis žodelis „ASMUO“ – reiškia tiek Lietuvos, tiek bet kurios Europos bendrijos, tiek transatlantinės (kodėl ne kosmopolitinės?) valstybės pilietį.
Pirmo straipsnio pirmoje dalyje atsiranda sąvoka ,,žemės konsolidacija“. Kas tai? Rengiamas projektas, kuriame dalyvauja ne mažiau kaip 5 sklypai, esantys vienoje ar keliose kadastro vietovėse, kurių bendras plotas turi būti ne mažesnis kaip 100 hektarų. DYDŽIUI APRIBOJIMŲ NĖRA. Tarp šių sklypų esanti arba atsidūrusi valstybinė žemė parduodama ir prijuniama į bendrą plotą. Po konsolidacijos keičiasi sklypo savininko statusas, kur ,,konsolidacija“ tampa kaip ir jo (nario) sklypo bendrasavininku.
Įstatymo pakeitimų aiškinamajame rašte dėstoma, kad ,,jeigu būtų netrukdoma …konsolidacijos sutarčių sudarymui, būtų nebeužkertamas kelias didesnius žemės plotus valdantiems savininkams dalyvauti žemės konsolidacijos procese. Šiandien asmenys,kurie valdo daugiau kaip 500 ha, apskritai negali dalyvauti žemės konsolidacijoje…“. O kas bus kai tas asmuo bus ES pilietis ir galės įstatymiškai “konsoliduoti” pvz.100 000 ha Lietuvos Respublikos teritorijos, tame tarpe ir šiuo metu dar valstybinės žemės?
Seimo nariams ir Vyriausybei paaiškinama, matai norima ,,neapsunkinti verslo vykdymo sąlygų susijusiems asmenims (kurie bendrai nuosavybės teise valdo daugiau kaip 500 ha), jeigu vieno asmens turtas (šiuo atveju žemės ūkio paskirties žemė) būtų perleidžiamas kitam susijusiam asmeniui“.
Vadinasi tie, kas iki šiol svetimomis pavardėmis (per statytinius) yra susipirkę didžiulius ūkius, ramia sąžine galės juos ,,nusipirkti“ iš susijusių asmenų – t.y. legalizuoti, išplauti neteisėtai įsigytus “savo” turtus, o po to gal į “konsolidaciją” perleisti ASMENIUI iš ES.
Peršasi išvada – kalbama apie tai, kad ,,galiojančio Įstatymo nuostatos būtų netaikomos sudarant žemės konsolidacijos sutartis.“
Ruošiamasi, kad niekas netrukdytų neribotam valdų stambinimui, kurių savininkai gali būti ir ne Lietuvos pilietybę turintys ir ne pagal mūsų įstatymus gyvenantys asmenys.
Dar viena povandeninė konsolidacijos ledkalnio klasta slypi tame, kad “sklypus gali pirkti be kvalifikacinių reikalavimų, be 5 metų ž.ū. veiklos užtikrinimo po tokio pirkimo“.
Keista, kad tik fiziniams asmenims, pirmenybės teise galintiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, lieka reikalavimas turėti registruotą ūkį, o juridiniams – 50 nuošimčių pajamų iš žemės ūkio veiklos. Tačiau neapibrėžiama – kokioje teritorijoje? Lietuvoje, ES valstybėje turi būti registruotas ūkis ir kur gautos pajamos (atitinkamai sumokėti mokesčiai)?
Naujoje įstatymo redakcijoje numatoma galimybė savivaldybėms disponuoti valstybine žeme, esančia savivaldybių ribose, taip pat įgyvendinti žemės tvarkymo bei administravimo politiką vietiniu lygmeniu. Jeigu tai bus daroma atsižvelgiant į žmonių poreikius gal ir gerai. Tačiau vieša paslaptis, kad savivaldybių valdymas seniai padalintas tarp partijų ir klanų. Todėl kyla abejonių ar žeme bus naudojamasi skaidriai.
Tiek trumpai apie galimus pokyčius Lietuvoje.
