Sigitas Martinavičius
Sakykite, jei Seimo narys susirgs cukralige, ar jis irgi turi palikti Seimą?
Paskutinių dienų įvykiai rodo, kokio akmens amžiaus suvokimas visuomenėje apie šią ligą. Gal dabar Seimo nariai susimąstys ir skirs finansavimą specialistų paruošimui ir padarys ligos gydymą prieinamą lengvai visiems.
Dažniausiai ligonis pats negali nustoti gerti, todėl jam reikia padėti. Reikia kalbėtis, kad jis sutiktų taikyti abstinencijos gydymą. Tai turi būti medikamentinis, stacionarus gydymas, kuris trunka iki 14 d. Tuo metu valomas organizmas, padedama pacientui pasijusti geriau. Su juo kalbasi psichologas, socialinis darbuotojas, kurie bando motyvuoti, nes dažnas, pasijutęs fiziškai geriau, mano, kad pasveiko, ir tolesnė pagalba jam nebereikalinga.
Po abstinencijos gydymo būtinas psichosocialinis gydymas. Su ligoniu turi dirbti psichologai, psichiatrai, ergoterapeutai, vyksta komandinis darbas. Tai grupinis ir individualus darbus. Per užsiėmimus ligoniui sukuriama saugi aplinka, išmokstama pripažinti priklausomybę ir su ja gyventi. Toliau būtina psichosocialinė reabilitacija, kuri trunka 15 d. Jos metu ieškoma, kaip kitaip, be alkoholio, suvaldyti kylančią įtampą.
Jei visuose etapuose dirbama profesionaliai, ligonis pasveiksta. Deja, Lietuvoje nėra pakankamai paruoštų specialistų. Gydymas yra labai apsunkintas biurokratizmo ir sunkiai prieinamas.
Taigi, ne akmenimis ligonį reikia užmėtyti, o padėti jam.