Senosios Europos sąjungos narės yra įsivedę daugybę saugiklių. Tarp tokių išskirtini reikalavimai penkis metus gyventi šalyje, mokėti valstybinę kalbą, turėti atitinkamą išsilavinimą, nekenkti bendruomenei, aplinkai ir t.t. Dabar šios senbuvės, pamiršę paminėti kaip tvarkosi savo kieme, nori kitur įvesti betvarkę. Jeigu ES teisiniuose reglamentuose kalbama, kad yra bendra įstatymų sistema, vadinasi, įstatymai kažkuriuo klausimu turėtų būti vienodi visoje ES ir visose jos valstybėse. Gal nuo to ir reikėtų pradėti, derantis Europos Parlamente? Saugikliai ir reikalavimai turi būti apibrėžti sukonkretintais reikalavimais ir ribomis.
Vokietija – laisvai be apribojimų parduodama nuo 0,15 iki 2,0 ha žemės, ir tai skirtingai- pvz, Sare regione tik 0,15 ha; Saksonijoje 0,5 ha; Bavarijoje- 2,0 ha. Pardavimas ribojamas dėl konsolidacijos, spekuliacijos, esant neefektyviam žemės paskirstymui , nesutinkant kaimynystėje esantiems savininkams, griežtai tikrinamas pats sandorio skaidrumas. Tai valstybė, kuri daro didžiausią įtaką ES.
Lenkija-parduodamas plotas negali viršyti 300 ha, savininkas privalo turėti atitinkamą išsimokslinimą, ne Lenkijos piliečiams- neparduodama.
Prancūzija – remia jaunus ūkininkus, riboja ūkių plotų didininmą, prižiūri rinkos skaidrumą. Žemės pardavimą prižiūri SAFER institucija, kurios tikslas – palaikyti ūkininkų, ypač jaunųjų įsikūrimą, riboti ūkių didėjimą. Įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę leidimas pirkti išduodamas, kai pirkėjas turi žemės ūkio išsimokslinimą ir ūkininkavimo patirtį.
Švedija- žemės savininkai turi gyventi toje žemėje.
Europos sąjungos 2003 metų rugsėjo 23 d. sprendimas Ospelt, C- 452/01; 1984 mmetų lapkričio 6 d. sprendimas Fearon, C-182/83, kalba, kad iš esmės pagal bendrijos teisę valstybė narė gali pasirinkti taikyti tokias priemones, kaip pirmumo teisės įtvirtinimas, reikalavimų po žemės įsigijimo taikymas, tol kol ji visiškai neužkerta kelio į žemės disponavimo rinką. Atsižvelgdama į sandraugos patirtį ir galiojančias teisines normas, Lietuvai irgi derėtų drąsiai taikyti priemones lemiančias šaliai naudingą žemės ūkio sklypų pardavimą ir panaudojimą.
Remiantis pasaulio tautų praktika, valstybė, tauta, pardavusi savo žemes, labai greitai išnyksta. Prisiminkime Amerikos žemyno tauteles, Palestiną, Ukrainos dalies pardavimą po TSRS suskilimo. Amerikoje iš 60 000 000 indėnų šiuo metu liko 8 00 000, Palestiniečiai turi apie 10 proc. savo žemių ir yra ujami, Ukrainoje vyksta karas.
LR piliečiai dalyvauti tiesiogiai įstatymų leidime gali tik referendumų ar peticijų pagalba. Šiuo metu yra paskelbtos kelios piliečių iniciatyvos, kuriomis siekiama apsaugoti LR plotų pardavimą.
Visus pritariančius Lietuvos teritorinio vientisumo išsaugojimui piliečių ir ateities kartų labui, kviečiu pasirašyti reikalavimą, kurio Jums tinkamą tekstą rasite tinklapyje www.zemesvardu.lt/peticija2017. Su pasirinktu programiniu redaktoriumi užpildžius arba ranka perrašytą dokumentą nuskanuokite arba nufotografuokite ir išsiųskite Seimo Peticijų komisijos pirmininko, Vyriausybės kanceliarijos bei mūsų grupės pasirasyk2017@gmail.com , tada Jūsų nuomonė bus teisiškai teisigai pareikšta.
Naudotasi šiais šaltiniais:
– “Žemės įstatymo” Nr. I-446 2,7,8,9,10,12,13,22,23,31,32,45,46,47,48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-401(2)).
– “Žemės ūkio paskirtoes žemės įsigijomo įstatymo” Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIP- 1902(3))
– “Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas” Nr. IX-1314 , 2014 m. 04.24 d.
– “Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas” Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymas 2017 m.”
Aras V. Sutkus
